Reklama 2
Reklama 1

Ar mokslas gali paaiškinti viską?

 

Oksfordo miesto rotušė sausakimša žmonių, norinčių išgirsti legendinio universiteto matematikos profesoriaus, mokslo filosofo ir krikščionybės apologeto Johno Lennoxo mintis apie jo knygą „Ar mokslas gali paaiškinti viską?“ („Can science explain everything?“).

Diskusiją vedė patyręs „The Economist“ vyr. redaktorius Robas Giffordas. Pats pirmas jo klausimas labai tiesus: tai ar iš tiesų mokslas gali paaiškinti viską? Prof. J.Lennoxas su šypsena pokalbį pradeda teigdamas, kad jei būtų paklaustas to paties prieš šimtą metų, jis būtų atsakęs taip, bet dabar jau be abejonių atsakytų, kad ne, negali.

Kodėl taip pasikeitė požiūris? Priežastis paprasta, pasikeitė paties žodžio „mokslas“ apibrėžimas. Anksčiau „mokslas“ apimdavo visa tai, kas yra racionalu, ką galima pagrįsti argumentais, o dabar įprasta manyti, kad mokslas – tai tikslieji ir gamtos mokslai, kuriais mes galime paaiškinti tik fizinį pasaulį.

Taigi, remiantis pirmuoju „mokslo“ apibrėžimu, būtų galima drąsiai teigti, kad mokslas gali viską paaiškinti: galima tikėtis, kad fiziniai mokslai kažkada paaiškins mus supantį fizinį pasaulį, o teologija, filosofija, antropologija ir kiti socialiniai mokslai – dvasinius ir materialiai neaprašomus gyvenimo aspektus. Tačiau, jei mokslą suvokiame tik kaip lygtis ir eksperimentus, jis tikrai visko paaiškinti negali.

Žurnalistas tęsia diskusija, paklausdamas apie Dievo egzistavimo įrodymą – juk mums, kaip racionaliai mąstančiai visuomenei, reikia įrodymų. J.Lennoxas ramiai paaiškina, kad iš pradžių vėlgi reikia išsiaiškinti, kas gi yra tas įrodymas. Kiekvienoje disciplinoje jis reiškia vis ką nors kita. Juk tikslius matematinius įrodymus galime naudoti tik teoremoms su aiškiomis matematinėmis prielaidomis ir aprašu. Tokie įrodymai tikrai nepadeda pagrįsti nuoširdžių jausmų, kaip kad jūsų žmonos meilė jums. Taip ir Dievo įrodymas nebūtinai turi būti fizinis, pagrįstas formulėmis ir dėsniais, yra gilesnių tiek istorinių, tiek teologinių įrodymų, kurie tai atskleidžia.

Vėliau užduodamas klausimas apie stebuklus ir tai, kokiais argumentais J.Lennoxas gali juos paaiškinti. Filosofas Davidas Hume'as yra aiškiai teigęs, kad stebuklai yra neįmanomi, nes jie prieštarauja gamtos dėsniams. Knygos autorius šį argumentą paneigia pasitelkdamas žymaus rašytojo ir teologo Clive'o S.Lewis'o pateiktu paprastu, bet įžvalgiu pavyzdžiu. Įsivaizduokite, kad vieną dieną įdedate į stalčių šimtą eurų, kitą dieną dar šimtą, tačiau dar kitą rytą atsibudęs randate stalčiuje tik penkiasdešimt eurų. Kaip tai atsitiko? Jei įsivaizduojate, kad jūsų kambarys – tai uždara sistema, tai nėra įmanoma. Bet ar sistema, kurioje gyvename, tikrai yra uždara? Ar tai nėra didesnė prielaida nei galimybė, kad yra kažkas daugiau nei šis fizinis pasaulis?

Profesorius J.Lennoxas yra ne kartą pasisakęs apie kito garsaus mokslininko, velionio fiziko Stepheno Hawkingo, mintis, todėl kitas klausimas ir yra apie jo požiūrį apie S.Hawkingo teiginį, kad jam nereikia Dievo norint paaiškinti Visatos egzistavimą. J.Lennoxas iš karto pabrėžia, kad S.Hawkingas daro klaidą manydamas, kad tikintys žmonės naudoja Dievą paaiškinti dalykus, kurių iki šiol mokslas dar nėra paaiškinęs. Tikintieji, anot profesoriaus, tikrai taip nemano. Dievas nėra skirtas mokslo spragoms užpildyti, mokslas tik paaiškina Dievo sukurtą pasaulį, o pats Dievas yra pačios pasaulio esmės paaiškinimas. Konkretus pavyzdys – evoliucija, J.Lennoxas sutinka, kad evoliucijos teorija paaiškina, kaip vystosi organizmai, tačiau neprieštarauja krikščioniškajam mąstymui, paaiškinančiam žmonijos egzistavimo prasmę. Ji tik padeda suprasti, kaip Dievas sukūrė žmogų.

Diskusijos pabaigoje žiūrovai, kurių didžioji dauguma Oksfordo universiteto studentai, dar daug klausinėja apie moralės dėsnius, krikščionybės juodąsias istorijos dalis ir pasaulyje vyraujantį blogį. Profesorius iš esmės, bet glaustai atsako į šiuos klausimus ir pabrėžia, kad svarbu mums visiems ir toliau į juos gilintis ir studijuoti. Svarbu, kad būtume atviri skirtingoms teorijoms ir negalvotume, kad jei išmanome matematiką, fiziką ar chemiją, kažkaip automatiškai galime suprasti ir atmesti teologiją ir religiją.

J.Lennoxas užbaigia renginį visų paklausdamas, ar tikrai mokslas gali paaiškinti ir padėti keturių vaikų vienišai motinai, kuri nusiminusi ir praradusi viltį? Galbūt tokius dalykus suprasti ir įprasminti reikia kažko daugiau?

Technologijos.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode