Romas

Su naujuoju Nobelio premijos laureatu dirbęs Lietuvos mokslininkas – apie atradimo svarbą ir vėžio atsparumą

Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Arvydas Kanopka LRT.lt teigė, kad šių metų Nobelio fiziologijos ir medicinos premija skirta už itin svarbius atradimus, ateityje padėsiančius kovoti su vėžiu ir gydyti su hipoksija siejamas ligas. Be to, Lietuvos mokslininkas projekto metu net penkerius metus kartu dirbo su naujuoju Nobelio premijos laureatu seru Peteriu Ratcliffe‘u.

Vėžinių auglių atsparumas

Lietuvos mokslininko teigimu, tai, jog šių metų Nobelio premija atiteko jo kolegai iš Anglijos ir 2 amerikiečiams, nenustebino: „Šie mokslininkai jau buvo vieni iš pretendentų laimėti Nobelio premiją praėjusiais metais. Aš labai džiaugiuosi už juos, nes kai kuriuos iš jų pažįstu. Su seru Peteriu Ratcliffe‘u esame dalyvavę kartu vykdant įvairiausius europinius projektus. Mes buvome vienintelė mokslininkų grupė iš Lietuvos, kuri dirbo su šiuo anglu.“

Anot mokslų daktaro, šie atradimai yra labai svarbūs, nes dažniausiai visas deguonies kiekio sumažėjimas yra siejamas su vėžinių auglių vystymusi.

„Vėžiniuose augliuose yra sumažėjęs deguonies kiekis ląstelėse. Atradimai leido geriau suprasti auglių atsparumo priežastis. Vėžiniai augliai atsparūs tiek radioterapijai, tiek chemoterapijai. Jie turi vadinamąsias hipoksines ląsteles. Vyksta pokyčiai, padedantys ląstelėms išgyventi. Pradedami sintetinti kai kurie junginiai, ląstelė daugeliu atvejų sudaryta iš baltymų, kurie pradedami sintetinti. Tai leidžia ląstelei išgyventi“, – LRT.lt sakė dr. Arvydas Kanopka.

Pasak jo, tai yra tik pirminiai atradimai: „Pasaulyje, taip pat ir mūsų laboratorijoje Vilniaus universitete yra toliau tyrinėjama, kas ten vyksta, dėl ko vyksta tokie pokyčiai, kas juos lemia. Visgi šie pirminiai atradimai leido nustatyti pakankamai daug svarbios informacijos.“

Jis pridūrė, kad Greggo Semenzos atradimas, kai jis identifikavo baltymą, skatinantį kitų baltymų formavimąsi ir didinantį jų kiekį ląstelėje, yra itin svarbus.

„Nustatyta, kad procesas yra nestabilus. Tiek mano organizme, tiek jūsų organizme susisintetina junginys, kuris po to yra sunaikinamas. Jis yra nestabilus. Jis susintetinamas, jeigu sąlygų tinkamų nėra, jis sunaikinamas. P. Ratcliffe‘o ir W. Kaelino darbai paaiškino šiuos mechanizmus, kaip tai vyksta, kaip jis sunaikinamas, dėl ko“, – aiškino tyrėjas.

Vėžys auga greičiau už kraujagysles

„Tai itin svarbus medicinos prasme atradimas, nes daugybės šalių laboratorijose bandoma sintetinti junginius, kurie mažina tų baltymų kiekį ląstelėje arba slopina jų susidarymą ląstelėse. Tai gali turėti įtakos gydant vėžį ar kitas su hipoksija susijusias ligas. Su hipoksija yra susijusios daugelis ligų. Pavyzdžiui, širdies ligos, smegenų ligos, plaučių ligos. Minėtų mechanizmų veikimo supratimas gali padėti ateityje šias ligas gydyti“, – teigė dr. Arvydas Kanopka.

Anot tyrėjo, vėžys auga greičiau, negu vystosi kraujagyslės, vadinasi, ląstelės tolsta nuo kraujagyslių.

„Nutolusiose ląstelėse sumažėja deguonies, nes deguonis pristatomas per kraujagysles. Visose tokiose ląstelėse vyksta pokyčiai, kad jos išgyventų. Atsiranda veiksnys, faktorius, didinantis atitinkamų junginių, padedančių ląstelėms išgyventi, kiekį. Tiesa, tas procesas nėra greitas. Ląstelėms reikia adaptacijos. Kokios adaptacijos, kol kas dar nėra aišku“, – dėstė mokslininkas.

Pirmadienį paskelbta, kad Nobelio fiziologijos ir medicinos premija atiteko 2 amerikiečių mokslininkams Williamui G. Kaelinui, Greggui L. Semenzai ir britui – serui Peteriui J. Ratcliffe‘ui.

Lrt.lt

Powered by BaltiCode