Paruošimo laikas:

Apie 20 min.

Porcijų skaičius:

6

Paruošimo laikas:

Apie 45 min.

Porcijų skaičius:

6

Liepos 23 d. visame pasaulyje švenčiama Tarptautinė dešrainių diena. Manoma, kad šis patiekalas atsirado Europoje, Vokietijoje.

Mokslininkai nustatė, kad žmogaus organizmas reaguoja panašiai, kai išgeriate didelį kavos kiekį ir, kai mažiau nei puodelį per dieną.

Tie, kurie per dieną išgeria iki 25 kavos puodelių, gali būti ramūs – mokslininkai sako, kad toks kiekis širdžiai nekenkia, rašo Sky News.

Kava daugeliui iš mūsų yra tapusi kasdienybės palydove – šis gėrimas dažnai pasirenkamas ir sunkiais rytais, ir diskusijose su draugais, ir darbo pertraukų metu. Gurmanai įsitikinę, kad kavos paruošimas yra menas, kuris reikalauja įgūdžių ir tam tikrų niuansų išmanymo, tačiau iš tiesų, norint mėgautis puikaus skonio gėrimu, tereikia žinoti kelis esminius dalykus, kuriuos šį kartą ir aptarsime.

Vasaros simboliu tapę šaltibarščiai užburia ne tik ryškiomis spalvomis, bet ir skoniu. Šis patiekalas net šaltuoju metų laiku kviečia prisiminti vasarą, o dėl įvairių variacijų – niekaip neatsibosta. Kauno kolegijos studentės siūlo netikėtą alternatyvą – šaltibarščių ledus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jau tapo įprasta, kad sulaukus balandžio parduotuves užplūsta šviežias lietuviškų pomidorų derlius. Tiesa, kasmet tikslus jo pasirodymo laikas priklauso nuo gamtinių sąlygų, tačiau šis pavasaris jau džiugina pirkėjus ką tik nuskintais vietos augintojų pomidorais. Būtent švieži, gerai sunokę pomidorai yra patys vertingiausi dėl juose esančių maistingųjų medžiagų ir bene labiausiai mėgstami gaivaus skonio išsiilgusių pirkėjų, rašome pranešime žiniasklaidai.

Kai kalbame apie vaflius dažniausiai galvojame apie saldžius, aplietus karštu šokoladu, grietinėle ir braškėmis. Tačiau retas pagalvoja, kad vaflius galima pasigaminti ir nesaldžius, kurie puikiai tiks pusryčių ar vakarienės stalui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiandien pasaulis mini tarptautinę paelijos dieną. Paelija laikoma nacionaliniu ispanų patiekalu, turėjusiu svarbią įtaką tautos tradicijoms. Jis kildinamas iš Valensijos miesto, o paelijos atsiradimo istorijų ispanai žino bent tris.

Pagal pirmąją, ispanams nelabai malonią versiją, patiekalą išrado maurų karaliaus tarnai. Viską, kas liko po arabų užkariautojų puotos – mėsą, žuvį ir jūrų gėrybes – alkani ispanai surinko ir sumaišė su ryžiais.

Paruošimo laikas:

Apie 30 min.

Porcijų skaičius:

5

Ingredientai:

Perlinės kruopos, 1 stikl.

Paruošimo laikas:

Apie 30 min.

Porcijų skaičius:

4

Ingredientai:

Paruošimo laikas:

Apie 10 min.

Porcijų skaičius:

2

Ingredientai:

Virti burokėliai, 3 vnt.

Džiovintos slyvos, 6 vnt.

Paruošimo laikas:

Apie 20 min.

Porcijų skaičius:

2

Ingredientai:

Kiaušinis, 1 vnt.

Pienas, 120 ml

Medus, 20 gr.

Kvietiniai miltai, 80 gr.

Italai labai mėgsta vyšnias ir turi posakį „una ciliegia tira l’altra“ (liet. viena vyšnia traukia kitą; tai yra, neįmanoma suvalgyti tik vienos vyšnios). Vyšnių rūšių yra pačių įvairiausių, o Toskanos miestelyje Laryje net vyksta vyšnioms skirtas festivalis. Minėdami vyšnių pyrago dieną, pasigaminkite šį gardų desertą pagal itališką receptą.

Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto, nepaisant to, kad jo pagaminimui reikia vis daugiau ariamos žemės plotų, darbo jėgos, laiko, vandens, kuro, transportavimo ir kitų išteklių.

Sveiki pusryčiai – svarbi dienos pradžia kiekvienam – tiek suaugusiajam, tiek vaikui. Tačiau dažnai mažųjų nenoras valgyti sukelia daug streso tiek tėveliams, tiek ir patiems vaikams. O pusryčiauti būtina. Kaip elgtis, kad kiekvienas rytas netaptų karu virtuvėje –pranešime spaudai patarimus ir du gardžių pusryčių receptus pateikia mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Maisto tendencijų prognozuotojai ir stebėtojai vieningai sutaria, kad rauginimas – tai viena ryškiausių 2019-ųjų metų maisto sektoriaus tendencijų. Ši mada pamažu atkeliauja ir į Lietuvą, tačiau, pasak rauginimo specialistės Ievos Šidlaitės, lietuviai dar nepakankamai supranta raugintų produktų vertę. Lietuvoje rauginti produktai – nieko neįprasto, nes daugelis juos valgo kasdien, todėl kartais pamirštama didžiulė jų naudą organizmui.

Po švenčių ištampytas skrandis prašo maisto? Dieta netaps slegiančia našta, jei laikysitės vienos mažos gudrybės: gerkite kada panorėję, tačiau ne bet ką. Siūlome keletą variantų, kurie padės nuslopinti alkį nieko nesuvalgius.  

Greičiausiai pritarsite jog nėra nieko smagiau, nei išlindus pirmiesiems pavasariniams saulės spinduliams išvykti į iškylą su draugais ar šeima. O kaip gi išvyka į gamtą gali apsieiti be gardžiai kepto maisto ant įkaitintų žarijų? Turbūt ne paslaptis jog visų mėgiamiausi yra šašlykai, kuriuos ilgai marinuojame ir laukiame kol galėsime išsikepti ant malkomis kūrenamos šašlykinės.

Nors ruošiant šventinį stalą dažniausiai atrodo, kad šįkart vaišių bus „kaip tik“, šventinių patiekalų, kaip taisyklė, visuomet lieka. Visko suvalgyti nepavyksta, bet išmesti irgi nekyla ranka – kaip laikyti po šventės likusį maistą, kad jo būtų galima skanauti vėliau?  

Maisto gamybos eksperto Aido Polenino teigimu, per šventes nesuvalgyti maisto likučiai vartoti tinkami dar apie porą dienų. Tiesa, tam, kad atlikę patiekalai ir vėliau būtų skanūs, o taip pat nekeltų pavojaus virškinimui, jais reikia tinkamai pasirūpinti, rašoma pranešime spaudai.