Reklama 1

Psichologė paaiškino, kaip spaudimas lankyti būrelį griauna tėvų ir vaikų santykius

Prasidėjus mokslo metams, tėvams kyla nemažai nerimo ir klausimų dėl vaikų būrelių. „Tėvų linijoje“ konsultuojančių psichologų dažniausiai teiraujamasi, kaip parinkti vaikui tinkamą būrelį, kaip elgtis, jeigu nori jį mesti, arba vieną užsiėmimą keisti kitu, tada vėl nauju, kiek skirtingų veiklų mokinys gali „pavežti“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Naujausias mokslininkų tyrimas rodo, kad neramių kojų sindromas gali būti viena iš savižudybių priežasčių

Žmonės, kenčiantys nuo neramių kojų sindromo (NKS), yra labiau linkę žaloti save ir sirgti depresija. Be to, jie net 3 kartus dažniau gyvenimą baigia savižudybe nei žmonės, nesergantys šia liga, skelbiama naujausiame Pensilvanijos universiteto mokslininkų tyrime, kuris publikuotas „JAMA Open Network“ leidinyje.

Autizmas neuromoksliniu požiūriu

Autizmas yra smegenų vystymosi sutrikimas. Biologiniu požiūriu tai pasireiškia pernelyg dideliu jungčių skaičiumi, dėl to atsiranda autizmo sutrikimo iššūkiai. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkės DR. URTĖS NENIŠKYTĖS vadovaujama darbo grupė siekia nustatyti molekulinius smegenų tinklų genėjimo mechanizmus, kai smegenų imuninės ląstelės iš bręstančio neuronų tinklo pašalina nereikalingas jungtis ir taip sudaro sąlygas susiformuoti tinkamai smegenų struktūrai fizine ir funkcine prasme. Neuromokslininkė sutiko pakomentuoti autistiškų tėvų vaikams dažnai kylančius klausimus apie raidą, pagalbos galimybes, vis atsirandančių naujų terapijų pagrįstumą ir net apie smegenims naudingus papildus.

6 patarimai, kaip geriau pasirūpinti savimi

Labai svarbu pasirūpinti savo kūno sveikata, emociniu stabilumu ir ramybe. Atrodytų, tai žinome visi. Vis dėlto ne visada pavyksta taip paprastai, kaip norėtume – turime daug pareigų, dirbame stresą keliančioje aplinkoje, o laiką, kurį galėtume skirti poilsiui, atima išmanieji telefonai ir socialinės medijos, nuo kurių, rodos, dar labiau pavargstame. Amerikietė psichologė Tchiki Davis siūlo kelias idėjas, kaip geriau pasirūpinti savimi.

Mokslo metai be streso – misija įmanoma, tačiau teks susiimti ir tėvams

Nieko nuostabaus, kad nauji mokslo metai gali sukelti šiek tiek streso. Tačiau jo gali ir nebūti arba stresą gali sukelti kiti, pavyzdžiui, ypač besijaudinantys ir sunerimę tėvai. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ teigia socialinių mokslų daktarė Asta Vaitkevičienė, griežtas tėvų auklėjimas gali turėti itin nemalonių pasekmių.

Trys mitai apie savižudybes, kuriais vis dar tiki lietuviai

Nors Lietuvoje savižudybių skaičius kasmet mažėjaši tema vis dar apipinta įvairiausiais mitais. Anot specialistų, jei visuomenė nesivadovautų klaidingais išankstiniais įsitikinimais, šį skaičių būtų galima mažinti dar ženkliau.

Klaidingus faktus apie žmones, kurie yra bandę nusižudyti arba galvoja apie tai, komentuoja Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas, suicidologijos tyrimų centro vadovas PAULIUS SKRUIBIS.

Ar įmanoma šiame puolusiame pasaulyje pasitikėti kitais?

Kodėl buvę kunigai yra laikomi patikimesniais už esamus? Kartą uždaviau tokį klausimą savo geriems bičiuliams, susituokusiai porai. Peti tik gūžtelėjo pečiais ir nutylėjo, tuo mane nepaprastai nustebindama, nes šiaip žodžių jai niekada netrūko. Tikriausiai suformulavau klausimą pernelyg gudriai. Ko gero, pasakiau: „Kodėl kunigas tampa kur kas patikimesnis tą pačią minutę, kai tik palieka kunigystę?“

Patarimai būsimų pirmokų tėvams

Artėjant Rugsėjo 1-ąjai, dalis būsimų pirmokų tėvų galbūt su jauduliu laukia mokslo metų pradžios. Ar pritaps tarp bendraamžių jų sūnus ar dukra? Kaip vaikui seksis mokytis? Kokių sunkumų gali iškilti? Pateikiame keletą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialistų patarimų, kad pirmieji mokslo metai mažiesiems būtų kuo sklandesni.

Ar pasauliečiai turi laikytis tylos?

Tyla. Tai gąsdinantis ir kartu žavus žodis. Jis gali reikšti taiką ir ramybę arba bauginančią vienatvę.

Nors kai kuriuos žmones tyla traukia, tiesa ta, jog dauguma mūsų jos nepakenčia.  Ar esate kada vieni sėdėję kambaryje ir klausęsi garsų, į kuriuos anksčiau nekreipdavote dėmesio? Laikrodžio tiksėjimo. Tylaus vėjo švilpesio pro langines. Šaldytuvo ūžimo. Tolumoje burzgiančios žoliapjovės. Visa tai šiek tiek baugina.

Arkivysk. S. Tamkevičius: paguosdavo mintis, kad lageryje sutiksiu kolegų disidentų

„Dažnai pagalvodavau apie lagerį, juk perspektyva buvo aiški“,  prisimena ilgalaikis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorius ir iniciatorius Kauno arkivyskupas emeritas SIGITAS TAMKEVIČIUS. „Kronika“ pogrindyje sovietinio saugumo taip ir neužgniaužta ėjo 19 metų. Pokalbis apie tai, kaip laisvas žodis pasiekdavo Vakarus, kokius ryšius palaikė lietuvių ir rusų disidentai ir kaip apskritai atrodė pogindžio Bažnyčios veikla sovietmečiu.

Dažnai nutylima tema – ką daryti tėvams, netekusiems kūdikio?

Tai sudėtinga, dažnai nutylima tema. Ką daryti patyrus tokią situaciją?

Šiemet išleistoje lietuviškai knygoje „Gimėme ir jau nebemirsime. Kjaros Korbelos Petrilo istorija“ („Magnificat leidiniai“) pasakojama apie sukrečiančią jaunos italų šeimos patirtį. Kjara ir Enrikas Petrilai neteko dviejų kūdikių vos jiems gimus, o laukiantis trečiojo sužinojo, kad Kjarai vėžys. Ji atidėjo gydymą, kad išnešiotų ir pagimdytų vaikelį, ir mirė sulaukusi vos 28 metų.

Grąžinti viltį sergantiesiems vėžiu

Diagnozė, kurią išgirdus, tiek susirgusiajam, tiek jo artimiesiems, prireikia dvasinės stiprybės, kyla įvairių egzistencinių klausimų: kodėl aš, kodėl ši liga pasirinko mane, už ką? Daug metų su onkologiniais ligoniais bendraujančio kunigo E. Darulio teigimu, medicininis gydymas – tik viena medalio pusė, antroji – dvasinis gijimas, padedantis atrasti ramybę ir tikėjimą.

Kodėl verta rašyti dienoraštį? Žymių rašytojų mintys

Dienoraščio rašymas yra viena nykstančių veiklų, kuri mus moko vienatvės meno – susitelkti į save. Ir nors dabar populiarūs vieši dienoraščiai (tinklaraščiai), tačiau jie yra kiek kitokios prigimties nei dienoraščiai, rašomi tik sau. Viešų dienoraščių pagrindinė prielaida – iš anksto suvokiamas santykis su išore ir su savo auditorija, todėl ir lūkesčiai rašant pasikeičia. Tokie dienoraščiai yra rašomi tam, kad būtų skaitomi, suvokiami, į juos būtų reaguojama.

Su kokiomis problemomis susiduria smulkusis verslas imdamas paskolas?

 

Neretai smulkiam verslui prireikia papildomo finansavimo, kad galėtų sėkmingai funkcionuoti. Tiems kas pradėjo verslą turėdami santaupų, jos greit tirpsta ir atsiranda poreikis skolintis. Kol vieni ieško finansavimo draugų ir giminių tarpe, kiti renkasi patikimesnį skolinimosi būdą ir kreipiasi į bankus ar kitas finansuojančias organizacijas.

Idealistas utopijų mirties epochoje

2019 m. birželio 18 d. pasaulis šventė žymaus vokiečių filosofo Jürgeno Habermaso 90-ies metų jubiliejų. Habermasas yra vienas įtakingiausių šių laikų filosofų, diskutavęs su tokiomis filosofijos ir visuomenės garsenybėmis kaip Richardas Rorty, Jacques’as Derrida ir Josephas Ratzingeris dar prieš jam tampant popiežiumi Benediktu XVI. Habermaso filosofija stengiasi aprėpti daugybę sričių – jis kalba ir apie socialinių mokslų filosofiją (ar ir kaip mes galime tirti socialinį pasaulį), ir sociologija, ir politinę filosofiją. Tarpdiscipliniškumas – viena labiausiai vertinamų šio visuomenės veikėjo savybių. Siūlau susipažinti su Jürgeno Habermaso asmenybe ir pagrindinėmis jo filosofijos idėjomis.

Moteris iš sudegusio teatro

Birutė STEPONAVIČIENĖ

Novelė

Aš nežiūriu į veidrodį, seniai nebežiūriu, nebent praeidama pro šalį iš netyčių žvilgteliu, ar nepaišinas veidas, bet niekada nežiūriu į savo akių gelmę kaip jaunystėje, vis suku žvilgsnį lyg nuo svetimo žmogaus.

Ta veidrodyje ir yra svetima moteris – neklusniais ir išblukusiais plaukais, kurie styro lyg netvarkingas žaginys, šviesūs antakių ir blakstienų plaukeliai...

Kai nuvažiuoju į miestelio kirpyklą ir nudažo plaukus, paryškina antakius... kita moteris žvelgia praeinant pro stiklines vitrinas. Visai kita. Nejučiom ir nugarą patiesinu, ir žingsnį mažesnį stengiuosi.

Psichologas M. Truncė: Jei norime išsaugoti santykius, reikalinga emocinė trauka

Per 26 Lietuvos nepriklausomybės metus išsiskyrė 690 tūkst. šeimų ir augti be vieno iš tėvų liko beveik 200 tūkst. vaikų. „Po skyrybų visi šeimos nariai jaučiasi atstumti, nereikalingi ir papuola į skurdą ar nepriteklių“, – sudėtingą situaciją komentuoja santykių ir skyrybų psichologas MYKOLAS TRUNCĖ. Specialistas sako, kad tai skaudžiausiai paveikia vaikus. Taip pat tikina, jog visi gyventume taip gerai kaip Skandinavų šalys, jei skyrybų iš viso nebūtų.

Paaukoti daiktai gali toliau atlikti gerą darbą

Prieš trejus metus kūrybinės agentūros „Clinic 212“ pagrindinė idėja buvo viena – įkurti pirmą vaikų labdaros parduotuvę Lietuvoje. Laikui bėgant iniciatyva išsivystė į atsakingą vartojimą ir labdaros projektus, kurie gali teikti didesnę pagalbą su vėžiu susiduriančioms šeimoms. „Happimess“ vadovė Jurgita Jakaitė sako, kad per šį laiką niekas nepasikeitė: „Esame vieninteliai mūsų šalyje ir labdarą stengiamės parodyti visai kitokią – smagią, malonią ir puikią.“

Psichologas: Tėvams svarbiausia įsiklausyti į vaiko sielos judesius

Lietuvos individualiosios psichologijos draugijos atstovas ir individualiosios psichologijos konsultantas ALGIRDAS BRUKŠTUS vienu metu skaito penkias–šešias knygas ir būtinai viena iš jų būna ir grožinė knyga.

„Svarbu rasti savo mėgstamus autorius ir savęs nebausti už tai, kad mokydamasis mokykloje neperskaitėte visos privalomos literatūros. Kai kurioms knygoms reikia subręsti“, – sako  Algirdas Brukštus.

Ko būtų galima pasimokyti iš knygų veikėjų? Kiek naudingumo jausmas turi įtakos mūsų laimei? Kaip padėti vaikui rasti jo pašaukimą?

Istorikė A. Naudžiūnienė: Tautinės mažumos istorijos mokytojams – problema

„Tautines mažumas stengiamasi integruoti į istorijos mokymą, kai jos suvokiamos kaip neprobleminės, tačiau vengiama kalbėti, kai jos nepalankios kuriamam Lietuvos istorijos vaizdiniui“, – teigia istorikė, edukacinių pasivaikščiojimų vedėja AKVILĖ NAUDŽIŪNIENĖ, praėjusį mėnesį Vilniaus universitete apsigynusi disertaciją „Tautinės mažumos Lietuvos istorijos mokykliniame naratyve 1918–2018 m.“

Gyventi ir mirti oriai

Mirtis, o su ja susijusi vidinė ir labai dažnai fizinė kančia, yra įvykis, su kuriuo vienaip ar kitaip susiduria kiekvienas. Kol mums viskas gerai, mylimieji yra gyvi ir sveiki, mirtis, liga ar negalia nėra kasdienio gyvenimo temos. Ir gerai. Kiekvieną dieną pakanka savų rūpesčių. Vis dėlto kartais arti ar tolėliau atsitikusių įvykių akivaizdoje tenka vėl sugrįžti prie klausimo: o kas bus, jei man, mano mylimam ir artimam žmogui atsitiks nelaimė? Kaip gyvensiu? Kaip mirsiu?

Penki būdai augti svetingumu

Svetingumo patirtis yra svarbi tiek tik skirtingų Bažnyčių krikščionims , tiek kitų tikėjimų atstovams, tiek ir visai netikintiems. Dabartinių sunkumų sūkuryje, kai nepasitikėjimas vis stiprėja, ar užteks mums drąsos visiems drauge gyventi svetingai ir leisti pasitikėjimui augti?

Psichologė įvardijo, kas slypi po anytos fraze „aš juk tau tik gero noriu“

Pasyvioji agresija – tai neįsisąmonintas pyktis, kuris išreiškiamas tam tikrais šalutiniais būdais. Anot psichologės Daivos Balčiūnienės, jis būdingas ne tik uošviams, bet ir visiems žmonėms. Pasyvioji agresija pasireiškia tuo, kad, pavyzdžiui, pasakius komplimentą, išsakomi ir priekaištai.

Tarkime, sakoma, kaip gražiai sutvarkei namus, bet... tas ir anas yra negerai. Psichologė pateikė ir dar vieną galimą situaciją.

Priklausomybė – visos šeimos liga

Kuo pasižymi žmonės, kurie tampa priklausomi? Ar bet kuris asmuo rizikuoja kuriuo nors gyvenimo periodu pakliūti į priklausomybės liūną? Kokios aplinkybės lemia didesnį ar mažesnį polinkį į priklausomybes ir kaip pasveikti priklausomybes turintiems žmonėms, papasakojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos specialistės – psichologė AURA SVETIKIENĖ, socialinė darbuotoja RASA BLOŽIENĖ ir specialistė, dirbanti su priklausomybes turinčiais asmenimis, RENATA KARPOVIENĖ.

Laisvės kaina – sutrypti faktai?

Buvo toks vaikinas. Vytautas vardu. Gyveno praėjusio amžiaus antroje pusėje. Gyveno valstybėje, kuri vadinosi „Lietuvos SSSR“, hipiavo, maištavo prieš sovietinį režimą. Po Kalantos susideginimo (1972 m.), pradėjo maištauti jau atvirai, tapo režimo priešu. Už tai buvo nubaustas – išsiųstas į Sovietinę armiją (ten tarnavo kaip koks caro laikų rekrūtas – mažiausiai septynerius metus), kur ir žuvo – Afganistano kare (kuris prasidėjo 1979 m.).

Powered by BaltiCode