Reklama 1

Išmanus laikmetis

Priesaiką Seime davęs Gitanas Nausėda penktadienį pradėjo eiti Respublikos Prezidento pareigas. Iškilmingame parlamento posėdyje naujasis šalies vadovas padėjęs ranką ant Konstitucijos prisiekė būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti pareigas ir būti visiems lygiai teisingas. Ar taip pavyks, parodys laikas.

Mažeikių rajono šios kadencijos tarybai – trys mėnesiai. Greitai sukaks politinio korektiškumo laikotarpio pabaigos – 100 dienų – laikas. Paprastai tiek duodama įsidirbti be kritikos. Iki šiol valdančioji dauguma lyg labai ir neprisidarė nieko tokio negero. Žmonės kaltina dėl mokyklų uždarymo, verslo liudijimų kai kurių įkainių pakėlimo, atlygio sau už darbą pasikėlimo. Įsigilinus į tai, kritika būtų ne visai pagrįsta. Juolab, kad ne tiek eiliniai mažeikiškiai skeptiškai žiūri į tokius, sakytume, neišvengiamus sprendimus, kiek nuo „lovio“ patraukti buvusieji valdžioje – socialdemokratai. Ir didžiausia dėmė tenka praėjusios kadencijos merui Antanui Teniui, nors jam kiaulystes vieną po kitos darė jo paunksmėje bujojantieji. Keista, kad dabar dėl mokyklų uždarymo garsiai rėkia būtent socialdemokratai, kai faktai rodo, kad daugiausia rajono mokyklų uždaryta būtent jų sprendimu per jų valdymo laikotarpį. Antroje vietoje – konservatoriai, rajoną valdant tuometiniam merui Vilhelmui Džiugeliui. Tačiau čia būtina pastebėti, kad Savivaldybės administracijai vadovavo tas pats socialdemokratas Bronius Kryžius. Negana to, Krakių mokyklą uždaryti buvo nuspręsta 2017 m. Socialdemokratai, norėdami laimėti šių metų rinkimus nuo tokio savo pačių drastiško sumanymo susilaikė, tačiau, jei būtų valdžioje ir toliau išlikę, neabejotinai tą patį būtų padarę. Smarkiai mažėjant mokinių skaičiui, mokyklų uždarymas neišvengiamas. Nesulaukus net politinio korektiškumo laikotarpio pabaigos tuo „arkliuku“ jojama ant koaliciją sudariusių „tvarkiečių“, „žaliųjų“ bei „pavasariečių“. Gal ne veltui sakoma, kad sovietų sąjungos santvarka buvo pagrįsta kone visišku melu. O joje vadovavo tie patys, tik dabar kitaip pasivadinę.

Na, o naujoji (iš(su)mani) valdžia dirba toliau, nekreipdama dėmesio į tokius ir kitokius išpuolius. Apvažiuotas rajonas, susitikta su gyventojais, apžiūrėta kultūros centrų būklė, etatai, patalpos. Atvykę kartu visų rajono kultūros centrų direktoriai pristatė savo veiklą, nors dauguma valdžios atstovų klausėsi tie patys. Nesunku buvo pastebėti geriausiai dirbančius, garsinančius rajoną tokius, kaip Mažeikių, Urvikių, Tirkšlių, Sedos ir ypač užkliuvusius Viekšnių bei Šerkšnėnų kultūros centrus dėl abejotino reikalingumo etatų, iš kažkur skaičiuojamų neva organizuotų renginių ir kitų negerovių. Nors šioje kadencijoje darbą tęsiantys vadovai bandė situaciją glaistyti, direktorės akis žvitri, charakteris tvirtas. O tai leidžia galvoti apie kultūros centrų darbo efektyvumą, lėšų taupymą, o sutaupytų panaudojimą aktyvesnei kultūrinei veiklai.

Visose srityse pilna „šiukšlių“. Vienu metu viską iškuopti sunku, o dar kai tenka padaryti kitų neatliktą darbą. Tačiau „švara“ jau apčiuopiama. Tikėkime, vėliau bus visose srityse generalinė arba siekiamybė prilygti jai.

Mažeikių valdžiai „Structum projekto“ atstovai pristatė projektą „Išmanusis miestas“, sujungusį

20 šalies savivaldybių, kurioms buvo pasiūlyta daugiau nei 70 apleistų teritorijų atnaujinimui sukurtų projektų. Juos rengė daugiau kaip 700 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Jaunimo sukurtos išmaniojo miesto koncepcijos bus realiai įgyvendintos atnaujinant šias savivaldybes. Įdomiausias konkurso „Išmanusis miestas“ aspektas – reali tikimybė, kad geriausi ir išmaniausi teritorijų pritaikymo šiuolaikiniam gyvenimui studentų projektai bus įgyvendinti tikrovėje. Talentingas Lietuvos jaunimas keičia Lietuvos regionų teritorijas, projektuoja naujus statinius, kuria naujus miesto traukos centrus ir viešąsias erdves tam, kad Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyvenimo kokybė būtų geresnė. Mažeikių valdžia taip pat tokiai idėjai pritarė.

Na, o pabaigai atsitraukime nuo politikos ir pažvelkime į tyrimų rezultatus apie šio laikmečio technologijų pavojus. Gyventojų apklausos duomenimis, Lietuvoje maždaug kas šeštas gyventojas, kas sudaro apie 17 proc., yra patyręs įvairių nelaimingų atsitikimų tuo metu, kai naudojosi mobiliaisiais įrenginiais – bendravo, naršė, fotografavo ar filmavo. 8 proc. atvejų skaitmeninis „atsijungimas“ nuo pasaulio baigėsi lengvesniais ar sunkesniais sveikatos sutrikdymais.Teigiama, kad virtualus bendravimas ar pastangos „pagauti“ kuo daugiau dėmesio socialiniuose tinkluose sulauksiantį kadrą baigiasi stresinėmis situacijomis bei traumomis, ypač padažnėja per atostogas, keliaujant ir vykstant į užsienį.

Apklausa atskleidė, kad Lietuvoje dėl priklausomybės nuo išmaniųjų įrenginių dažniausiai nukenčia jaunesnio amžiaus (18–25 m.) žmonės – net 37 proc. jų prisipažino patyrę nelaimingų atsitikimų naudodamiesi telefonais. 26–35 m. amžiaus grupėje tokių nelaimėlių kur kas mažiau – 24 procentai. 

Panašios tendencijos fiksuojamos ir pasaulyje. 2018 m. grupė Indijos mokslininkų suskaičiavo, kad per šešerius metus (nuo 2011-ųjų iki 2017-ųjų) mėgindami pasidaryti asmenukę pasaulyje žuvo beveik 260 žmonių. Dažniausiai tai buvo vyrai, o bendras amžiaus vidurkis – vos 23 metai.

Belieka palinkėti išmaniąja technika naudotis atsakingai.

Gražios „volungėlės“ festivalio šventės Sedoje!

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode