Reklama 1

Ar humoras ir krikščionybė suderinami?

Jėzus po prisikėlimo davė mokiniams įsaką eiti ir daryti Jo mokiniais visų tautų žmones. Tiesa, tam, kad būtum išgirstas, neužtenka vien pasakyti tai, ko nori. Reikia laimėti klausytojo ausį, o humoras – geras sąmojis, satyra, ironija ar sarkazmas – gali būti vieni veiksmingiausių metodų tai padaryti, o kartais net patys savaime veikti kaip argumentai. Humoras krikščioniškoje apologetikoje gali atrodyti nesuderinamas su meilės priesaku, nes potencialiai gali būti pažemintas žmogus, kurį privalu mylėti ir gerbti. Pasak psichologo Cliffordo N. Lazaruso: „Sarkazmas iš tikrųjų tėra priešiškumas, besimaskuojantis kaip humoras.“ Tačiau, ar tikrai taip yra arba turi būti?

Sekmadienio vidudienio malda. Džiaugsmas ir misija

Sekmadienio vidudienio maldos susitikime, kreipdamasis į maldininkus šv. Petro aikštėje, popiežius Pranciškus komentavo dienos Evangeliją apie 72 mokinių siuntimą (žr. Lk 10). Pats skaičius turbūt simbolizuoja visas tautas: tai Pradžios knygoje išvardintų tautų skaičius (žr. Pr 10). Šis siuntimas tarsi iš anksto kalba apie Bažnyčios misiją skelbti Evangeliją visoms tautoms. Siųsdamas savo mokinius Jėzus sako: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį“.

Pirmoji popiežiaus Pranciškaus kelionė: „kur tavo brolis?“

Lygiai prieš šešerius metus, 2013 metų liepos 8-ąją, popiežius Pranciškus pirmą kartą po savo išrinkimo kovo mėnesį paliko Romos vyskupijos ribas ir leidosi į kelionę. Ši kelionė nebuvo suplanuota, kaip įprasta, prieš ilgą laiką, tačiau padiktuota spontaniško popiežiaus sielovadinio rūpesčio, išreiškianti Pranciškaus pontifikato prioritetus.

Popiežius Vokietijos vyskupams: pertvarkoms reikia „Evangelijos įkandimo“

Popiežius laišku kreipiasi į Vokietijos katalikų vyskupus ir drąsina Bažnyčios Vokietijoje ėjimą pirmyn sinodiniu būdu. Birželio 29-ąją, šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilme datuotame laiške Pranciškus pasidžiaugė bažnytinės bendruomenės gyvenimu, perspėjo neiti atskirai ir patikino apie Šventosios Dvasios veikimą bažnytinio atsinaujinimo centre.

Bažnyčioje penki nauji šventieji

Popiežius Pranciškus pirmadienį, liepos 1 d., vadovavo viešai eilinei konsistorijai dėl penkių palaimintųjų kanonizavimo. Konsistorijos darbai pradėti dienine valandų liturgija, po kurios dalyviams pristatytos penkių kandidatų šventumo biografijos. Konsistorijai pritarus popiežius nurodė pasirengti penkių palaimintųjų kanonizavimo apeigoms. Popiežiaus Pranciškaus sprendimu, penkių palaimintųjų kanonizavimas įvyks Romoje sekmadienį, spalio 13 dieną.

Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Pal. Juniperas - Amerikos Šv. Pranciškus

Tėvas Juniperas Serra gimė Petroje, Malijorkos saloje. 1730 m. lapkričio 14 dieną jis įstojo į Alkantarinos pranciškonus, reformacinį judėjimą Ordine, ir priėmė Junipero vardą, šventojo Junipero, kuris buvo šv. Pranciškaus bendražygis, garbei. Dėl savo gabumų moksle buvo paskirtas filosofijos dėstytoju dar prieš gaudamas kunigystės šventimus. Vėliau įgijo teologijos daktaro laipsnį Lulliano universitete Palmoje, kur užėmė Dunso Skoto vietą filosofijos katedroje, kol 1749 m. neišvyko į Šv. Fernando iš Meksikos misionierišką kolegiją.

Arkivysk. G. Grušas: pripažindami Liublino unijos istorinę reikšmę, turime pasimokyti iš jos trūkumų

Arkivysk. Gintaro Grušo homilija šv. Mišiose Liubline, minint 450-ąsias Liublino unijos metines.

Šiandienos liturginiai skaitiniai ragina mus apmąstyti, kaip per Išganymo istoriją Dievas kviečia žmones ir tautas imtis tarnystės ir užmegzti santykius. Pirmajame skaitinyje pasakojama istorija apie Eliziejaus pašaukimą – jis raginamas palikti dabartinį gyvenimą ir sekti didįjį pranašą Eliją. Per šį pašaukimą Eliziejus galų gale taps Elijo įpėdiniu. Jam pasiūlomos pareigos, bet jis turi priimti sprendimą palikti savo šeimą ir ūkį, užtikrintą pragyvenimą ir atsiliepti į Dievo kvietimą. Evangelijoje matome du apaštalus – Jokūbą ir Joną, – kurie viską paliko, kad sektų Jėzų, bet vis dar mokosi, ką tai iš tiesų reiškia. Išganymo istorija – tai istorija apie tai, kaip Dievas kviečia asmenis ir tautas užmegzti santykį su Kūrėju, vis labiau vienytis su Dievu ir vienam su kitu.

Popiežius prašo liudyti artumą esantiems kalėjime

Popiežius Pranciškus parašė laišką Gorgonos kalėjimo belaisviams Italijoje, kartu paprašė vietinių Bažnyčių bendruomenių konkrečiai liudyti Bažnyčios motinišką artumą esantiems kalėjimuose, pasak popiežiaus, skausmo ir atpirkimo vietose. „Gailestingasis Viešpats visuomet yra šalia mūsų!“ – patikino kaliniams Šventasis Tėvas. Popiežiaus laišką Gorgonos kaliniams nuvežė juos sekmadienį aplankęs buvęs sąžinės belaisvis, kardinolas Ernest Simoni.

Parodyti visai Bažnyčiai Mykolą Giedraitį

„Videniškių bažnyčia – tarsi pirmasis ženklas, rodantis pal. Mykolo Giedraičio kulto sklaidą Lietuvoje. Laikui bėgant ji galėtų tapti šio palaimintojo – o viliamės, ateityje ir šventojo – gerbimo šventove“ – pasakė Lietuvos episkopato portalui pal. Mykolo Giedraičio bylos postulatorius prelatas M. Jagosz.

Popiežius: vyskupas, kuris nesimeldžia yra samdinys

Popiežius konsekravo naują vyskupą. Kreipdamasis šeštadienį į naują ganytoją, Čilės sostinės Santjago vyskupą augzilijarą 65 metų Alberto Ricardo Lorenzelli ir į konsekravimo apeigų dalyvius Šv. Petro bazilikoje, popiežius prašė tikinčiųjų priimti šį brolį: „Per vyskupišką tarnystę pats Kristus toliau skelbia išganymo Evangeliją“, – sakė Pranciškus.

Pranciškus: esame laiminami ir patys laiminkime

Sekmadienio vakare popiežius Pranciškus aplankė Romos Casal Bertone kvartalą, Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos, parapiją. Šventasis Tėvas vadovavo Kristaus Kūno ir Kraujo, Corpus Domini – Devintinių, iškilmės šv. Mišių aukai, o homilijoje tarsi papildė vidudienio maldos susitikimo šv. Petro aikštėje metu išsakytas mintis apie Eucharistiją.

Sekmadienio vidudienio malda. Devintinės

Sekmadienio vidudienio maldoje popiežius Pranciškus priminė, jog tą dieną daugelyje kraštų buvo paminėta Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė, Corpus Domini. Visuotiniame Romos kalendoriuje ji minima birželio 20-ąją dieną, tačiau paprastai perkeliama į sekmadienį. Dienos skaitinys iš Evangelijos pagal Luką (Lk 9, 11–17) pasakojo apie duonos padauginimo stebuklą prie Galilėjos ežero. Jėzus kalbėjo tūkstančiams žmonių ir gydė ligonius. Atėjus vakarui mokiniai atėjo pas Jėzų ir pasakė: „Paleisk žmones, kad jie, nuėję į aplinkinius kaimus bei vienkiemius, susirastų nakvynę ir maisto“, nes aplink buvo dykumingos vietovės. O Jėzus jiems atsakė: „Jūs duokite jiems valgyti!“ Mokiniai sutrikę pastebi, jog „nieko daugiau neturime, tik penkis kepalėlius duonos ir dvi žuvis. Nebent nueitume ir nupirktume maisto visai šitai miniai“.

Pasaulinė pabėgėlių diena: solidariai liudyti brolišką meilę

Ketvirtadienį minima Pasaulinė pabėgėlių diena. Šia proga Šventojo Sosto Komunikacijos diskasterijos patalpose surengtame susitikime „Migrantai ir pabėgėliai. Dabarties įnašas ir uždaviniai“ dalyvavęs Vatikano diplomatijos vadovas arkivyskupas Paul Richard Gallagher pasidalijo Pasaulinės pabėgėlio dienos proga Šventojo Sosto siunčiama žinia.

Popiežius paragino prisiminti šv. Aloyzą Gonzagą SJ

Penktadienį Bažnyčios liturgija mini šv. Aloyzą Gonzagą, pasak popiežiaus Pranciškaus, „žavintį evangelinio asketiškumo ir tyrumo pavyzdį“.

Šaukitės jo, paragino popiežius, užbaigdamas trečiadienio bendrąją audienciją. „Šaukitės šv. Aloyzo Gonzagos, kad jums padėtų su Jėzumi užmegzti artimą draugystę, kuri padėtų ramiai spręsti gyvenimo reikalus“.

Kard. L. Baldisseri: esmė nekinta, apie kita galime diskutuoti

 

„Tikėjimo tiesos nekintamos; kita gali būti pritaikoma kintančioms sąlygoms“, – sako Vyskupų sinodo generalinis sekretorius kardinolas Lorenzo Baldisseri, portalui Vatican Insider duotame interviu komentuodamas gana gyvas reakcijas, kurias sukėlė pirmadienį Vatikane pristatytas šių metų rudenį vyksiančio Amazonijai skirto Vyskupų sinodo darbo dokumentas.

Ar turi laiko melstis?

 

Kas yra malda ir kaip bei kada meldžiuosi, mane iš esmės susimąstyti paskatino vienos paslaugios ir nuoširdžios krikščionės žodžiai: „Aš neturiu laiko ilgai melstis...“ Kadangi ji man yra gyvas tarnavimo artimui pavyzdys, mintyse perkračiau visus man žinomus meldimosi būdus ir pradėjau skaičiuoti, kiek laiko kuris nors vienas jų užima ar atima...

Prašymas visą mėnesį melstis už kūriniją

 

Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterija paragino visus vyskupus, o per juos – visas katalikų bendruomenes minėti „Kūrinijos laiką“ – penkias savaites nuo rusėjo 1-osios iki spalio 4-osios skirti sielovadinėms iniciatyvoms ir maldai už mūsų visų bendrus namus.

Dialogo kelias – Bažnyčios atsakas gender ideologijai

Nesitikėta, kad šis dokumentas bus taip viešai aptarinėjamas. Pasak kardinolo Versaldi, jis yra skirtas pirmiausia katalikų bendruomenei, katalikiškų mokyklų ugdytojams, dvasininkams, sielovadininkams ir gali būti įdomus katalikiškoms šeimoms. Tačiau, kaip ir pats kardinolas pripažino duodamas interviu „The Catholic Herald“, situacija nebuvo tinkamai įvertinta. 

Kun. A. Genutis: ir kunigas išgyvena sunkesnių valandų

 

Akmenės Šv. Onos bažnyčios klebonas, kanauninkas, bažnytinės teisės mokslų daktaras ALGIS GENUTIS – taip reikėtų pristatyti dabartinį šios bažnyčios ganytoją. Nors neprabėgo net metai, klebonas daugeliui jau tapo savas, artimas. Visus papirko jo nuoširdumas, paprastumas, noras suprasti kiekvieną, sugebėjimas įsigilinti į parapijos žmonių rūpesčius, siekius, norus. Artėjant klebono jubiliejiniam gimtadieniui norisi jį pakalbinti, giliau pažinti ir suprasti. Juk, kaip sako šveicarų teologas kun. Morisas Zundelis, „atrodo, kad gyventi pradedame tik tada, kai altruistiškai atsiveriame kitam, įkvėpti tyro, vis atsinaujinančio ir neišsenkančio polėkio. Žmogaus atvirumo laipsnis yra jo asmenybės matas.“

Laisva rinka, apribota valdžia ir katalikų tikėjimas

 

Ką reiškia krikščioniška laikysena, kai kalba pasisuka apie ekonomiką? Ar tik tiek, kad godumas yra blogai, o padėti skurstantiesiems – gerai? Kokia galėtų būti katalikiška valstybės ir visuomenės vizija? Šiuos klausimus įtaigiai aptarti bando Samuelis Greggas, australas filosofas ir ekonomistas, kurio knyga „Katalikybė ir laisvė. Argumentai už apribotą valdžią, laisvą ekonomiką ir religijos laisvę“ šių metų pradžioje pasirodė lietuvių kalba. Ką naujo ši knyga gali pasiūlyti Lietuvos skaitytojams, kuriems aktualūs klausimai apie krikščionišką požiūrį į ekonomiką?

Palaimintasis Mykolai Giedraiti, melski už mus!

Kardinolo Giovanni Angelo Becciu homiliją, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefekto homilija, sakyta birželio 8 d. Krokuvoje Padėkos už Mykolo Giedraičio paskelbimą palaimintuoju šv. Mišių metu.

„Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame“ (1 Jn 4, 16)

Pranciškus Vatikano diplomatams: didžiausia garbė būti visų tarnu

Ketvirtadienį popiežius priėmė su Šventojo Sosto atstovus, dalyvaujančius visų Vatikano nuncijų ir nuolatinių stebėtojų susitikime.

Šventasis Tėvas audiencijos dalyviams įteikė savo parengtos kalbos tekstą, trumpa kalba visus pasveikino ir paprašė kartu pasimelsti už trečiadienį mirusį arkivyskupą Léoną Kalenga Badikebele, apaštališkąjį nuncijų Argentinoje. 62 metų nuncijus mirė Romoje po sunkios ligos. Anksčiau tarnavęs Salvadore nuncijus buvo popiežiaus paskirtas į Argentiną 2018 metų liepos mėnesį. Popiežius yra išsakęs mintį, kad panašaus pobūdžio Šventojo Sosto pasiuntinių susitikimai vyktų reguliariai kas trejus metus.

Kard. Versaldi apie gender klausimą: ieškome dialogo kelio

Katalikiškojo ugdymo kongregacija paskelbė dokumentą „Kaip vyrą ir moterį juos sukūrė. Ieškant dialogo kelio ugdymo gender klausimu“. Terminas „gender“ išreiškia socialiai suformuotą lytinę tapatybę, kuri, pasak kai kurių, gali nesutapti su biologine lytimi ir visai nepriklausyti nuo jos. Kardinolas Giuseppe Versaldi, kongregacijos prefektas, Vatikano naujienų tarnybai atsakė į keletą klausimų apie naujojo dokumento esmę ir tikslą.

Kun. R. Baltrušaitis: Baž­ny­čia siūlo ne­vir­tu­a­lų Die­vą ir „ne­lai­ki­nę“ ben­druo­me­nę

 

Interviu su kunigu originaliu pavadinimu „In­ter­ne­ti­nis Baž­ny­čios siū­ly­mas: ne­vir­tu­a­lus Die­vas ir „ne­lai­ki­nė“ ben­druo­me­nė“ perpublikuojamas iš laikraščio „Alytaus naujienos“. 

Nie­kas ne­pa­neigs, kad pa­sau­lis mo­der­nė­ja plin­tant so­cia­li­niams tin­klams. Mus prie ek­ra­nų pri­lip­dę nau­jau­si iš­ra­di­mai – pui­ki ga­li­my­bė gau­ti įvai­ria­pu­sės in­for­ma­ci­jos, pa­skleis­ti ži­nią, sa­ve mo­ty­vuo­ti. Ka­ta­li­kų Baž­ny­čia taip pat at­ve­ria du­ris nau­jo­vėms, ir mū­sų re­gio­ne dau­gė­ja pa­ra­pi­jų, ku­rių baž­ny­čio­se per pa­mal­das žo­džiai už­ra­šo­mi ek­ra­nuo­se, nau­do­ja­mi mo­der­nūs įra­šai, ži­nio­mis nuo­lat at­nau­ji­na­mi tin­kla­la­piai. Apie ka­ta­li­kų ben­druo­me­nės so­cia­li­nę ko­mu­ni­ka­ci­ją ir jos svar­bą kal­ba­mės su Aly­taus Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čios kle­bo­nu, ku­ni­gu RYČIU BAL­TRU­ŠAI­ČIU.

Marijos slėpinys ankstyvojoje Bažnyčioje

 

Pernai popiežius Pranciškus į visuotinį kalendorių įrašė Marijos, Bažnyčios Motinos, privalomą minėjimą, paskirdamas jam antrą Sekminių dieną, taip primindamas, jog Dievo Gimdytojos slėpinys pilnatviškai sušvinta tik Bažnyčios slėpinyje. Mergelė Motina yra tobuliausias Bažnyčios narys ir Jos šventumo ikona bei pavyzdys. Trumpai apžvelgę Marijos slėpinio sampratą Naujajame Testamente (nuoroda), aptarkime jo sklaidą Ankstyvosios Bažnyčios epochoje (II–III a.).

Pranciškus: Eiti link Jėzaus – mūsų pilnatvės

 

Popiežius šiemet septintą kartą sveikino ir palaimino metinės piligrimystės Mačerata-Loretas dalyvius, patikino, kad ir jis dvasiškai dalyvauja 41 kartą rengiamoje piligrimystėje.

„Su sportbačiais ir vyskupo sutana... gražus derinys, sveikinu! Šį vakarą esu su jumis!“ – pasakė popiežius Pranciškus šeštadienio pavakare telefonu sveikindamas tūkstančius žygio Mačerata-Loretas dalyvių, jų sumanytoją 79-uosius metus einantį vyskupą emeritą Vecerrica ir kitus piligrimystėje dalyvavusius tikinčiuosius, taip pat Italijos vyskupų konferencijos pirmininką kard. Bassetti, vadovavusi piligrimystės pradžios Mišioms Mačeratoje.

Šventoji Dvasia – darna mumyse ir tarp mūsų

 

Sekmadienio rytą popiežius Pranciškus Šv. Petro aikštėje aukojo Šventosios Dvasios atsiuntimo – Sekminių – iškilmės Mišias.

„Po penkiasdešimties neramių dienų mokiniai sulaukė Sekminių“, – sakė popiežius pradėdamas Mišių homiliją. „Jėzus prisikėlė, mokiniai džiaugėsi jį matydami ir jo klausydamiesi, valgė kartu su juo, tačiau tuo pat metu jie buvo neramūs, abejojantys ir bailūs. Tik gavę Šventąją Dvasią jie išsivadavo iš visų rūpesčių. Dabar jau jie bebaimiai, jų nebaugina persekiojimai ar net mirties pavojus, jie drąsiai skelbia Kristų visiems žmonėms.“

Kodėl per Krikštą naudojamas aliejus?

 

Kas dalyvavo Krikšto sakramente, pamena, kad jo metu net du kartus asmuo yra tepamas aliejumi – prieš ir po panardinimo/apipylimo vandenimi. Kokia šio tepimo prasmė?

Pirmiausia derėtų pažymėti, kad patepimai, kaip ir pats Krikštas, yra senos, apaštališkos kilmės. Juos Bažnyčios tėvai aprašo jau pirmaisiais amžiais. Įsigalėjo tik vienas skirtumas – jau pirmais amžiais antrasis patepimas Rytų Bažnyčioje pakeistas į patepimą krizma, t. y. kitą, Sutvirtinimo sakramentą.

Powered by BaltiCode