Vasaros simboliu tapę šaltibarščiai užburia ne tik ryškiomis spalvomis, bet ir skoniu. Šis patiekalas net šaltuoju metų laiku kviečia prisiminti vasarą, o dėl įvairių variacijų – niekaip neatsibosta. Kauno kolegijos studentės siūlo netikėtą alternatyvą – šaltibarščių ledus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jau tapo įprasta, kad sulaukus balandžio parduotuves užplūsta šviežias lietuviškų pomidorų derlius. Tiesa, kasmet tikslus jo pasirodymo laikas priklauso nuo gamtinių sąlygų, tačiau šis pavasaris jau džiugina pirkėjus ką tik nuskintais vietos augintojų pomidorais. Būtent švieži, gerai sunokę pomidorai yra patys vertingiausi dėl juose esančių maistingųjų medžiagų ir bene labiausiai mėgstami gaivaus skonio išsiilgusių pirkėjų, rašome pranešime žiniasklaidai.

Kai kalbame apie vaflius dažniausiai galvojame apie saldžius, aplietus karštu šokoladu, grietinėle ir braškėmis. Tačiau retas pagalvoja, kad vaflius galima pasigaminti ir nesaldžius, kurie puikiai tiks pusryčių ar vakarienės stalui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiandien pasaulis mini tarptautinę paelijos dieną. Paelija laikoma nacionaliniu ispanų patiekalu, turėjusiu svarbią įtaką tautos tradicijoms. Jis kildinamas iš Valensijos miesto, o paelijos atsiradimo istorijų ispanai žino bent tris.

Pagal pirmąją, ispanams nelabai malonią versiją, patiekalą išrado maurų karaliaus tarnai. Viską, kas liko po arabų užkariautojų puotos – mėsą, žuvį ir jūrų gėrybes – alkani ispanai surinko ir sumaišė su ryžiais.

Paruošimo laikas:

Apie 30 min.

Porcijų skaičius:

5

Ingredientai:

Perlinės kruopos, 1 stikl.

Paruošimo laikas:

Apie 30 min.

Porcijų skaičius:

4

Ingredientai:

Paruošimo laikas:

Apie 10 min.

Porcijų skaičius:

2

Ingredientai:

Virti burokėliai, 3 vnt.

Džiovintos slyvos, 6 vnt.

Paruošimo laikas:

Apie 20 min.

Porcijų skaičius:

2

Ingredientai:

Kiaušinis, 1 vnt.

Pienas, 120 ml

Medus, 20 gr.

Kvietiniai miltai, 80 gr.

Italai labai mėgsta vyšnias ir turi posakį „una ciliegia tira l’altra“ (liet. viena vyšnia traukia kitą; tai yra, neįmanoma suvalgyti tik vienos vyšnios). Vyšnių rūšių yra pačių įvairiausių, o Toskanos miestelyje Laryje net vyksta vyšnioms skirtas festivalis. Minėdami vyšnių pyrago dieną, pasigaminkite šį gardų desertą pagal itališką receptą.

Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto, nepaisant to, kad jo pagaminimui reikia vis daugiau ariamos žemės plotų, darbo jėgos, laiko, vandens, kuro, transportavimo ir kitų išteklių.

Sveiki pusryčiai – svarbi dienos pradžia kiekvienam – tiek suaugusiajam, tiek vaikui. Tačiau dažnai mažųjų nenoras valgyti sukelia daug streso tiek tėveliams, tiek ir patiems vaikams. O pusryčiauti būtina. Kaip elgtis, kad kiekvienas rytas netaptų karu virtuvėje –pranešime spaudai patarimus ir du gardžių pusryčių receptus pateikia mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Maisto tendencijų prognozuotojai ir stebėtojai vieningai sutaria, kad rauginimas – tai viena ryškiausių 2019-ųjų metų maisto sektoriaus tendencijų. Ši mada pamažu atkeliauja ir į Lietuvą, tačiau, pasak rauginimo specialistės Ievos Šidlaitės, lietuviai dar nepakankamai supranta raugintų produktų vertę. Lietuvoje rauginti produktai – nieko neįprasto, nes daugelis juos valgo kasdien, todėl kartais pamirštama didžiulė jų naudą organizmui.

Po švenčių ištampytas skrandis prašo maisto? Dieta netaps slegiančia našta, jei laikysitės vienos mažos gudrybės: gerkite kada panorėję, tačiau ne bet ką. Siūlome keletą variantų, kurie padės nuslopinti alkį nieko nesuvalgius.  

Greičiausiai pritarsite jog nėra nieko smagiau, nei išlindus pirmiesiems pavasariniams saulės spinduliams išvykti į iškylą su draugais ar šeima. O kaip gi išvyka į gamtą gali apsieiti be gardžiai kepto maisto ant įkaitintų žarijų? Turbūt ne paslaptis jog visų mėgiamiausi yra šašlykai, kuriuos ilgai marinuojame ir laukiame kol galėsime išsikepti ant malkomis kūrenamos šašlykinės.

Nors ruošiant šventinį stalą dažniausiai atrodo, kad šįkart vaišių bus „kaip tik“, šventinių patiekalų, kaip taisyklė, visuomet lieka. Visko suvalgyti nepavyksta, bet išmesti irgi nekyla ranka – kaip laikyti po šventės likusį maistą, kad jo būtų galima skanauti vėliau?  

Maisto gamybos eksperto Aido Polenino teigimu, per šventes nesuvalgyti maisto likučiai vartoti tinkami dar apie porą dienų. Tiesa, tam, kad atlikę patiekalai ir vėliau būtų skanūs, o taip pat nekeltų pavojaus virškinimui, jais reikia tinkamai pasirūpinti, rašoma pranešime spaudai.

Liūdna veganams Apulijoje, juokiasi italės Mara ir Marina, demonstruodamos, kaip pasigaminti tradicinių apulietiškų patiekalų. Jų pasiūlymas lietuviškai žiemai – mėsos kukuliukai, troškinti su raudonosiomis paprikomis. Šį patiekalą nesunku pasidaryti namuose.

Šventinis laikotarpis tikras iššūkis mūsų sveikatai. Gausiai vaišėmis nukrauti šventiniai stalai vos per keletą dienų suformuoja netinkamus mitybos įpročius, rašoma pranešime spaudai. Grįžti į vėžes gali padėti lengvai ir greitai pagaminami detoksikuojantys kokteiliai. 

Po persivalgymo periodo ieškome lengvų, bet kartu ištaigingų patiekalų, rašoma LRT.lt atsiųstame pranešime spaudai. Žinomas virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas sako, kad nors ir žengsime į Kiaulės metus, norintys neapsunkinti savo skrandžių, turėtų rinktis patiekalus iš paukštienos.

Paukštiena dėl gausaus baltymų kiekio ir kitų organizmui naudingų medžiagų laikoma viena sveikiausių mėsų. Ji yra kur kas liesesnė ir turi mažiau kalorijų. Tai ypač aktualu šventiniu laikotarpiu, kai darosi sunku pakilti nuo stalų po gausių vaišių.

Vytenio silkės receptas tiesiog legendinis, ne jis vienas apie tą ypatingą žydišką silkę yra pasakojęs. Žydų palikimas mūsų virtuvėje yra labai ženklus. Ir už silkę turime būti jiems dėkingi. Štai, prašom, žydiška Vytenio mums nupasakota silkė.

Reikės:

200 g moliūgų

1 vidutinės morkos

1 vidutinio dydžio cukinijos

50-70 g špinatų

270-280 g kvietinių miltų

2 kupinų šaukštelių kepimo miltelių

1 šaukštelio druskos

Reikės:

60 g razinų

2 šaukštų arbatos ar vandens

90 g kvietinių miltų

90 g visų grūdo dalių kvietinių miltų

1 šaukštelio valgomosios sodos

1 šaukštelio cinamono

1/2 šaukštelio druskos

Reikės:

4 skardoms meduolių reikės:

580 g miltų

0,5 šaukštelio druskos

2 šaukštelių sodos arba kepimo miltelių

2 šaukštų kakavos

250 g medaus

Reikės:

2 rūkyto ar sūdyto kumpio juostelių

80 g šaldytų žirnelių

1 šaukštelio smulkintų mėtų arba petražolių ar krapų

4 kiaušinių

Yra labai daug būdų, kaip pagaminti patiekalus, savo skoniu primenančius ar net labai panašius į įprastus ir dėl to neturi nukentėti gyvūnai, sako prieš pusantrų metų veganiškai maitintis pradėjusi tinklaraščio „Follow your spoon“ autorė Paulė Tamašauskaitė. „Nekišu savo nuomonės ir nekritikuoju žmonių dėl to, ką jie valgo – tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas“, – sako ji.

Paruošimo laikas:

Apie 30 min.

Porcijų skaičius:

6

Ingredientai:

Rudasis cukrus, 100 gr.

Šviežios apelsinų sultys, 100 ml

Paruošimo laikas:

Apie 30 min.

Porcijų skaičius:

24

Ingredientai:

Miltai, 200 gr.

Garbiniuotieji kopūstai, kininio ožerškio uogos, ispaninio šalavijo sėklos – supermaisto titulą užsitarnavę tolimų šalių produktai, kuriuos pamėgo ir lietuviai. Tačiau mitybos specialistai teigia, kad šiuo metu tendencijos po truputį keičiasi vietinių ūkininkų naudai – į madą grįžta sezoniniai, gimtoje šalyje užauginti ekologiški produktai. Kokius primirštus lietuviškus produktus turėtume grąžinti į dienos racioną?

Reikės:

60 g razinų

2 šaukštų arbatos ar vandens

90 g kvietinių miltų

90 g visų grūdo dalių kvietinių miltų

1 šaukštelio valgomosios sodos

1 šaukštelio cinamono

1/2 šaukštelio druskos

Reikės:

Lęšiams reikės:

200 g žaliųjų lęšių

2 šaukštų alyvuogių aliejaus

1 česnako skiltelės

1 šaukštelio malto kumino

3–4 vyšninių pomidorų

4 šaukštų tahinio

Paruošimo laikas:

Apie 1 val.

Porcijų skaičius:

60

Ingredientai:

Miltai, 250 gr.

Kepinti lazdynų riešutai, 100 gr.

Sviestas, 150 gr.

Cukrus, 150 gr.

Druska, 1 žiups.