Reklama 1

Popiežius Maroke: krikščionio misija yra būti meilės raugu, o ne užimti erdves

 

Sekmadienio ryte popiežius Pranciškus Rabato katalikų katedroje susitiko su kunigais, vienuoliais ir vienuolėmis, kitų krikščioniškų Bažnyčių Maroke – protestantų, ortodoksų ir anglikonų delegatais. Šventojo Tėvo apmąstymo centre buvo krikščioniško gyvenimo esmė tokiame krašte kaip Marokas, kuriame krikščionys sudaro nedidelę mažumą musulmonų daugumos visuomenėje. Tai gali būti sunku, pripažino popiežius. Tačiau krikščioniškas gyvenimas nėra skaičiai, o misija. Krikščionis pašauktas būti palaiminimų ir broliškos meilės raugu ten, kur gyvena.

Ketvirtasis gavėnios sekmadienis

 

Sugrįžti – tai dovana, Dievo malonė, kurios Jis niekuomet negaili žmogui. Tik tada, jei atrandame drąsos pažvelgti į savo žaizdas, neišsigąsti į sugrįžimą vedančio kelio, galime būti tikri, jog ir Tėvas mus „pažins iš tolo“ ir ateis pas mus. Dievas niekuomet nepaliauja ėjęs pas žmogų.

Baigėsi Šventojo Tėvo kelionė Maroke

Šventasis Tėvas, po Mišių išvykęs į Rabato oro uostą lydimas karaliaus ir jį kelionėje lydinčiųjų kardinolų ir prelatų, dar kartą padrąsino Maroko katalikų bendruomenę „pasilikti dialogo su mūsų broliais ir seserimis musulmonais kelyje“

Popiežius atsisveikino su Maroku po sekmadienio Mišių, kurias aukojo Rabate, Markoko monarcho dėdės Moulau Abdellaho vardo sporto stadione.

Popiežiaus žinia Marokui: kartu su migrantais kurkime solidaresnį pasaulį

Popiežius video žinioje pasveikino Marokiečių tautą, kurią aplankys šį savaitgalį, kovo 30–31 dienomis.

„As-Salamu Alaikum! Ramybė jums! – netrukus atvykstu į jūsų brangų kraštą su dviejų dienų vizitu. Dėkoju Dievui už šią man suteiktą galimybę. Dėkoju karaliui Mohamedui VI už pakvietimą ir Maroko pareigūnams už paslaugų bendradarbiavimą.

Jo lūpose nebuvo rasta klastos

 

Kristus kentėjo ir jo rankose nebuvo neteisybės, jis nepadarė nuodėmės, ir jo lūpose nebuvo rasta klastos, tačiau už mūsų atpirkimą jis pakėlė kryžiaus kančią. Jis vienintelis iš visų žmonių Dievui siuntė nesuteptas maldas, net kentėdamas ant kryžiaus meldėsi už savo persekiotojus: Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.

K. Wilczyńskis: „Islamas – tikrovė, sunkiai sutelpanti į vieną dėžę“

 

Neseniai grįžęs iš Jungtinių Arabų Emyratų, šį savaitgalį popiežius Pranciškus lankysis dar vienoje musulmoniškoje šalyje – Maroke. Nors lietuvius ši Šiaurės Afrikos valstybė labiausiai domina kaip atostogų vieta, popiežius vyksta ne poilsiauti. Po oficialių susitikimų su valstybės vadovais ir diplomatiniu korpusu, Pranciškus susitiks su migrantų grupe, aplankys socialinį centrą Temaroje, bendraus su kunigais bei pašvęstojo gyvenimo nariais, Ekumenine bažnyčių taryba. Viešnagę vainikuos sekmadienio šv. Mišios stadione.

Nors mūsų tebūtų ir truputis

 

1945 m. kovo 28 d. Pucke (Lenkijoje) mirė Dievo tarnas kun. Alfonsas Lipniūnas. 

Artimo meilės ir tiesos kankinys kunigas Alfonsas Lipniūnas gimė 1905 m. kovo 12 d. Talkoniuose, Panevėžio apskrityje. Besimokydamas gimnazijoje padėjo silpnesniems moksleiviams ir taip užsidirbdavo lėšų pragyvenimui ir mokslui.

Popiežius priėmė LR prezidentę D. Grybauskaitę

Kovo 28 dieną, ketvirtadienį, popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Kaip nurodoma prezidentūros pranešime, „Prezidentė veža Lietuvos žmonių padėką Šventajam Tėvui už vizitą į Lietuvą – ypatingą dovaną, mūsų šaliai minint valstybingumo atkūrimo šimtmetį, už dėmesį tautos istorijai ir nepaprastą vienijantį jausmą, kurį tomis rugsėjo dKaip nurodoma prezidentūros pranešime, „Prezidentė veža Lietuvos žmonių padėką Šventajam Tėvui už vizitą į Lietuvą – ypatingą dovaną, mūsų šaliai minint valstybingumo atkūrimo šimtmetį, už dėmesį tautos istorijai ir nepaprastą vienijantį jausmą, kurį tomis rugsėjo dienomis patyrė mūsų žmonės.“

Jonas Bosko – šventas pedagogas

 

1. Jonas Bosko mirė Turine 1888 m. sausio 31 d. Per beveik 73 savo gyvenimo metus jis buvo gilių ir sudėtingų politinių, socialinių ir kultūrinių pokyčių liudininku: revoliucinių judėjimų, karų, masinės kaimo gyventojų į miestus migracijos. Visi šie veiksniai turėjo ryškų poveikį žmonių gyvenimo sąlygoms, ypač neturtingiausių sluoksnių. Suspeisti miestų pakraščiuose neturtingi žmonės, ypač jaunimas, tapo išnaudojimo ar bedarbystės aukomis: intensyvaus asmeninio, moralinio, religinio ir profesinio vystymosi laikotarpiu jie neturėjo tinkamo vadovavimo ir dažnai buvo visiškai apleisti. Jautrūs bet kokiems pokyčiams jaunuoliai jautėsi nesaugūs ir sumišę. Tradiciniai auklėjimo būdai susvetimėjusios žmonių masės akivaizdoje tapo bejėgiai; su naujais iššūkiais bandė susidoroti įvairūs filantropai, auklėtojai, dvasininkai. Iš jų tarpo savo aiškiu krikščionišku įkvėpimu, drąsia iniciatyva, sparčiu ir energingu veiklos mastu Turine išsiskyrė kun. Bosko.

Melstis dvasia ir tiesa

Ateis valanda, kalbėjo Viešpats, kai tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa. Dievas yra dvasia, todėl jis ieško tokių garbintojų.

Mes esame tikrieji garbintojai ir tikrieji kunigai, mes meldžiamės dvasia ir dvasia aukojame maldą, Dievui malonią ir priimtiną atnašą, kurios jis ieško, kurią jis sau yra numatęs.

Bendroji audiencija. „Kasdieninės duonos duok mums šiandien“

Trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusioje bendrojoje audiencijoje dalyvavę maldininkai klausėsi vienuoliktosios popiežiaus Pranciškaus katechezės skirtos „Tėve mūsų“ maldai. Šioje prieš kelis mėnesius pradėto ciklo dalyje buvo komentuojamas prašymas duoti duonos.

Prašymas duoti duonos, kuriuo prasideda antroji „Tėve mūsų“ maldos dalis, panašus į elgetos maldavimą, sakė Pranciškus. Evangelijose dažnai minimi kenčiantys žmonės, prašantys, kad Jėzus juos pagydytų, grąžintų regėjimą, prikeltų mirusįjį. Jėzus nėra abejingas jų kančiai. Dauguma Jėzaus padarytų stebuklų yra atsakas į šiuos maldavimus. Jėzus ir mus moko šitaip karštai maldauti Dievą pagalbos.

Popiežius aplankė Laterano universitetą

 

Šiandien viešpataujanti mąstysena dedasi kultūringa, bet iš tiesų yra laukinė, sakė popiežius Pranciškus antradienio rytą, prieš vizitą Romos merijoje, aplankęs Laterano universitetą.

Universitete vadovautoje biblinėje meditacijoje – Lectio divina – popiežius komentavo Danielio knygos trijų jaunikaičių maldą, kurią girdime trečiosios gavėnios savaitės Mišių pirmajame skaitinyje. Trys jaunuoliai įmesti į ugnį, tačiau liepsnos jų nepraryja. Jie meldžiasi, pasitiki Dievo gailestingumu ir Dievas juos saugo.

Popiežius Kapitolijuje: Roma pašaukta būti švyturiu

Antradienį, kovo 26-ąją, popiežius Pranciškus aplankė Kapitolijų. Taip vadinama viena iš septynių Romos kalvų ir istorinė Romos mero bei tarybos būstinė. Popiežiaus vizitas prasidėjo 10 val. 30 min. ir truko dvi valandas. Atvykęs į Kapitolijų, popiežius su mere Virginia Raggi įžengė į Senatoriaus rūmus, kurie pastatyti ant Romos imperijos archyvo (tabularijaus) pamatų. Apžiūrėjęs kelis rūmų kambarius, apžvelgęs viename iš jų atsiveriantį didingą senosios Romos griuvėsių peizažą, kuriame išsiskiria Flavijų amfiteatro, dažniau vadinamo Koliziejumi, siluetas, Pranciškus įžengė į Julijaus Cezario salę. Čia saugomas I amžiaus prieš Kristų Cezario biustas, joje šiandien renkasi Romos miesto taryba.

Romiečių pašaukimas – būti brolystės ir solidarumo „amatininkais“

Popiežiaus širdyje yra vietos ir tiems, kurie nesidalija tuo pačiu krikščioniškuoju tikėjimu, esame broliai, sakė Pranciškus.

Popiežius Pranciškus antradienį kreipėsi į savo vyskupijos tikinčiuosius iš Romos miesto merijos ant Kapitoliaus kalvos, vienos iš septynių kalvų, ant kurių susiformavo Romos miestas. Ji, popiežiaus žodžiais, ir dabar yra plakanti miesto ir jos administracijos širdis. Šventasis Tėvas paprašė Romos krikščionių konkrečiais darbais siekti, kad jos bažnytinės bendruomenės veidas visuomet atspindėtų širdis atnaujinančią Kristaus šviesą.

Popiežiaus Pranciškaus žinia Lietuvai: „Dievas veikia tikrovėje“

 

„Popiežiaus Pranciškaus kalba jaunimui Katedros aikštėje Vilniuje – antra pagal ilgumą jo kalba Lietuvoje, nors visi žino, jog jauniems žmonėms reikia šnekėti kuo trumpiau. Vadinasi, Šventajam Tėvui ji buvo labai svarbi“, – sako kunigas Algirdas AKELAITIS, pradedant aptarti trečiąją Šventojo Tėvo kalbą mūsų krašte. Pokalbyje dalyvauja Monika MIDVERYTĖ, sakiusi liudijimą susitikime su popiežiumi, Domas Antanas RAIŽYS, studentas, Artumos bei įvairių jaunimo iniciatyvų savanoris, ir Margarita VYSKUPAITIENĖ, talkinusi rengiant jaunimo susitikimo su popiežiumi programą, ilgametė Jaunimo centro bei Carito bendradarbė.

Kun. R. Grigas: dalis tikinčiųjų šiandien jau nebeturi už ką balsuoti

Lietuva įžengė į 30-uosius nepriklausomybės metus, ir jaunoji karta tik iš tėvų ar senelių pasakojimų ar senų, nespalvotų videojuostų tegirdi, koks buvo kelias į laisvę. Kas tą baisiąją sausio naktį gynė Aukščiausiąją tarybą (dabar – Seimą), ko gero, iki šiol prisimena sodrų, išskirtinį joje Mišias laikiusį ir, sovietų tankams džeržgiant netoliese, miniai prie parlamento palaiminimą suteikusį kunigą ROBERTĄ GRIGĄ. Šiandien šis kunigas disidentas Dievo žodį skelbia Kauno arkikatedroje bazilikoje, yra Lietuvos „Carito“ federacijos generalinis direktorius. R. Grigas su „Palangos tilto“ redaktoriumi kalbėjosi apie šios dienos civilizacijos – ir Bažnyčios – iššūkius, istorinius įvykius.

Popiežius Lorete pasirašė kreipimąsi į jaunuolius

Popiežius Pranciškus savo Posinodinio apaštalinio paraginimo „Christus vivit – Kristus gyvena“ pasirašymo vieta pasirinko Loretą, nes, pasak jo, Loreto Šventieji namai yra ir „jaunimo namai“. Juose Marija, malonės pilna mergina, nuolatos kalba jaunuolių kartoms, ieškančioms savo pašaukimo. Parašą ant dokumento, kuris bus pristatytas artimiausiomis dienomis, popiežius padėjo po šventųjų Mišių Marijos namelyje. Po jų popiežius ilgokai sveikino jaunuolius, šeimas ir ligonius. Po to kreipėsi į bazilikos aikštėje susirinkusius tikinčiuosius, apie 10 000 žmonių.

Angelo pasveikinimas

Šiandien liturginiame kalendoriuje – Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai iškilmė. Išganymo įvykis, prisimenamas ir pagerbiamas kasdienėje „Viešpaties Angelo“ maldoje. Diena, kadaise vadinta slaviškos kilmės vardu – Blovieščiais, reiškiančiu gerąją žinią, džiugiai įsiterpianti į Gavėnios rimtį ir susikaupimą bei primenanti, kad iki Kristaus Užgimimo – Kalėdų šventės – lieka lygiai devyni mėnesiai.

Trečiadienio katechezė: „Teesie Tavo valia“

 

Kovo 20 dienos bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus tęsė katechezių ciklą apie paprastą, tačiau esminę maldą, kurios Viešpats išmokė savo mokinius ir kurią kartoja kiekviena krikščionių karta – „Tėve mūsų“. Šios maldos pirmoje dalyje yra trigubas maldavimas, trys atskiri, tačiau tarpusavyje organiškai susiję kreipiniai. Ankstesnėse katechezėse popiežius aptarė kreipinius „Teesie šventas Tavo vardas“ ir „Teateinie Tavo karalystė“. Šio trečiadienio katechezėje Pranciškus kalbėjo apie trečiąjį kreipinį „Teesie Tavo valia“. Jo prasmė nėra raginimas mums būti vergiškai paklusniems, tačiau suvokimas, jog mus išgelbėja ir laisvais padaro būtent Dievo meilė.

Šv. Juozapas – ne kalbos, o veiklos žmogus

Gavėnios kelionėje sutikę šventąjį Juozapą galime pamanyti, kad šiam liturginiam metui jis netinkamas, nes dažniausiai jį regime kukliai klūpantį kalėdinėse prakartėlėse. Tačiau tylusis Juozapas tikrai nėra tik vienas iš daugelio Bažnyčios minimų šventųjų – jo Globai patikėta visa Bažnyčia, o vardas minimas eucharistinėse maldose greta Mergelės Marijos. Apie jį didžioji ispanų mistikė ir reformatorė šv. Jėzaus Teresė Avilietė sakė: „Savo užtarėju pas Viešpatį pasirinkau garbingąjį šv. Juozapą ir labai nuoširdžiai jam save pavedžiau <...> iki šiol neatsimenu, kad ko jį būčiau prašiusi ir likusi neišklausyta. Tikrai nuostabių malonių man suteikė Dievas, tarpininkaujant šiam garbingam šventajam <...> kitiems šventiesiems, rodosi, Viešpats suteikė malonę pagelbėti konkrečiu reikalu, o šis garbingas šventasis padėjo man visais reikalais.“ Kartu pažvelkime į šv. Juozapo asmenį ir vaidmenį, kurie dažnai buvo ir yra nesuprasti ar neatskleisti.

5 gyvo maldos gyvenimo bruožai

CatholicLink, katalikiškas JAV interneto puslapis, surengė nedidelę apklausą ir paskelbė trumpą sąrašą dalykų, kurie, anot autorių, būdingi gyvą ir intensyvų maldos gyvenimą praktikuojantiems žmonėms.

1. Malda – kasdienis prioritetas. Maldai reikia kasdienio nuoseklumo. Žmonės, gyvenantys intensyvų maldos gyvenimą, paprastai meldžiasi tuo pačiu metu kiekvieną dieną ir elgiasi su malda kaip su bet kuriuo kitu svarbiu susitikimu.

Baigėsi popiežiaus gavėnios rekolekcijos

 

Penktadienį baigėsi Ariccia miestelyje, netoli Romos, nuo sekmadienio vykusios popiežiaus ir jo bendradarbių gavėnios rekolekcijos.

Joms vadovavęs italas benediktinas abatas Bernardo Gianni penktadienio rytą skaitė paskutinę konferenciją, po kurios popiežius Pranciškus tarė trumpą padėkos žodį.

Powered by BaltiCode