Reklama 1

Tikėkime

Neįprastai šiltas šių metų ruduo padovanojo žmonėms pilnas pintines gėrybių, neapsakomo džiaugsmo, geros nuotaikos, emocijų bei ypatingų potyrių. O visiškai netikėtai už langų pražydus gėlėms, galėjome pamanyti, kad gamtoje viskas susimaišė ir už lango šypsosi bei pokštauja ne ruduo, bet pavasaris...

Dar visiškai neseniai į šiltesnius kraštus iškrido paskutiniai būreliai klegančių paukščių. Giedrame ir žydrame danguje matėsi, kaip gražiai jie iškeliauja tik paukščiams suprantamu ir žinomu amžinu dangaus keliu.

Mūsų mintys taip pat turi tą ypatingą Dievo dovaną ir nuskrenda net ten, kur nėra nei kelių, nei vandenynų. Joms tūkstančiai kilometrų ir aukštas tamsus dangus niekada netrukdo. Jos nebijo nei oro duobių, nei vėjo ir niekada nepasiklysta tarp žvaigždžių.

Nepaisant prasidėjusių trumpų žvarbesnių laikotarpių, ne vienas iš mūsų dar ilgai prisiminsime rugsėjo ir spalio šilumą – pirmieji rudens mėnesiai pralėkė kaip vienas mirksnis, padovanoję spindulių nuspalvintus medžius, laukus ir pievas, gatves, namų fasadus. Aukštose dangaus platybėse balti angelai statė ne smėlio, bet baltų pūkų pilis. Auksinis ruduo ilgai ir dosniai lepino Lietuvą bei mūsų savitą žemaitišką kraštą.

Saulėtos akimirkos atnešė daug džiaugsmo gamtos mylėtojams, dailininkams ir fotografams – vieni tiesiog gėrėjosi įspūdingais gamtos paveikslais, kiti juos tuo pačiu ir įamžindavo. Nuotraukos su nuostabiais rudens vaizdais iš visos Lietuvos užpildė internetą, televizijų laidas, kitas žiniasklaidos priemones. Ne viena tokia – nuostabių kadrų paroda – buvo organizuota ir mūsų mieste bei krašte.

Apie 1980 metus Mažeikiai gyveno savo antrąjį gimimo laikotarpį, o Juodeikių kaime iškilo didžiausias Lietuvoje pramonės objektas – Naftos perdirbimo gamykla. Pirmosios eilės statybos pabaigą iškilmingai vainikavo sąstatas su benzino produktais. Jaunieji miesto gyventojai kūrė šeimas, gimdė vaikus ir visai negalvojo apie politiką.

Prieš maždaug 40 metų čia buvo tikra jaunų žmonių, romantikų ir svajotojų karalija. Tuometinėje Kompresorių gamykloje, buvusioje valgykloje, vakarais vykdavo diskotekos. Jos buvo labai populiarios ir sutraukdavo daug jaunimo. Kažkas čia susipažino ir šoko pagal italų pop muzikos legendą ir žvaigždę – Pupo, prancūzų atlikėją Džo Daseną (Joe Dassin), Suzi Quatro arba anglų atlikėją Chrisą Normaną, tuomet dar su legendine grupe „Smokie“ ir kt. Beje, grupė „Smokie“ 2001 metais vienintelį koncertą Lietuvoje surengė būtent Mažeikiuose. Tereikėjo palaukti dvidešimt metų, kol išaugo jau kita mažeikiškių karta ir atsivėrė visiškai naujos galimybės.

Lapkričiui persiritus į antrąją pusę, pasaulyje ir Lietuvoje prasidėjo kalėdinis maratonas. Kaip visada, pirmieji apie tai primena didieji prekybos centrai. Kai viena dalis žmonių džiūgauja ir ruošiasi šiai ypatingai šventei, kita dalis apatiškai pasineria į melancholiją ir vienatvę. Tačiau nepamirškime, kad galime jaustis laimingi būdami ir vieni. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Yra dalykų, kurių pakeisti neįmanoma. Tad griebkimės tik to, su kuo galime susidoroti, o su tuo, kas neįveikiama, pasistenkime susitaikyti.

Ilgais ir tamsiais vakarais būtina rasti šiek tiek laiko širdžiai mielai veiklai. Pastebėta, kad žmonės labiausiai vieniši jaučiasi dideliuose miestuose. Čia neretai pasijaučiama esant nereikšminga bei nereikalinga pilkos minios dalimi. Žmogus gali jaustis vienišas netgi tarp žmonių, tačiau su jais neturėdamas jokio emocinio kontakto ar interesų, nerasdamas jokio bendrumo su aplinkiniais.

Bet tai tikrai nereiškia, kad mūsų nedidelį miestą aplenkia bendravimo ir bendrystės bėdos. Sunkiai besiverčiantys, pamiršti ir niekam nereikalingi miesto piliečiai Kalėdas ir Naujuosius metus sutinka be didelio patoso ir triukšmingų fejerverkų.

„Laimingas aš, kad kažkada kažkas danguje įžiebė žvaigždę. Ir gyvas aš, kol myliu, kol tikiu, kol šviečia danguje žvaigždė. Aš dar nesenas, bet jau nejaunas. Aš gyvenu ir gyvas, kol tikiu ir kol kvėpuoju... Aš gyvenu, kol myliu...“, – kažkaip panašiai skamba rusų atlikėjo Staso Michailovo balsas iš kompaktinės plokštelės.

Kaip norisi visiems palinkėti, kad svajonės ir idėjos įgautų realią išraišką ir pagreitį. Skriekime su jomis į ateitį, o jei svajonės nesipildys, išsakykime jas vėl ir būtinai Tikėkime!

Pasigrožėkime išeinančio rudens akimirkomis, kol į langus dar nepasibeldė žiemiški orai.

 

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode