Reklama 1

Lucasas: Macrono klaida – ne analizė, o siūlomi sprendimai

Euroatlantizmo šalininkai dešimtmečius skundėsi, kad aljanso europinė dalis bijo veikti ir laikosi siauro požiūrio. Po sensacingo Emanuelio Macrono interviu „The Economist“ šiuos skundus reikėtų iš naujo apmąstyti.

Lucasas: padalyto Berlyno pamokos tebegyvuoja

Prisimenu Rytų Berlyną. Netgi dabar, praėjus trisdešimčiai metų, šis prisiminimas man užgniaužia kvapą. Rusvosios anglys, smilkstančios katilų pakurose; prastos kokybės degalai, varantys nutriušusius automobilius ir išklerusius sunkvežimius. Ideologija irgi buvo dusinanti. Ginčydavausi su valstybines pareigas einančiais režimo apologetais mediniais liežuviais ir skaitinėdavau slogią prozą, skelbtą „Neues Deutschland“ – valdančiosios Vieningosios socialistų partijos laikraščio, ieškodamas užuominų apie vidaus kovas dėl įtakos ir poslinkius.

Lucasas: Pax Americana pabaiga įrodo didėjančią vidaus politikos svarbą

Atrodo, kad Pax Americana yra lengva apginti. Arba bent jau taip būdavo anksčiau. Kai nebuvo geresnių draugų arba blogesnių priešų kaip Jungtinės Valstijos, pasirinkti buvo paprasta. JAV lyderystė buvo tapusi atrama taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai. Reikia pripažinti, iš to daugiausiai naudos gavo pačios JAV, bet kitoms šalims ši tvarka irgi buvo naudinga. Dėl JAV lyderystės sustiprėjo įstatymų viršenybė, žmogaus teisės ir taika.

Lucasas: ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjungininkių, mėgaujasi palankiu Vašingtono žvilgsniu. Greitai ten bus nusiųsti 4 500 JAV karių – taip pat ir į bazę, kurią lenkų valdžios pareigūnai apdairiai praminė „Fort Trump“.

Lucasas: buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naikinamas senovines kultūras, kalbas ir tikėjimus. Vaikų grobimą. Visuotinę gyventojų kontrolę, naudojant aukštųjų technologijų sekimo technologijas, prieš kurias teleekranai iš George'o Orwello romano „1984-ieji“ atrodo kaip švelnus smalsavimas.

Lucasas: D. Trumpo asmeninė politika paralyžiuoja Vašingtoną

Blogai, kai tu niekam nerūpi. Tačiau pritraukti dėmesį – dar blogiau. Kadaise susilaukti Baltųjų rūmų susidomėjimo Vašingtone būdavo puikiausias politinis pasiekimas. Dabar, tarsi kokiame nors mafijos valdomame mieste iš Holivudo trilerio, jo piliečiai slapstosi šešėliuose, bijodami vienintelio čia svarbaus žmogaus svilinamo žvilgsnio.

G. Jakštaitė. Apkalta D. Trumpui – Damoklo kardas, bet dar neaišku, virš kieno galvos

Donaldo Trumpo prezidentavimą skandalai lydėjo nuo pat kadencijos pradžios ir tapo kone įprastu dalyku JAV vidaus ir užsienio politikoje. Vis dėlto neseniai pasirodžiusi informacija apie JAV prezidento neva darytą spaudimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, siekiant asmeninių tikslų, tikėtina, įneš daugiau chaoso į ir taip dinamišką JAV politiką – JAV Atstovų rūmų lyderė Nancy Pelosi rugsėjo 24 d. paskelbė apie pradedamą oficialų apkaltos tyrimą JAV prezidentui. Tad kuo ypatingas yra pastarasis skandalas ir kokios yra galimos JAV prezidento D. Trumpo apkaltos proceso pasekmės?

A. Kasparavičius. Žakas Širakas ir trumpa Lietuvos aukso rezervo istorija

Nors šiandien dažnai pamirštama, tačiau Lietuvos ir Prancūzijos santykiai turi ilgą ir įdomią istoriją. Ir trumpai prisiminti ją verčia tik ką Anapilin išėjusio Prancūzijos prezidento Žako Širako iškili politinė figūra.

Lucasas: Vakarai atriša rankas Rusijai didinti įtaką Afrikoje

Rusija pridaro nemalonumų savo kaimynėms, bet jai stinga lėšų ir įtakos būti pasaulio masto supervalstybe. Šis raminantis požiūris visuomet vesdavo prie pernelyg atsainių veiksmų. Na, o dabar jis apskritai yra klaidingas.

Lucasas: Trumpo neapdairumas elgiantis su paslaptimis pavojingas ir sąjungininkams

Įsivaizduokit, kad rizikuojat gyvybe, šnipinėdamas Vakarų naudai Rusiją ir Kiniją, vagiate paslaptis, verbuojate šaltinius arba vykdote gyvybiškai svarbias, bet nuobodžias užduotis, sudarančias sąlygas vykdyti operacijas. Šioje srityje pasitikėjimas yra ypač svarbus. Turite būti įsitikinęs, jog su „produktu“ (informacija) bus elgiamasi atsargiai, kad ji nepateiktų užuominų apie jūsų tapatybę. Ir kad reikalams pakrypus į bloga jūsų viršininkai darys viską, ką gali, kad jums padėtų.

Lucasas: švęskime komunizmo griūtį ir prisiminkime jos pamokas

1988 m. lapkričio pabaigoje kirtęs patikros postą „Charlie“ patraukiau į sovietinės kultūros centrą Frydricho gatvėje, Rytų Berlyno širdyje. Įprastu atveju nuolat skubančiam užsienio korespondentui tai tebūtų laiko švaistymas. Griežtai kontroliuojamoje vietos žiniasklaidoje buvo uoliai atkartojama sovietų propaganda. Tačiau laikai jau buvo pasikeitę. Michailo Gorbačiovo reformos išlaisvino smalsumą, dešimtmečius slopintą Sovietų Sąjungoje. Bet kam, suprantančiam rusiškai, sovietų žiniasklaida tapo skaitytina, provokuojama ir net griaunančia nusistovėjusias pažiūras. Ji dažnai prieštaraudavo uoliai Sovietų Sąjungą palaikydavusių sateličių griežtajai partinei linijai. Būtent tai buvo mano apsilankymo priežastis.

Lucasas: prisiminimai apie Baltijos kelią iš Prahos

Baltijos kelias padėjo Lietuvai, Latvijai ir Estijai patekti į pasaulinės žiniasklaidos antraštes. 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją apie 2 mln. žmonių susikibę už rankų suformavo gyvąją grandinę, minėdami 50-ąsias Molotovo ir Ribbentropo pakto metines. Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino susitarimas į įtakos sferas pasidalyti Rytų ir Vidurio Europą pasmerkė Baltijos valstybes keliems dešimtmečiams pražūtingos ir brutalios okupacijos. Tai suvienijo tris šalis, kurių likimas buvo vienodas dėl sovietų okupacijos, bet daugiau jos turėjo nedaug bendrų dalykų.

Lucasas: Rusijos absurdo dramai žiūrovai nebūtini

Komunistai, reikalaujantys sąžiningų rinkimų ir mojuojantys Stalino portretais, kad atkreiptų dėmesį į savo reikalavimus – tai atrodo panašu į absurdo komedijas kuriančio italų dramaturgo Dario Fo sugalvotą ironišką atomazgą. Kas toliau? Tarptautinė ksenofobų sąjunga? Anarchistų lygos taisyklių sąvadas?

Lucasas: pasaulio geopolitiniame žemėlapyje Europa – per menkai matoma

Kur yra Europa? Pažvelkit į žemėlapį arba statistiką – jos tikrai su niekuo nesupainiosit. Europos Sąjunga yra didžiausias, turtingiausias geopolitinis darinys pasaulyje; jos BVP – 23 trln. dolerių (vertinant pagal perkamąją galią), kitaip tariant, daugiau kaip penktadalis pasaulio ekonomikos. Gyventojų skaičius – 508 milijonai. Prie to pridėkit geriausią ir prieinamiausią švietimo ir sveikatos apsaugos sistemą (daugiausiai nemokamą arba smarkiai subsidijuojamą), taip pat daugybę kultūros lobių – ir atskridęs marsietis galėtų manyti, kad ES yra pasaulio centras.

Lucasas: Fejerverkai, Maskva ir „išvadavimas“

Rusija paskelbė leisianti fejerverkus, kad paminėtų septyniolikos Rytų Europos sostinių „išvadavimo“ 1944–1945 metais 75-ąsias metines. Diplomatiniai fejerverkai – ne mažiau įspūdingi. Visų Baltijos šalių užsienio reikalų ministerijos iškvietė Rusijos ambasadorius, kad pareikštų jiems protestą. Nacių valdymo pabaiga Baltijos šalyse žymėjo prasidedančią kitą okupaciją, ir ji truko dešimteriopai ilgiau, be to, kai kuriais atžvilgiais jos žala buvo daug didesnė. Kitų šalių patirtis – panaši.

Lucasas: Putino trolinimui reikėtų duoti atkirtį

Liberalizmas, anot Vladimiro Putino, yra miręs. Rusijos lyderis praeitą savaitę davė lipšnų interviu „Financial Times“ ir jame priešpastatė savo šalies kuklumą ir darną Vakarų arogancijai ir susiskaldymui.

Lucasas: Padėkime Gruzijai!

2014-ųjų rugsėjį buvau pakviestas į JK Bendruomenių Rūmų užsienio reikalų komitetą. Jo nariams pateikiau ne vien savo liudijimą, bet ir lenkiškų obuolių bei lietuviško sūrio. Rusija buvo ką tik įvedusi sankcijas maisto produktų iš Europos importui. Lenkijos obuolių augintojai, apie pusę savo produkcijos eksportuodavę į Rusiją, patyrė ypač skaudų smūgį – kaip ir Lietuvos pieno pramonė. Viena socialinių tinklų kampanija ragino vartotojus pademonstruoti palaikymą, naudodama tokias grotažymes kaip #jedzjabłka („valgyk obuolius“) ir #3domcheese („laisvės sūris“). Džiaugiausi, kad galiu padėti.

Lucasas: Estija, JT ir imperializmas

Ronaldas Reaganas buvo teisus, kalbėdamas apie „blogio imperiją“. Anuomet, 1983-aisiais, politkorektiški veikėjai šiurpdavo dėl, anot jų, JAV prezidento smarkiai sutirštintų spalvų. Tais laikais, kaip ir dabar, antiimperializmas pasižymėjo keista ypatybe: esą kapitalistinių imperijų aukos nusipelno daugiau užuojautos negu patiriantieji komunistų priespaudą.

Lucasas: minint pavergtųjų tautų išsivadavimo sukaktis žvilgsnis krypsta į ateitį

 

Iki šių metų pabaigos minėsime sukaktis, primenančias apie pavergtųjų tautų nuo Baltijos iki Juodosios jūros nepaprastą drąsą ir lyderystę, kai jos atsikratė komunistinio jungo.

Pradėsime nuo Lenkijos, šį mėnesį minėsiančios 30 metų sukaktį nuo momento, kai komunistai buvo išstumti iš valdžios per beveik laisvus rinkimus.

Lucasas: mūsų godumas ir abejingumas itin naudingi Kinijai

 

Pirmiausiai – masinės žudynės. Vėliau – melas. Šis velniškas komunizmo parašas paženklino visų, gyvenusių už Geležinės uždangos, gyvenimus.

Lucasas: Austrijos politinis skandalas sumaišė Europos ultradešiniųjų kortas

 

Viena – puiki vieta kurti filmus apie šnipus. Žanro klasika – principų nesilaikantys vietiniai veikėjai ir besikišantys pašaliečiai, dideli statymai ir niekšiškos suktybės – atpalaiduoja ir išplečia vaizduotę.

Tačiau prieš praeito savaitgalio politinę sumaištį nublanksta netgi Grahamo Greene'o trileris „Trečiasis žmogus“, kuriame vaizduojamas komunistų teroras, šnipinėjimas, banditizmas ir žmogžudystės. Austrijos vyriausybė atsistatydino, kilus įtarimų dėl Rusijos kišimosi, korupcijos, meistriškai organizuoto sekimo, neofašizmo, orgijų, išdavystės ir kitų dalykų.

Lucasas: „Rytų partnerystės“ dešimtmetis – proga ne švęsti, o susimąstyti

 

Praėjus dešimtmečiui nuo „Rytų partnerystės“ projekto įkūrimo, dėl ko galėtume švęsti? Armėnijoje stebima kukli, vidaus pastangomis pasiekta pažanga; Azerbaidžanas ir Baltarusija tebėra autokratijos; Gruzija žengia atgal; Moldova išlieka silpna. Ukrainai, palyginus su jos sunkia padėtimi 2009-aisiais, sekasi gerai, bet ji sumokėjo baisią kainą krauju ir kančiomis. Taigi, ši sukaktis turėtų būti metas blaiviai apmąstyti, o ne save sveikinti.

R. Vilpišauskas. Penki pastebėjimai apie rinkimų rezultatus

 

Įvyko įdomūs rinkimai, kurių baigties vis dar neįmanoma prognozuoti. Ką rodo pirmas prezidento rinkimų turas?

Pirma, nors rinkėjai balsavo už asmenybes, bet kartu ir už šalies raidos tęstinumą. Vieniems patiko Ingridos Šimonytės autentiškumas, kitiems Gitano Nausėdos reprezentatyvumas. Būtų pernelyg drąsu daryti kokius nors apibendrinimus apie tai, kokias rinkėjų ideologines nuostatas rodo toks pasirinkimas. Tačiau kandidatai eina į rinkimus su programinėmis nuostatomis ir jų ignoruoti nederėtų. O šiuo požiūriu galima konstatuoti, kad du trečdaliai balsavusių Lietuvos rinkėjų palaikė dabartines Lietuvos užsienio ir saugumo politikos kryptis. Labiausiai kritikavusieji dabartinę politiką sulaukė gerokai mažiau rinkėjų paramos. Bus įdomu stebėti, ar rinkėjų parama panašiai pasiskirstys ir Europos Parlamento rinkimuose.

Kęstutis Girnius. Porinkiminis trigrašis

 

Dar truks laiko, kol ekspertai detaliai išnagrinės rinkimų rezultatus, tad pasinaudosiu progą pasidalyti kai kuriomis mintimis.

Pirma, dauguma apklausų tiksliai numatė rezultatus, kad Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė surinks gerokai daugiau balsų negu Saulius Skvernelis, ir kad antro rango kandidatai Vytenis Andriukaitis ir Arvydas Juozaitis surinks tik apie penkis procentus balsų. Tai rodo, jog apklausų organizacijos geba sudaryti tikslų Lietuvos rinkėjų skerspjūvį. Ne mažiau svarbu tai, kad Lietuvos rinkėjai atvirai atskleidžia savo preferencijas ir ketinimus, jų neslepia ar sąmoningai neiškreipia.

Lucasas: Zelenskio atsakas į Putino naujausią triuką vertas didžiausio pagyrimo

 

Net ir didžiausi Ukrainos naujojo prezidento gerbėjai per daug nedžiūgavo dėl jo išmanymo nacionalinio saugumo srityje. Tačiau Volodymyro Zelenskio atsakas į Vladimiro Putino naujausią triuką rodo, kad nerimauti dėl jo menkos patirties nevertėjo.

Rusijos lyderis, ko gera, mėgindamas išmėginti ukrainiečių ryžtą, pareiškė paspartinsiantis rusiškų pasų išdavimą Rytų Ukrainos separatistinių regionų gyventojams. Vadinamosios „pasų dalybos“ yra gerai išbandyta rusų taktika, naudota Kremliaus įtakai sustiprinti kitose šalyse. V. Putinas vėliau sakė svarstysiantis galimybę padaryti Rusijos pasus prieinamus visiems ukrainiečiams.

Lucasas: Ukraina dar kartą įrodė esanti laisva šalis

Ukrainiečiai vėl tai padarė. Per 2014 metų Maidano sukilimą jie parodė netoleruosiantys korumpuoto, autoritarinio Viktoro Janukovyčiaus valdymo. Dabar jie privertė Petro Porošenką paragauti pralaimėjimo kartėlio.

Lucasas: NATO 70-metis ir Maginot linija

 

NATO sveikina save su 70 metų sukaktimi. Neabejotina, kad Maginot liniją suplanavę prancūzai irgi sveikino save su pažanga. Ši milžiniška įtvirtintų bunkerių linija, įrengta palei dalį šalies rytinės sienos, buvo Prancūzijos atsakas į Vokietijos sustiprėjimą praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje. Tokiu būdu siekta padaryti karinę invaziją nepakeliamai brangią.

Lucasas: prezidento rinkimų Slovakijoje baigtis laužo stereotipus

Iš Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos liberaliosios žiniasklaidos pareiškimų galima susidaryti įspūdį, kad Vidurio Europą valdo nedori autoritariniai lyderiai, išnaudojantys šių tamsių šalių įgimtą fanatizmą.

R. Vilpišauskas. Asmenybių svarbos įtvirtinimas savivaldos rinkimuose

 

Šiuos rinkimus galima būtų apibūdinti kaip personalijų politikoje pergalę – dar labiau įsitvirtina jau anksčiau savivaldos ir prezidento rinkimuose Lietuvoje išryškėjęs rinkėjų polinkis asmenybes iškelti aukščiau partinių ideologijų. Tai rodo ir dažnai aplink konkrečias asmenybes susibūrusių visuomeninių komitetų pergalės, ypač didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šį polinkį sustiprino jau antrą kartą vykę tiesioginiai merų rinkimai, kurių metu kandidatai dažniausiai vienas kitą vertino ir save pristatydami akcentavo asmeninius darbinius ar kitokius bruožus, bet daug rečiau – vertybines nuostatas. „Dirbantis“, „sąžiningas“, „ne vagis“ epitetai skambėjo dažniau, nei ideologijas nusakančios vertybės.

Lucasas: NATO nėra reketas už apsaugą

 

Donaldo Trumpo administracija svarsto prezidento asmeniškai remiamą pasiūlymą reikalauti, kad sąjungininkai visiškai apmokėtų jų teritorijoje laikomų JAV karių ir bazių išlaikymą ir pridėtų 50 proc. viršaus. Pagal prezidento subalansuotų išlaidų ir pajamų pasaulėžiūrą šis žingsnis yra logiškas. Niekas nieko negaus už dyka. Vokietija, viena turtingiausių valstybių pasaulyje, apmoka tik kiek daugiau nei ketvirtadalį sumos, reikalingos išlaikyti ten dislokuotus 37 000 JAV karių. Likusią dalį padengia amerikiečiai mokesčių mokėtojai. Kaip vokiškai skambėtų žodis „liurbis“?

Powered by BaltiCode