Alvydas Jokubaitis: žmogus nėra daiktas tarp daiktų

 

Šis interviu skirtas neseniai pasirodžiusiai Lietuvoje gerai žinomo politikos filosofo ALVYDO JOKUBAIČIO knygai „Politinis idiotas“, kurioje siūlomas provokuojantis požiūris į šiandienos visuomenę, kuri, anot A. Jokubaičio, yra tapusi idiotizmo ir kvailumo, kylančių iš supaprastinto ir naivaus požiūrio į žmogiškumą, šaltiniu. Knygoje filosofas aštriai kritikuoja šiuolaikinius socialinius mokslus, į žmogų žvelgiančius tik kaip biologinių ir socialinių veiksnių visumą, bei bandymus remiantis tokiu požiūriu kurti tobulesnę visuomenę. Anot A. Jokubaičio, toks požiūris susiduria su rimtomis problemomis, nes jam nepažįstama tai, kas vadinama „vidiniu žmogumi“, kuris visada yra daugiau ar mažiau svetimas visuomenei. Remdamasis rusų rašytojo Fiodoro Dostojevskio ir kitų mąstytojų idėjomis, A. Jokubaitis siūlo netikėtą žiūros į modernų ar postmodernų pasaulį tašką. Knygos „Politinis idiotas“ pristatymas vyks Vilniaus knygų mugėje penktadienį, vasario 22 dieną, 12 valandą 5.3. salėje.

G. Masalskis: visiems atrodo, kad laidų vedėjo darbas – būti žvaigžde

 

Televizija – vieta, kurioje dažnai patenki į nepatogias situacijas, tad būtina mokėti valdyti stresą, įsitikinęs radijo, televizijos laidų ir renginių vedėjas, jau greitai per LRT TELEVIZIJĄ pasirodysiančio realybės šou „Aš – laidos vedėjas“ mokytojas Giedrius Masalskis. Jo teigimu, dauguma nelabai įsivaizduoja, kas yra televizija, o darbas joje, anot G. Masalskio, sunkus ir net dažnai nemalonus.

Sėkminga santuoka – nulemta genų?

Naujas tyrimas rodo, kad genai gali daryti įtaką sėkmingai santuokai. Taip teigia mokslininkai iš Binghamtono ir Niujorko valstijos universitetų.

Mokslininkai eksperimentui pasikvietė 79 sutuoktinių poras. Kiekvienas iš partnerių atskirai atsakinėjo į klausimus apie įvairias problemas ir apie tai, kiek palaikymo sulaukia iš sutuoktinio ir ar tuo palaikymu džiaugiasi. Mokslininkai mano, kad būtent abipusė parama yra esminė sąlyga gerai santuokai.

Lietuvių patirtis: kokios algos ir išlaidos pasitinka Šveicarijoje

„Rojumi žemėje vadinama Šveicarija prieinama ne kiekvienam. Įsidarbinti be pažįstamų  čia – šansų nėra”, – sako LRT TELEVIZIJOS laidos „(Ne)emigrantai” herojė Patricija, praeityje garsaus futbolininko Vaidoto Šlekio dukra.  Vos gimusią mergaitę tėvai išsivežė gyventi į Šveicariją, o po šešiolikos metų nusprendė, kad dukrai geriausia mokslus baigti būtent Lietuvoje.

Ar pasiteisino idėja rinkti merus tiesiogiai?

 

Artėjantys savivaldybių rinkimai – jau antrieji, kai merai renkami tiesiogiai, piliečių, o ne išrinktų miesto tarybos narių. Kai 2014 metais, nuolat džiaugiantis daroma demokratijos pažanga ir tikintis, kad tai padės padidinti lietuvių pasitikėjimą valdžia, Seimas priėmė sprendimą, jog merai nuo šiol bus renkami tiesiogiai, buvo kartojama, kad toks sprendimas padidins atskaitomybę bei žmonių susidomėjimą rinkimais. Tai kartojama iki šiol, pavyzdžiui, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, jau praėjus dvejiems metams po to, kai buvo išrinktas vilniečių, rašė: „Prieš beveik dvejus metus Lietuvoje įvykę tiesioginiai mero rinkimai pasiteisino. (...) Žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie gali daryti įtaką, kaip jiems svarbūs klausimai sprendžiami jų mieste ar rajone.“

Kas ką kontroliuoja: medijos mus ar mes jas?

Jelena Šalaj – psichologė, socialinių mokslų daktarė, medijų edukacijos ir tyrimo centro „Meno avilys“ projektų kuratorė, besidominti psichologiniais naudojimosi medijomis aspektais. Straipsnio autorė taip pat kuruoja jau trečius metus vykstantį Meno avilio ir Britų tarybos medijų raštingumo projektą mokyklose „Dideli maži ekranai“ (projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Ugdymo plėtotės centru ir Lietuvos kultūros taryba).

L. Šurnaitė: laidų vedėjas – ne karalius ar princesė su tvarkinga šukuosena ir išlygintais drabužiais

 

Televizija turi minusų – nors verčia pasitempti, ilgainiui ima varginti tokie dalykai, kaip nuolatinis makiažas, LRT.lt portalui sako viena iš realybės šou „Aš – laidos vedėjas“ mokytojų tapusi žinoma laidų vedėja Lavija Šurnaitė. Vis dėlto ją televizijoje matome jau 20 metų, o didžiąją televizinę patirtį L. Šurnaitė teigia sukaupusi dirbdama televizijos laidoje „Labas rytas“: „Per tris tiesioginio eterio valandas galėdavo nutikti bet kas.“

Psichologė A. Kurienė: neklystantys tėvai paralyžiuoja vaikus

 

Kas yra tobuli tėvai ir kodėl nereikia skubėti vaiko mokyti rašyti ar skaityti? Apie tai praėjusią savaitę vykusioje paskaitoje Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje su mamomis kalbėjosi Paramos vaikams centro vadovė ir psichologė Aušra Kurienė. Anot jos, daugelis vaikų užgaidų, kaprizų ir nesusikalbėjimų su tėvais vyksta dėl vienos paprastos priežasties – šitaip jie nori dėmesio bei meilės.

Dvi mamos ėmėsi labdaringo iššūkio: onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams reikia ne žaislų

„Mes ne už sergančius, o už sveikus vaikus, nes kiekvienas turi teisę pasveikti“, – sako dvi mamos Viktorija ir Simona, vos per kelias savaites sumaniusios surengti virtualų labdaros aukcioną, kurio metu surinktos lėšos atiteks paramos fondui „Rugutė“, globojančiam onkologinėmis ligomis sergančius vaikus.

Moteris suvedė jų gyvenime atsiradę vaikai. Simona pasakoja, kad su Viktorija susipažino internetu, 2017 metais gruodį gimusių vaikų „Facebook“ grupėje.

Geomokslų olimpiados prizininkas S. Baltūsis: „Tikėjimas man – didelė vertybė“

Kasmetinė Lietuvos geomokslų olimpiada vyksta dviem etapais: pirmasis – regioninis, po kurio į antrąjį, respublikinį, etapą atrenkami 25 geriausiai pasirodę dalyviai. Jie varžosi dėl galimybės atstovauti Lietuvai Tarptautinėje geomokslų olimpiadoje (IESO), šiemet vyksiančioje Pietų Korėjoje rugpjūčio 26–rugsėjo 3 dienomis. 

Tarp 25 geriausiųjų moksleivių pateko net keturi Kretingos Pranciškonų gimnazijos mokiniai: trečiokai gimnazistai Simonas Baltūsis ir Linas Ragainis bei antrokai – Edgaras Zaboras ir Gediminas Mėčius. 

Tekstai politikoje, arba suprasti nesuprastus

 

Yra du būdai parašyti politiškai reikšmingus tekstus: būti žinomu rašytoju ir būti įtakingu politiku. Mano galva, kraupu, kai gerai nesuprasdami rašytojų tekstų juos sąmoningai supolitiname, o politinių ištarų nesistengiame suprasti suteikdami jiems niekingą tuščios retorikos epitetą. Turėtų būti atvirkščiai: reikia dėti pastangas nupolitinti pirmuosius ir daryti viską, kad antriesiems būtų sugrąžinta politinė prasmė – jie privalo būti girdimi ir interpretuojami kaip norintys pakeisti visuomenę.

Trys šventumo kupini paaugliai, galintys įkvėpti jaunus žmones

Skaitydami apie šventųjų gyvenimus kartais išsigąstame, jog nerandame nė vieno šventojo, kuris būtų panašus į mus. Kartais atrodo, jog tik seni kunigai, vienuolės ir atsiskyrėliai gali būti šventieji.

Vis dėlto tai toli nuo tiesos. Popiežius Pranciškus atskleidė tai savo paraginime Gaudete et Exsultate, sakydamas, jog norint būti šventuoju nebūtina būti vyskupu ar kunigu, šventumui pašaukti esame mes visi.

Bandymas matyti genijaus akimis „prie amžinybės vartų“

Dažnas iš mūsų šiandien gėrėdamasis Vincento van Gogho darbais ir garbindamas jo genialumą neretai pamiršta, kad pats tapytojas būdamas gyvas šlovės paragauti negavo. Savo paveikslus tapęs tuo metu nepriimtinu ir nekanoniniu stiliumi, van Goghas buvo nepripažintas ir priverstas kankintis tapybos pasaulio pakraščiuose.

Vaikus žalojantis saugumas

 

Ką įspūdingiausio atsimenate iš savo vaikystės? Ar lipote į medį taip aukštai, kiek tik drąsa leido? Ar ežere plaukėte ten, kur kojomis nesiekėte dugno? Ar važiavote dviračiu, nelaikydami vairo?.. Aš visa tai ir daugiau išbandydavau kiekviena pasitaikiusia proga (kai nematė tėvai). Vaikystėje dar nežinojau, kodėl. Tiesiog – taip buvo smagiausia.

Dabar jau žinau, bet prieš atsakydama turiu pripažinti – išvardinti ir panašūs džiaugsmai kelia „pavojų vaiko saugumui“. Juk kiekvienas iš jų turi didesnę ar mažesnę tikimybę baigtis rimtais sužalojimais ar netgi tragiškai. Tai gal pasaulis būtų saugesnis, jei šiuos ir kitus rizikingus vaikų užsiėmimus uždraustume?

A. Martinkutė: psichologai turėtų atsakingai dalytis mintimis jautriomis temomis

 

Pasitaiko atvejų, kai psichologais prisistatantys asmenys viešojoje erdvėje žemina pažeidžiamas visuomenės grupes. Nors tokios nuomonės pavienės, jos greitai išplinta. Kokių etikos principų turi laikytis psichologai? Kaip atskirti gerą specialistą? Skaitykite interviu su ALINA MARTINKUTE, mokykloje ir su projektais švietimo srityje dirbančia psichologe, Lietuvos psichologų sąjungos nare.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose daugėja žmonių, atvirai kalbančių apie savo psichinę sveikatą. Ar šie jautrūs žmonių liudijimai daro teigiamą įtaką laužant vyraujančius stereotipus? Ar vis dėlto esama ir grėsmių?

Kalbant apie jautrias asmenines istorijas, kuriomis dalinasi sunkumų patyrę žmonės, verta turėti mintyje kelis dalykus. Pirma, sprendimas dalintis tuo, kas asmeniškai sunku ir skaudu, yra individualus, dažniausiai nelengvas. Įprastai iki sprendimo vyksta ilgas vidinis darbas: skaudžių patirčių atpažinimas, pripažinimas, derybos su savimi, pagalbos būdų paieškos... Jei žmogus nusprendžia, kad viešas savo skaudžios patirties liudijimas jam palengvins skausmą, mes turime gerbti, priimti ir palaikyti jo sprendimą. Svarbu suprasti, kad, nusprendęs dalintis, žmogus lygiagrečiai jaučia bei tyrinėja ir aplinkos nuostatas, požiūrį apie psichinę sveikatą. Kai aplinka yra nepriimanti, ignoruojanti, neigianti ar stigmatizuojanti psichinių sunkumų temas, žmogus turi atrasti ryžto ir drąsios įveikti ne tik vidinius barjerus, kurie trukdo ieškotis pagalbos, bet ir aplinkos pasipriešinimą. Tai labai sunku.

Mylėti, gerbti, bet nepritarti. Pokalbis su Benu Ulevičiumi

 

Daugeliui katalikų tenka spręsti dilemą: kaip elgtis susidūrus su žmonėmis, priskiriančiais save seksualinėms mažumoms, ypač tais, kurie yra aktyviai įsitraukę į LGBT judėjimo veiklą. „Mylėti žmogų, bet nekęsti nuodėmės“, – taip skamba populiarus posakis. Arba: „Gerbti kiekvieną asmenį, bet priešintis ideologijai.“ Katalikų Bažnyčios mokymo besilaikantieji sutiks: kiekvienas žmogus yra Dievo vaikas, todėl vertas mūsų meilės ir pagarbos, tačiau neturime pritarti, o prireikus net tvirtai nepritarti nuodėmei – veiksmams, kurie iškraipo žmogaus santykį su Kūrėju ir kitais žmonėmis. Bet ką tokie pasakymai reiškia ir kaip jie taikomi konkrečiomis aplinkybėmis?

Profesorė O. Monkevičienė: kad šešiametis eitų į mokyklą, ji turi būti pritaikyta

 

Nors daugelyje Europos šalių vaikai į mokyklą pradeda eiti pakankamai anksti, Lietuvoje kol kas dar tik svarstoma paankstinti amžių, nuo kada leisti mažuosius į pirmą klasę. Apie tai, kuo skiriasi šešiamečiai ir septynmečiai, ir kaip žinoti, ar vaikas jau pasiruošęs mokyklai, pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė Ona Monkevičienė.

– Lietuvoje planuojama ankstinti vaikų amžių, nuo kada jie pradės eiti į mokyklą. Tai nuo kada geriausia lankyti mokyklą – nuo 6 ar 7 metų?

– Kada leisti vaikus į mokyklą, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje labiau sprendžiama pagal biologinį vaikų amžių, o ne įvertinus jų brandą ar pasiruošimą. Vadovaujamasi nuostata, kad ugdymo procesas turi prisitaikyti prie skirtingų vaikų gebėjimų, o ne atvirkščiai.

Psichologė: kelionės padeda išlaikyti tvirtus santykius

 

Su antrąja puse vyksite į ilgai lauktą kelionę, kurioje tikitės dar labiau sustiprinti santykius? O gal į išvyką leisitės su ne taip seniai pažįstamu žmogumi ir svarstote, kas bus, jei atsiras nesutarimų? Artėjant meilės dienai psichologė pasakoja, kokius malonius ir ne visai išbandymus poroms tenka patirti kelionėse ir kaip jie gali padėti santykiams, rašoma pranešime spaudai.

Kai iš vaikystės atsinešti skauduliai nuodija gyvenimą

 

Sakoma, kad vaikai – tėvų veidrodis. Mama arba tėtis yra pirmieji ir reikšmingiausi pavyzdžiai savo vaikui, kuris augdamas nevalingai sugeria artimiausios aplinkos ir žmonių jausminę informaciją, kopijuoja jų dorybes ir ydas. Jei šeima yra nedarni ir joje įvyksta skyrybos, vaikas perima ir šią patirtį, kuri ilgainiui gali turėti neigiamos įtakos jo asmenybei. Tačiau jei tėvai skiriasi, išlaikydami pagarbą vienas kitam ir vaikui, žala pastarajam padaroma mažesnė.

Ekologinis atsivertimas – moralinio atsivertimo liudytojas

 

Praėjusią savaitę Davose į susirinkusiuosius pasaulio lyderius kreipėsi jauna švedė, 16 metų amžiaus Greta Thunberg. Trumpoje savo kalboje apie globalias aplinkosaugos problemas ši jauna švedė aiškiai ir stipriai išsakė perspėjimą ir primygtinį reikalavimą tiems, kurie turi galią priimti svarbius sprendimus: „Mūsų namai dega… Dažnai suaugusieji sako, jog mes turime suteikti jauniems žmonėms vilties. Bet man nereikia jūsų vilties, aš noriu, kad jūs imtumėt panikuoti, noriu, kad jūs jaustumėt tokią baimę, kokią jaučiu aš… Ir aš noriu, kad jūs veiktumėt. Noriu, kad jūs elgtumėtės taip, kaip elgiamasi, kai dega namai. Nes mūsų namai dega...“

Psichologinė raida paauglystėje: kuklumas ir drovumas – paauglio priešai ar draugai?

 

Paauglystė yra charakteringas, ryškus ir savitas gyvenimo tarpsnis. Tai perėjimas iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį, ryškių išvaizdos ir mąstymo pokyčių priėmimas, naujų tikslų ir atsakomybių įvaldymas. Panašiais epitetais galima apibūdinti ir patį stereotipinio paauglio asmenį. Toks asmuo charakteringas, nes nebijo paprieštarauti savo tėvams, yra linkęs kovoti už savo tiesas, net jei to kaina – konfliktas. Toks paauglys ryškus, nes jam būdingas impulsyvumas, išorinė ekspresija ar išsišokantis elgesys. Jis savitas, nes teikia ypatingą reikšmę savo vidiniam pasauliui ir yra ieškantis, klausiantis, taip vis labiau pažįstantis gyvenimą.

Tėvų skyrybos ypač kenkia paauglių psichinei sveikatai

 

Mokslininkai iš Londono universiteto koledžo (toliau – UCL) Longitudinių tyrimų centro tyrė daugiau nei 6 tūkst. Jungtinėje Karalystėje apie 2000 metus gimusių vaikų. Jie analizavo tų pačių vaikų psichinės sveikatos būklės ataskaitas, kai vaikams buvo 3, 5, 7, 11 ir 14 metų. Tyrėjai atsižvelgė į vaikų emocinius sunkumus (pavyzdžiui, blogą nuotaiką ir nerimą) ir elgesio problemas (pavyzdžiui, nepaklusnumą). Tyrimo metu lyginta informacija apie vaikus, kurie patyrė šeimos iširimą ir kurių tėvai tebėra kartu.

Einant taku...

 

„Dainos atveria poezijos formą, beveik neturinčią lygių senoviniu originalumu. Žmonės, kurie jas rašė ir dainavo, turėjo būti ypatingi. Juk sugebėjo giliai ir tiesiogiai pajusti miškus, srovenančius upelius, mergaičių veidus ir dangaus spalvas. Lietuvių dainos kalba apie saulę su grakščiu draugiškumu ir džiaugsmu be jokių ceremonijų. Mūsų laikmečiu tokie tiesioginiai džiaugsmai tampa reti, baigiame pamiršti, kad kadaise žemėje gyveno džiaugsmas“, – sako 85-ąjį jubiliejų švenčiantis filosofas, fenomenologas, Ohajo universiteto (JAV) profesorius ALGIS MICKŪNAS.

Kaip gyventi su depresija?

 

Dar tik įpusėjusi žiema, šykštinti šviesos ir saulės spindulių, ne vienam sukelia slogią nuotaiką. Tamsusis metų laikas – ypač didelis iššūkis depresija sergantiems, nerimo ar panašių sunkumų kamuojamiems žmonėms. Tačiau psichologė, tinklalapio www.atspirtiestaskas.lt autorė INGA JUODKŪNĖ įsitikinusi – nepaisydami to, kas vyksta už lango, sergantieji depresija gali išmokti gyventi su šia liga.

O gal pavyktų susitarti?

Šios mintys kilo perskaičius mūsų bendradarbio Gintauto Vaitoškos komentarą „Pasipriešinti homoseksualų eitynėms – meilės pareiga artimui“ bei įvairius komentarus ir atsiliepimus apie jį. Tai nėra tiesioginis atsakymas, bet platesnis pasvarstymas apie tai, kodėl kartais mūsų sakoma žinia lieka neišgirsta, o neretai sukelia net adresato pyktį.

Kviečiu pasikalbėti. Ir tuos, kurie manote, kad Bažnyčia tik draudžia, ir tuos, kurie įsitikinę, jog dabartinis popiežius ir jam pritariantieji pataikauja moderniai kultūrai ir taip griauna Bažnyčią, ir tuos, kurie mano, jog Bažnyčia turėtų atsitraukti nuo politinių sprendimų, susijusių su žmogaus gyvybės apsauga, santuokos ar šeimos politika, ir tuos, kurie politizuoja Bažnyčios mokymą. Imkime ir pasikalbėkime. Tik tam, kad pokalbis pavyktų, prieš pradėdami turėtume šį tą susitarti.

Psichoterapeutė apie tai, kada skirtis, o kada likti kartu

 

Niekaip negalite priimti sprendimo – skirtis ar likti kartu? Klausimas tikrai ne iš lengvųjų. Svetainėje cheatsheet.com pateikiama keletas santykių ekspertės, psichoterapeutės, daugybės knygų, tarp kurių ir į lietuvių kalbą išversta „Gyvenimas dviese nepraradus laisvės“, autorės dr. Tinos B. Tessinos įžvalgų, galbūt padėsiančių lengviau surikiuoti mintis į vietas.

Kad jie būtų viena

 

Straipsnis skelbtas sausio mėnesio „Artumos” numeryje.

Per Paskutinę vakarienę Jėzus meldėsi: „Tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs“ (Jn 17, 21). Bažnyčios visada meldėsi už Kristaus mokinių vienybę. Bet atskirai.

O šiemet sukanka 110 metų, kai niujorkietis episkopalų kunigas Paulas Wattsonas (vėliau perėjęs į katalikybę) pasiūlė ypatingos aštuonių dienų maldos laiką, prasidedantį Šv. Petro Sosto dieną ir pasibaigiantį Šv. apaštalo Pauliaus Atsivertimo švente (sausio 18–24 d.). Simboliška. Būtent šios maldos dienos prigijo šiauriniame pusrutulyje, o Pietų, kur sausis – atostogų metas, Bažnyčios už krikščionių vienybę meldžiasi savaitę prieš Sekmines. Taip pat simboliška. Ši maldos meto įvairovė simbolizuoja svarbų visų krikščionių Bažnyčių ir bendrijų uždavinį – melstis už savo vienybę nuolat, visus metus.

Powered by BaltiCode