Tuo metu, kai parduotuvių lentynose pasirodė pirmieji varškės sūreliai, basas lakstei po kiemą ir taškeisi po balas... Kai grynas oras buvo nuolatinis palydovas, o vakaras užklupdavo maloniu nuovargiu po kasdienių dienos stebuklų... Kai ryte pažadindavo mamos kepti blynai arba dar geriau - ant stalo rasdavai varškės sūrelį, įvyniotą į raudonai rudą sviestinį popierėlį. Daug kas pasikeitė, bet visų pamėgtas skonis išliko tas pats.