Ssc pirmasis
Ssc antrasis

Santykių ekologija: kodėl šalia kai kurių žmonių sunku kvėpuoti?

Ekologija, aplinkos ir atmosferos švara yra rimti mūsų šiandienos rūpesčiai. Siekiame, kad gamta būtų švari, kad maistas būtų švarus, kad oras būtų švarus, kad valstybės solidariai dėtų pastangas klimato kaitos problemoms išspręsti. Bet integralioji ekologija mums kalba ir apie būtiną žmogiškųjų santykių švarą –žmogiškąją ir socialinę dimensiją bendrame ekologijos paveiksle.

Kaip ugdyti gebėjimus, jeigu egzaminai reikalauja tik sausų faktų?

Danielis T. Willinghamas yra Virdžinijos universiteto (JAV) psichologijos profesorius, tiriantis, kaip būtų galima pritaikyti kognityvinės psichologijos ir neuromokslo atradimus vidurinio ugdymo procese. 2009 m. D. Willinghamas išleido amerikietiškoje spaudoje puikiai priimtą knygą „Kodėl vaikai nemėgsta mokyklos?“ (angl. Why Don’t Children Like School?). Šioje knygoje autorius aptarė daugybę su kasdieniu mokyklos gyvenimu susijusių problemų ir pabandė pasiūlyti atsakymus, pagrįstus neuromokslo ir kognityvinės psichologijos atradimais. 

Pirmąją metų dieną – į ledinį vandenį

Nauji metai atneša savų pažadų ir iššūkių. Kol vieni vis žada atsisakyti žalingų įpročių, pradėti sportuoti ar sveikiau maitintis, kiti Naujuosius pradeda lediniu vandeniu žadindami organizmą. Jau tapo tradicija, kad Pirmąją metų dieną sveikuoliai mini lįsdami į ledinį vandenį. Sausio 1-oji visame pasaulyje minima kaip Pasaulinė ruonių diena, tądien visi ledinių maudynių mėgėjai, sveikuoliai ir aistruoliai neria į ežerus, upes ar jūrą.

Kodėl taip sunku rūpintis savimi?

Jeigu jau galvojate apie tai, ką veiksite ir ko pasieksite naujaisiais metais, psichologas profesorius Michaelis Alcee iš PsychologyToday.com siūlo jums nusiraminti ir verčiau pagalvoti apie rūpinimąsi ir atjautą sau pačiam. 

Neįgalieji ginasi nuo medikais tapusių darbdavių

Susidūrę su galima diskriminacija darbo rinkoje, neįgalieji vis dažniau išdrįsta prabilti. Nors Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nefiksuoja augančio skundų skaičiaus dėl galimos neįgaliųjų diskriminacijos darbo rinkoje, tačiau besikreipiančių konsultuotis šiais klausimais auga tris kartus – jei 2017 m. sulaukta 105 užklausų, tai pernai – net 304.

Tarnybos atstovė sako, kad šalies darbdaviai kartais imasi ir medikų vaidmens, nors to daryti jiems nederėtų.

Tas nuginkluojantis vaiko klausimas: „tai ką man veikti?“

Vaikystė neapsieina be žaidimo. O žaidimas, pasak Vaiko psichologijos centro steigėjos Monikos Skerytės-Kazlauskienės, prasideda tuomet, kai vaikai prisiima vaidmenis ir kai tam tikrus vaidmenis priskiria daiktams. „Nejučia kaladėlė tampa telefonu, mašinėle, lygintuvu. Vaikai ima statyti namus ir būti tėčiais, mamomis. Toks vaidmenis žaidimas ne tik paruošia prisiimti vaidmenis, sėkmingai tvarkytis gyvenime, bet ir moko laikytis taisyklių, sutarti su kitais žaidimo dalyviais, išmoko bendradarbiauti“, – teigia MONIKA SKERYTĖ-KAZLAUSKIENĖ, su kuria kalbamės apie žaidimo svarbą, siekiant pažinti save ir pasaulį.

Tegu Kalėdos mane išmoko mylėti

Papasakosiu apie vieną Kūčių vakarą, kurio niekada nepamiršiu. 

Man buvo dvylika metų. Atokiame Jonikaičių kaime, Pagėgių rajone, gyveno seneliai tiek iš mamos, tiek iš tėčio pusės. Pas tuos, kurie iš mamos, šventėme Kūčias. Trobelėje ištiestas ilgas stalas, prie jo sėdi tėvai, seneliai, dėdės ir tetos, gal ir kiti giminaičiai ar draugai... nesuprantu, kaip jie ten visi sutilpdavo. Kūčių susėdimas išsiskyrė iš kitų – šiaip juk paprastai, kai visi susitinka, vyksta baliukai, trobelė dreba nuo viens už kitą garsiau kažką norinčių pasakyti balsų ar trypiančių, šokančių kojų, kai uždeda Fredžio „Living on my Own“. Tačiau dabar, per Kūčias, visi bendraujame, plepame, bet ramiau, pagarbiau, tartum šventesni.

Tegul Kalėdos netampa daiktų pirkimo maratonu: 6 kitokios kalėdinių dovanų idėjos

Artėjant gražiausioms metų šventėms, visą džiugesį ir laukimo nuotaiką gali užgožti dovanų pirkimo rūpesčiai. Ne tik pirkimo, bet ir galvojimo, o ką gi dovanoti? Kai aplink visko tiek daug, iš visos produktų gausos sunku išrinkti artimajam ar draugui tinkamiausią dovaną. „Laisvalaikio Dovanos“ šiemet pataria daugiau galvoti ne apie materialius pirkinius, bet savo brangiausius nustebinti patirtimis, ir pateikia 6 idėjas, kaip artimiesiems sukurti puikius kalėdinius prisiminimus. https://www.laisvalaikiodovanos.lt/kaledines-dovanos/

Patarimai, kaip šventes pasitikti sveikiau ir aktyviau

Artėja didžiausios metų šventės, o kartu vis greičiau įsisuka pasiruošimo joms maratonas. Vienas kitą vejantys darbai išmuša žmones iš įprasto paros ritmo. Jaučiamas stresas, nuovargis, neretai sutrinka miego režimas. Ką daryti, kad dar iki švenčių neįvarytume savęs į kampą? Ir kaip jas atšvęsti, kad po to nebūtų dar prastesnė savijauta?

Dalyvauk apklausoje

Lietuvos jaunimo organizacijų, kartu su Lietuvos socialinių tyrimų centru, kviečia dalyvauti apklausoje, kurios metu nagrinėjami tokie klausimai kaip kokybiškas mokymasis, jaunas žmogus regionuose ar visiems prieinamas darbas!

Dilema studentų tėvams: kiek finansiškai remti studijuojantį vaiką?

Jauniems žmonėms vienas pagrindinių siekių pabaigus vidurinę mokyklą yra tapti finansiškai nepriklausomiems, gebėti savarankiškai save išlaikyti, pasirūpinti savo biudžetu. Pasiektas finansinis savarankiškumas ir patiems jaunuoliams, ir jų tėvams yra ir apčiuopiamas jaunuolio tapsmo suaugusiuoju ženklas. Be to, šis pokytis nėra tik simbolinis. Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad finansiškai savarankiški jaunuoliai taip pat vartoja mažiau alkoholio, pasižymi aiškesne darbinės karjeros vizija, apskritai labiau atsakinga elgsena. Vis dėlto visiškai atsisakyti finansinės tėvų paramos užsitikrinant stabilų pajamų šaltinį daugeliui jaunuolių pavyksta tik įžengus į 25–30-iuosius gyvenimo metus.

Ar ateiviams reikės Dievo?

„Yra dvi galimybės: arba mes visatoje vieni, arba ne. Abi šios galimybės vienodai gąsdinančios“, – taip yra sakęs britų fantastikos rašytojas Arthuras C. Clarke‘as. Sužinoti, kuri gi versija yra teisinga, bando viso pasaulio mokslininkai – ir kartais pateikia jaudinančių žinių. Kiekvienais metais išgirstame apie naujas atrastas tolimas planetas, o kai kuriose iš jų „galbūt egzistuoja“ nežemiška gyvybė.

Apie laisvę daryti gerus darbus

Artėja šv. Kalėdos. Prasideda metas, kai tilindžiuojančių varpelių prievarta darosi nepakeliama ir čiupęs telefoną pradedi derinti susitikimus su tais, kurie tau brangūs, nors laiko susitikti su jais randi tik tuomet, kai jo visai nelieka.

„Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“

Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti.

Metų knygos rinkimai: ko apie save nepasakys kritika

Rugsėjo pabaigoje paskelbti Metų knygų rinkimų penketukai net ir daugeliui lietuvių literatūrai abejingų žmonių atskleidė, kad šis konkursas yra šis tas daugiau nei paprasta skaitymo skatinimo akcija, finišuojanti Vilniaus knygų mugėje. Tai – procesas, veikiamas daugybės interesų, stereotipų, ambicijų, interpretacijų ir (suinteresuotų) personažų.

„Stock“ kategorijos drabužiai: firminiai drabužiai pigiau arba nauja verslo idėja!

Tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, kuris nenorėtų ypatingomis progomis ar kasdien, pasipuošti naujais firminiais drabužiais. Deja, tokių drabužių kainos yra didelės ir daugybė žmonių negali sau leisti apsipirkti firminių drabužių parduotuvėse. Vis labiau populiarėjantis verslo modelis - prekyba “stock” kategorijos drabužiais, kuris puikiai sprendžia šią, vartotojo, problemą. 

 

Motinystė „tvartelyje“

Vilniaus „Carito“ Motinos ir vaiko namuose per metus paprastai glaudžiasi apie 20 besilaukiančių ar mažus vaikus auginančių moterų. Nuo įsikūrimo 1996 m. čia gyveno apie 330 moterų ir per 450 vaikų. Šių namų misija – suteikti laikinus namus mamoms ir jų vaikams, ugdyti motinystės ir savarankiško gyvenimo įgūdžius, per ugdymą įgalinti atrasti ir siekti savo gyvenimo tikslų, gyventi savarankiškai su vaiku.

Aukso viduriukas tarp darbo ir poilsio

Pervargimas – labai dažnas, gal net madingas žodis. Atrodo, kad dabar įprasta nebe pavargti, bet pervargti. Šis žodis byloja apie žmogaus savijautą, kai jis jau tiek vargo, kad nebegali pailsėti paprastais būdais. Ko imtis, kad vargo nebūtų per daug?

Savęs pervertinimo pinklėse

Mes suvokiame aplinkinį pasaulį, kitus žmones, patys save. Nuo to, ar teisingai, priklauso mūsų gyvenimo kokybė, santykiai su aplinka. Būna, kad žmogus kitų pasiekimus pervertina, o savo sumenkina. Apie tokius žmones sakome, kad jiems būdingas nevisavertiškumo kompleksas. Šie žmonės dažnai kreipiasi psichologinės pagalbos ir tą problemą sėkmingai įveikia.

Kam tarnauja mokslas?

Gnōthi seauton, „pažink save“ – šio prieš pustrečio tūkstančio metų Apolono šventykloje iškalto Delfų orakulo priesako tiksli reikšmė buvo įvairiai interpretuojama tiek antikoje, tiek viduramžiais, tačiau laikui bėgant jo esmė nekito – vertingai nugyventas gyvenimas neatsiejamas nuo savęs pažinimo.

Komunija ir politikai

Galima ar negalima politikams bei kitiems visuomenėje gerai žinomiems asmenims neduoti Komunijos, jeigu jų viešai deklaruojamos pažiūros ar veiksmai prieštarauja Bažnyčios mokymui?

O kada imsime globoti dar vieną vaiką?

Vilnietė medikė Giedrė (vardai pakeisti) mintį apie tai, kad norėtų globoti, brandino ilgai. Vis svarstė, ar sugebės svetimą vaiką mylėti taip kaip savo, ar galės jam suteikti viską, kas geriausia, ir baiminosi, ar biologinė mama nepanorės jo atsiimti. Pastaroji Giedrės baimė išsipildė, o rūpintis sunkaus būdo vaiku išties nelengva, bet priimto sprendimo šeima nesigaili – dabar namie daug daugiau džiaugsmo, o gyvenimas atrodo prasmingesnis.

Vaikystės traumų aidas suaugusiojo pasaulyje

Tarptautinių tyrimų duomenimis, ankstyvoji trauminė patirtis paveikia visas tolesnio gyvenimo funkcionavimo sritis, lemia depresiją, priklausomybes, savęs žalojimą, savižudybes. Šių metų pavasarį pradėto tyrimo „Stresas ir atsparumas paauglystėje: pirmieji tyrimo Lietuvoje duomenys“ (tyrimą atliko dokt. I. Daniūnaitė, dr. P. Želvienė, G. Astrauskaitė) metu apklausus 1308 šešiolikmečius paauglius iš įvairių šalies mokyklų net 932 pažymėjo bent vieną trauminę patirtį. Vidutiniškas trauminių įvykių skaičius buvo 2,5–3, apie 7 procentai paauglių patyrė 6 ir daugiau traumuojančių įvykių. Kaip dažniausias trauminis įvykis buvo minimas patirtas nelaimingas atsitikimas ar sužalojimas, o 46, 6 proc. paauglių pažymėjo matytą fizinį smurtą. Tarp nepalankių patirčių atsidūrė ir stresą kelianti medicininė procedūra. 26 proc. apklaustųjų patyrė fizinį smurtą ne šeimoje, 25 proc. susidūrė su netikėta mirtimi.

K. Sabaliauskaitė: „Geras menas – kaip skaudus angelo dūris ugnine strėle į širdį“

Daugiau nei dešimt metų praėjo nuo pirmojo KRISTINOS SABALIAUSKAITĖS romano „Silva rerum“ pasirodymo Lietuvos literatūros padangėje. Ir tuo metu, ir dabar kiekvienas autorės kūrinys sulaukia aibės reakcijų. Šį ketvirtadienį, lapkričio 7-ąją, literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ metu rašytoją Šv. Kotrynos bažnyčioje kalbins teatro režisierius Gintaras Varnas.

Powered by BaltiCode