Reklama 1

Liūdnoji statistika - lietuvių žinias apie pinigus galima įvertinti tik 4 balais iš 10

 

Lietuvių žinios apie finansus yra žemame lygyje. Mažiausiai apie finansinį raštingumą žino jaunimas. Tuo metu vyresnio amžiaus žmonių finansinės žinios vidutinės, tačiau jie mažiausiai petenkinti savo finansine padėtimi, rodo Lietuvos bankų asociacijos sudarytas finansinio raštingumo indeksas

43 balai iš 100 galimų – toks yra šių metų sausį užfiksuotas finansinio raštingumo indekso rodiklis, apskaičiuotas įvertinus apklaustų Lietuvos gyventojų atsakymus.

Anot Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus, tai reiškia, kad esame pusiaukelėje – turime tik bazines žinias.

„Nuolat akcentuojame finansinio ugdymo svarbą, tačiau rodiklio, kuriuo galėtume nusakyti visuomenės žinių lygį, nebuvo. Dabar aiškiai matome, kokių spragų turime finansinių žinių srityje, – sako M. Zalatorius

Nieko nežino apie pensijas ir investavimą

Tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovo Igno Zoko teigimu, geriausios šalies gyventojų žinios – namų ūkio biudžeto pagrindų bei taupymo srityse.

„Vidutiniškai atsakiusiųjų į šios temos klausimus dalis siekia 57 proc. Tuo metu, vertinant finansinių bei ekonominių reiškinių supratimą, vidutines žinias demonstravo vos 22 proc. apklaustųjų“, – sako sociologas.

Tai pat jis siūlo atkreipti dėmesį į dar vieną neraminančią tendenciją – pensijos planavimo žinios itin menkos. „Net 22 proc. respondentų neatsakė nė į vieną su pensijos planavimu susijusį klausimą. 13 proc. respondentų neatsakė nė į vieną klausimą investavimo tema“, – pastebi I. Zokas.

Jis taip pat pastebi, kad žinome, kaip gyventi nuo algos iki algos, tačiau kaip taupyti ilgesniam laikui, mes visiškai nesuvokiame.

Vyresni – mažiau patenkinti finansine būkle

Be faktinių klausimų, tyrimo rengėjai respondentų teiravosi, kaip jie vertina savo finansinę situaciją. Ją šiuo metu dažniau patenkinti 36–45 metų, aukštąjį išsilavinimą įgiję respondentai.

Šiai grupei būdingi ir geresni teisingų atsakymų rodikliai. Vyresni kaip 56 metų respondentai dažniau nurodė esą nepatenkinti savo finansų būkle.

„Jaunimas net ir neturėdamas pinigų, yra patenkintas. Jie tikisi, kad ateityje bus geriau ir visus finansinius lūkesčius deda į ateitį. Tuo metu vyresnio amžiaus žmonės, ypač tie, kurie išeina į pensiją, susiduria su reiškiniu, kada jų pajamos smarkiai sumažėjo, dėl to ir atsiranda toks vertinimas“, – sako I. Zokas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto dekanė Jelena Stankevičienė taip pat pastebi, kad moterų finansinės žinios yra prastesnės nei vyrų. Visgi jaunimo kategorijoje, merginos išsiskyrė geresniais rezultatais.

Jauniausioje amžiaus grupėje (18–25 metai) buvo gauti prasčiausi įverčiai.

„Jaunimas pasižymi prasčiausiomis finansinėmis žiniomis. Dalis jų žengia į gyvenimą neturėdami jokių bazinių žinių. (...) Jiems niekada nereikėjo rūpintis iš kur gauti pinigų, todėl jie nemoka elgtis su finansais“, – pastebi I. Zokas bei priduria, kad nors vyresnio amžiaus žmones turi mažiau žinių, jie yra sukaupę nemažai patirties, kuri jiems padeda priimti sprendimus gyvenime.

Ką daryti?

„Situaciją pakeistų sisteminis požiūris į finansinį švietimą. Reikėtų, kad mokyklose būtų akcentuojamas didesnis dėmesys šiai sričiai“, – sako M. Zalatorius ir pastebi, kad dabar daromų reformų rezultatai galėtų pastebimi tik po 10 metų.

M. Zalatorius taip pat pastebi, kad svarbūs ir finansinių įstaigų projektai. „Tačiau vien projektai neišmokys, reikia keisti viską iš pagrindų“.

Technologijos.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode