Marcinkevičius




VASPVT: į šalį bandoma įvežti nepatikimus medicinos prietaisus

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT) prižiūrėdama medicinos prietaisų rinką bei glaudžiai bendradarbiaudama su šalies muitine, iš įvairių muitinės postų gauna pranešimus apie ketinimus įvežti į Lietuvą teisės aktų reikalavimų neatitinkančias medicinos priemones, pavyzdžiui, pulsoksimetrus. VASPVT informuoja, kaip atpažinti reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus.

Gyvsidabrio termometras: kokie galimi neigiami padariniai?

Gyvsidabrio termometrus tiekti į Lietuvos rinką uždrausta daugiau nei prieš dešimt metų, tačiau nemažai gyventojų vis dar juos naudoja. Didžiausia problema yra tai, kad gyvsidabrio termometrai dažnai yra sudaužomi, todėl į aplinką patenka žmogaus sveikatai kenksmingų gyvsidabrio garų. Apie tai praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. 

2021 m. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“

Kiekvienų metų vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. 2021 m. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį bei skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio bei sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą pagalbą.

Testą po sąlyčio su užsikrėtusiuoju COVID-19 sutinka atlikti vidutiniškai kas penktas žmogus

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad sausio mėnesį žmonių, kurie po turėto sąlyčio su užsikrėtusiuoju koronavirusine infekcija (COVID-19) sutinka atlikti laboratorinį tyrimą COVID-19 ligai nustatyti, dalis, skaičiuojant nuo visų nustatytų didelės rizikos sąlytį turėjusiųjų, lyginant su gruodžio mėnesiu, išliko panaši. NVSC atkreipia dėmesį, kad testą atlikti turi sutikti pats žmogus, priverstinis testavimas nėra taikomas.

Įpusėjo 2020–2021 metų gripo sezonas – dar ne vėlu pasiskiepyti

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje sausio 25–31 d. bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo 17,0 atvejo 10 tūkst., prieš savaitę –18,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (19,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Tauragės apskrityje (13,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų).

Žiema – tinkamas laikas skiepytis nuo erkinio encefalito

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad nuo pavojingos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito (EE) galima skiepytis visus metus, tačiau žiemą, kol dar neprasidėjęs pirmasis erkių aktyvumo periodas, – tinkamiausias laikas.

Katarakta: laukti ar operuoti?

Pastebėjus regėjimo susilpnėjimą, akis tarsi aptraukus rūkui, atsiradus jautrumui ryškiai šviesai – reiktų ilgai nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju, kadangi visi šie požymiai gali būti ženklas, kad vystosi katarakta. Kas tai per liga, kokias gydymo galimybes gali pasiūlyti šiandienos medicina klausiame savo srities profesionalo A.Klinikos „Akių chirurgijos centro“ chirurgo oftalmologo Sauliaus Ačo.

Prasideda prevencinis pedagogų testavimas

Sveikatos apsaugos ministerijos požiūriu, švietimo darbuotojai yra viena iš prioritetinių testavimo grupių, juolab kad švelnėjant karantino sąlygoms pedagogai grįš į ugdymo įstaigas. Siekiant užtikrinti darželių ir mokyklų bendruomenių saugumą bei užkirsti kelią galimiems COVID-19 židinių atsiradimams, labai svarbu nustatyti koronavirusu persirgusius ar besimptome šio viruso forma sergančius pedagogus. Tuo tikslu pasitelkiami serologiniai antikūnų ir PGR testai.

Koks gydymas apmokamas sergantiems ir persirgusiems COVID-19?

Ligonių kasos pastaruoju metu vis dažniau sulaukia klausimų, kokie tyrimai COVID-19 liga persirgusiems pacientams medicinos įstaigose turi būti atliekami nemokamai – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, o už kuriuos gali tekti susimokėti patiems. Taip pat domimasi, ar persirgusieji šia sudėtinga liga gali pretenduoti į nemokamą reabilitaciją.

 

COVID-19 nesibaigia užvėrus ligoninės duris – pacientams reikalinga fizinė ir psichologinė reabilitacija

„COVID-19 ligos gydymas ne visada pasibaigia užvėrus ligoninės duris“, – sako fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Danuta Kropis. Pacientams gali prireikti reabilitacijos procedūrų – nuo paprastų kvėpavimo pratimų iki pagalbos atgaunant balsą ar terapijos druskų kambaryje. Be to, nemažai pacientų susiduria ir su psichologinėmis problemomis, kurias įveikti padės individualios psichologo konsultacijos ar grupiniai relaksacijos užsiėmimai.

Ką valgyti susirgus?

Tinkama mityba padeda greičiau įveikti ligą ir pasveikti. Dietistė Vaida Kurpienė atkreipia dėmesį, kokius produktus rinktis ir kaip gaminti, kad būtų galima lengviau pasveikti pasigavus virusą ar susirgus peršalimo ligomis.

Išlaikykite skysčių balansą

Pajutus viruso sukeltos ligos simptomus, sveikatos specialistai rekomenduoja pereiti į poilsio režimą, palaikyti skysčių balansą, gerai išsimiegoti. Dietistė Vaida Kurpienė sako, kad su liga kovojančiam organizmui tinkamai paskirstyti energiją padeda maistas.

Specialistai pataria: kaip žiemą pramogauti saugiai ir padėti ištikus nelaimei

Lietuvoje įsitvirtinus žiemiškiems orams, sulaukus sniego, nemažai žmonių mėgsta leisti laiką gamtoje – važinėja rogutėmis, slidinėja, lipa ant užšalusių vandens telkinių. Be gryno oro, fizinio aktyvumo, geros nuotaikos užtaiso, žiemos pramogose slypi nemažai pavojų, apie kuriuos reikia žinoti ir stengtis jų išvengti patiems ir nuo jų apsaugoti savo artimuosius.

Po netikėto infarkto vyras išgyveno širdies transplantaciją – šiandien vėl gyvena optimistiškai

Iš Šakių kilusio Edvino gyvenimas visiškai netikėtai pasikeitė jam būnant keturiasdešimties – tuomet jį – sveiką, dirbantį, aktyvų šeimos vyrą ištiko širdies infarktas. Po jo, širdžiai toliau silpsant, vyrui buvo atlikta širdies transplantacija. Praėjus daugiau kaip metams po sudėtingos operacijos tuomet jo transplantaciją koordinavusiam Nacionaliniam transplantacijos biurui prie SAM Edvinas pasakoja kaip šiandien, vyro istorija, deja, yra pavyzdys, kad organų transplantacija yra ne vien sunkių ir ilgamečių ligonių gydymo išeitis – jos gali prireikti bet kuriam žmogui. 

Pasaulio praktikoje tokio atvejo dar nebuvo: Santaros klinikose transplantuoti COVID-19 liga sirgusio donoro inkstai

Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose atliktos išskirtinės transplantacijos: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklėje mėginyje vis dar buvo aptinkamas SARS-CoV-2 RNR, inkstai buvo persodinti dviem šio organo transplantacijos laukusiems pacientams, anksčiau persirgusiems koronavirusine infekcija ir turintiems apsauginį antikūnų titrą.

Paaiškino, koks galimas oro taršos poveikis COVID-19 infekcijai

COVID-19 pandemijai ir toliau plintant, pastebima, kad infekcijos perdavimui įtakos gali turėti daug veiksnių, įskaitant oro taršą. Tai rodo ir 2021 m. sausį Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pristatyti neseniai atliktos studijos „Oro tarša ir COVID-19“ rezultatai.

Prof. R. J. Nadišauskienė: planuojantiems šeimos pagausėjimą vakcinos nuo COVID-19 vengti nereikėtų

Lietuvoje jau kurį laiką prasidėjusi vakcinacija nuo COVID-19 infekcijos. Nėščiosioms kyla klausimas, ar joms galima skiepytis, ar rekomenduojama skiepytis planuojant nėštumą? Ar žindančios moterys gali skiepytis? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Jolanta Nadišauskienė.

Doc. K. Jarienė: ką svarbu žinoti apie gimdos kaklelio vėžį?

Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojos akušerės ginekologės doc. Kristinos Jarienės, gimdos kaklelio vėžys – tai liga, kuri ankstyvojoje stadijoje gali neturėti jokių simptomų. Rekomenduojamos reguliarios patikros gali padėti laiku aptikti ikivėžinius pakitimus, kurie dažniausiai išgydomi su minimaliomis pasekmėmis reprodukcinei sveikatai. Šiai ligai atsirasti reikia ne metų ir ne trijų. Ligos atvejai, kai vėžys išsivysto per metus ar du, yra ypatingai reti. „2019 metais nuo gimdos kaklelio vėžio mirė 191 moteris. Tai yra beveik 50 moterų mažiau nei prieš 10 metų, tačiau norėtųsi, jog skaičiai būtų dar mažesni“, – sako doc. K. Jarienė.

Vakcinacijos pažanga savivaldybėse skiriasi

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad kiekviena savivaldybė, įvertinusi savo technines, žmogiškųjų išteklių, prioritetinių grupių dydžių ir kitas aplinkybes, vakcinavimo procesą organizuoja taip, kad jis atitiktų konkrečios savivaldybės poreikius. 

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode