Reklama 1

Mokslininkai įrodė, kad dažnesnis akių kontaktas su kūdikiais praturtina jų ateities žodyną

Mokslininkų tyrimo rezultatai atskleidė, kad vienerių metų kūdikiai, dažniau su tėvais užmezgantys akių kontaktą ir bendraujantys garsais, sulaukę dvejų gali pasigirti geresniais kalbiniais gebėjimais, rašo „The Guardian“.

Pasak mokslininkų, šio tyrimo rezultatai turėtų paskatinti tėvus atidžiai stebėti ir reaguoti į kalbėti dar neišmokusių kūdikių bandymus užmegzti kontaktą. Tyrimo metu mokslininkai stebėjo 11-os ir 12-os mėnesių kūdikių skleidžiamus garsus, gestus ir žvilgsnius bei tai, kaip į juos reagavo jų tėvai. „Visa tai dar niekada nebuvo tyrinėjama to paties tyrimo metu“, – teigė pagrindinis studijos autorius, Šefildo universiteto daktaras Edas Donnellanas.

Norėdami užfiksuoti kūdikių ir tėvų bendravimą, mokslininkai paprašė tėvų elgtis natūraliai ir vaizdo kamera įrašinėjo jų bendravimą namų aplinkoje. „Įrašus nusinešėme į universitetą ir kruopščiai ištyrinėjome, kas vyksta. Stebėjome kiekvieną akimirką, kai kūdikis skleidė garsus arba gestikuliavo, o tada analizavome tėvų reakcijas“, – apie tyrimo eigą „The Guardian“ pasakojo Varviko universiteto profesorė ir žurnale „Developmental Science“ publikuoto straipsnio bendraautorė Michelle McGillion.

Vėliau tėvai atsakinėjo į klausimus ir nurodė, ar jų vaikai moka tam tikrus žodžius, pavyzdžiui, gyvūnų, maisto produktų ar kasdieninių daiktų pavadinimus.

Tada mokslininkai, naudodami statistinius modelius, nustatė, kad turtingiausiu žodynu pasižymėjo tie dvimečiai, kurie būdami maždaug vienerių metų amžiaus skleidė tam tikras garsines išraiškas žiūrėdami tėvams į akis. Dar geresniais rezultatais pasižymėjo tie vaikai, kurių tėvai atsakydavo į jų bandymus užmegzti kontaktą.

Statistikos duomenimis, 19-os mėnesių kūdikis vidutiniškai moka 100 žodžių. Tačiau tie vaikai, kurie nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių interaktyviai bendravo su savo tėvais, mokėjo beveik trečdaliu, t.y. 30 žodžių daugiau.

„Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kūdikiai bendrauti mėgina daug anksčiau nei išmoksta pirmuosius žodžius. Bandydami užmegzti ryšį, kūdikiai savo tėvams suteikia galimybę į jį atsakyti, o kai tėvai atsako, gerėja jų vaikų kalbiniai įgūdžiai“, – teigė E. Donnellanas.

„Šio tyrimo žinutė yra tokia, kad viskas priklauso nuo bendrų pastangų. Pastebėję, kuo jūsų vaikas domisi, ir apie tai su juo kalbėdamiesi jūs skatinate jo kalbinių įgūdžių vystymąsi, – kalbėjo M. McGillion. – Linksmoji dalis yra ta, kad mokymasis vyksta bet kokiomis aplinkybėmis, bet kuriuo paros metu. Tam nereikia jokios specialios įrangos ar daug laiko. Tai, pavyzdžiui, vyksta jums skalbiant rūbus – kai iš skalbimo mašinos išimate kojines, galite kalbėti apie kojines. Mokytis galite parke, automobilyje, valgydami, prausdamiesi. Bet kuriuo metu.“

M. McGillion viliasi, jog ši studija paskatins tyrinėti ir kitokio amžiaus vaikų grupes. „Gavome rezultatus apie pirmuosis vaiko raidos metus, tačiau vaikai nuolat auga, todėl keičiasi ir jų elgesys. (Būtų įdomu) stebėti ir žiūrėti, kas vyksta tyrinėjant tą patį elgesį antraisiais vaiko gyvenimo metais“, – kalbėjo ji.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode