Reklama 2
Reklama 1

Žiema nesitraukia

Jau apsipratome, kad aplinkui daug sniego. O kadenciją baigė pirmasis šių metų mėnuo. Dangų dažnai uždengia tankūs debesys arba nepermatoma ūkana. Krituliai, sniegas, lijundros ir besikeičiantys vėjai neleidžia atsipalaiduoti kelių tvarkymo tarnyboms, tačiau gyventojai pastebi, kad šiais metais gatvės ir šaligatviai dažnai palikti likimo valiai, dėl to nuolatos patiriama visokių rūpesčių bei nepatogumų.

Nenumaldomai artėja dar vieni savivaldos, o vėliau LR prezidento rinkimai, todėl nuo „saldžių ir spalvotų“ pažadų, priekaištų arba kaltinimų vieni kitiems jau „kaista“ įvairūs informaciniai portalai, televizijos ir net „Feisbukas“. Visoje šitoje „šiupinynėje“ vėl sunku įžvelgti ką nors naujo: kažkas vėl „pabudo“, o kitas „žino“ trumpiausius kelius į šviesų ir sotų rytojų, trečiasis „tikrai“ sugrąžins po pasaulį išsibarsčiusius tautiečius...

Priešrinkiminis periodas dažnai primena gūdų sovietmetį, kai pasitelkiant visuomenės nuomonės „tyrimus“ realybę bandoma nupiešti visiškai nerealiomis spalvomis.

Ne vienas pastebėjo ir yra įsitikinęs, kad visuomenės nuomonės tyrimai – slidus dalykas ir nebūtinai atspindi tikrąją situaciją. Kiekvieno tyrimo metu apklausiama 1000 žmonių. Respondentai renkami pagal bendrą schemą – pirmiausia iš didžiųjų miestų, tuomet iš kiekvienos apskrities. Statistikos departamento duomenimis, atsižvelgiant į žmonių skaičių surandami atsitiktiniai žmonės. Kaip yra sakęs „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys, Vilniuje kvota – 165 respondentai. Kituose miestuose atitinkamai mažiau, o kaimo vietovėse respondentų skaičius turi būti 30 proc. gyventojų. Kitas žingsnis – vyrai ir moterys, vėliau vertinami kiti rodikliai – amžius, išsimokslinimas. Šita schema taikoma bene visose visuomenės nuomonės tyrimo bendrovėse. Atrodytų, rezultatai, vadovaujantis vienoda metodika, turėtų būti daugiau ar mažiau panašūs, tačiau kažkodėl būna, kad kai kur nuomonės tyrimai nesutampa ne keliais, o keliolika ar net daugiau kaip dviem dešimtimis procentų. Štai tipiškas pavyzdys. Nespėjo valstiečiai paskelbti, kad S. Skvernelis yra jų kandidatas į prezidentus, kai tuoj pat buvo paskelbti nauji „reitingai“.

O štai neseniai „nudžiugino“ „Žmogaus studijų centro“ vadovas dr. G. Chomentauskas: „Lietuva tampa emociškai patrauklesnė savo piliečiams. Tokie patriotiniai įvykiai kaip valstybės šimtmetis gana ryškiai prisideda prie geresnės žmonių savijautos ir laimės jausmo. Tai gera proga pažiūrėti į save iš teigiamos pusės, pajusti daugiau bendrumo ir vienybės.“ Anot tyrimo, 83,2 proc. apklaustųjų išreiškė pasididžiavimą savo valstybe. G. Chomentausko teigimu, žmogaus laimės rodiklį lemia ne tiek aplinkybės, kuriose jis gyvena, bet ir vertinimas, kiek žmogus pats gali keisti esamą situaciją. „Visuomenei svarbu matyti ateitį šviesiomis spalvomis ir turėti vilties – tik tokioje bendruomenėje žmonės bus laimingi. Turime daugiau pasitikėjimo – labiau pasitikime valstybės institucijomis, pareigūnais, bendra socialine santvarka. Nors nepasitenkinimo valstybės gyvenimu dar gausu, vis dėlto yra įvykęs proveržis pasitikėjime savo susikurta socialine struktūra. Žmonės dažniau teigia, kad gali daryti poveikį visuomenės gyvenimui, jie jaučiasi turintys galią kažką keisti visuomenėje“, – tvirtino G. Chomentauskas. 
Nuo 2008 metų tai yra aukščiausi užfiksuoti rodikliai.

Tačiau prieš nepilnus metus šis vadovas apgailestavo: „Nors Lietuvoje situacija gerėja, net trečdalis žmonių jaučiasi nelaimingi ir kad šiuo požiūriu stipriai nusileidžiame skandinavų šalims bei mūsų kaimynams lenkams. Jei manęs kas paklaustų, kaip matuoti šalies pasiekimus, pasiūlyčiau suskaičiuoti, kiek joje yra laimingų žmonių ir kiek ja didžiuojasi.“

Taigi, visai gali būti, kad artėjantys rinkimai dar ne kartą „pataisys“ blogus skaičius, nepatogias nuotaikas ir nuomones.

O vienas komentatorius portale „Delfi“ tiesiog nusistebėjo: „Didėjant socialinei atskirčiai ir skurdui LT laimingėja, nu nu...“ 

Taigi sninga...








Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode