Romas

Kas būtų, jei atsisakytume vandens su fluoridu?

 

Nepaisant to, ką dantų gydytojai pasakoja apie apsauginį fluorido poveikį dantims, vis dėlto gyvuoja mitai apie jo keliamą grėsmę sveikatai. Šie mitai greičiausiai ir padarė įtaką Aliaskos gyventojams, todėl jie nutarė atsisakyti fluorido, rašo sciencealert.com.

Taip nutiko 2007 metais, kai Aliaskos sostinės Džuno žmonės nubalsavo už tai, kad reikia liautis į geriamąjį vandenį dėti fluoridą, baimindamiesi jo daromos žalos. Sprendimas, priimtas po ilgus metus Džune trukusių debatų tarp dantų gydytojų ir kitų suinteresuotų grupių, iš esmės pakeitė miesto gyventojams taikomą visuomenės sveikatos politiką.

Ir nors vandens fluoridavimo naudos tyrimai egzistuoja jau kelis dešimtmečius – jie rodo, kad fluoridas sumažina ėduonies ir kitų dantų ligų riziką – apie fluorido atsisakymo poveikį žinoma mažiau. Kitaip tariant, kas atsitinka, kai gyventojai staiga nustoja su geriamuoju vandeniu gauti fluoridą, kaip tai nutiko su Džuno žmonėmis?

Dabar, atlikus naują tyrimą, kuriam vadovavo visuomenės sveikatos tyrinėtoja Jennifer Meyer iš Aliaskos Ankoridžo universiteto, galime naujai pažvelgti į tolimesnius tokio sprendimo padarinius. Tyrimo metu J. Meyer įvertino „Medicaid“ (tai bendra federalinė ir valstybinė programa, padedanti padengti medicinines išlaidas ribotas pajamas turintiems žmonėms, red.) gautų dantų gydymo sąskaitų apskaitą dvejos grupėse, kuriose buvo vaikai ir paaugliai iki aštuoniolikos metų.

Vieną šių grupių mokslininkai pavadino su „optimaliu“ bendruomeninio vandens fluoridavimu susidūrusia bendruomene: 853 nepilnamečiai, kurių vardu „Medicaid“ gavo dantų gydymo sąskaitas 2003 metais, likus keleriems metams iki fluorido atsisakymo 2007-aisiais. Kitai grupei priklausė 1052 nepilnamečiai pacientai iš šeimų, kurios taip pat atitiko „Medicaid“ pajamų reikalavimus ir kurie pateikė panašias dantų gydymo paraiškas beveik dešimt metų vėliau, 2012-aisiais. Kadangi pastaruoju atveju jau buvo praėję penkeri metai nuo tos akimirkos, kai iš Džuno vandens buvo pašalintas fluoridas, mokslininkai šią grupę vertino kaip susidūrusią su „suboptimaliomis vandens fluoridavimo sąlygomis“.

Pasak mokslininkų, šis laiko intervalas lėmė statistiškai reikšmingą vaikų dantų sveikatos skirtumą. „Iš tiekiamo vandens išėmus fluoridą… vaikai per metus susiduria su viena papildoma ėduonies procedūra, kurios orientacinė suma vienam vaikui siekia 300 dolerių“, – sakė J. Meyer „KTOO News“.

Šie skaičiai grindžiami jauniausių tyrime dalyvavusių vaikų, kuriems nėra šešerių metų, duomenimis. Tie pacientai, kurie vartojo geriamą vandenį su fluoridu, vidutiniškai per metus gaudavo 1,55 ėduonies procedūros, tačiau antrojoje grupėje šis skaičius šoktelėjo iki 2,52 procedūros vienam vaikui per metus.

Šis poveikis buvo kiek mažesnis vyresnių nei šešerių metų grupėse, tačiau vis tiek kiekviena tyrime analizuota amžiaus grupė (0 – <6, 0 – <7, 7 – 13, 13 – 18 ir 0 – 18 metų) susidūrė su rimtesnėmis ėduonies pasekmėmis fluorido nebuvimo geriamajame vandenyje atveju.

Nėra tiksliai žinoma, kodėl fluorido atsisakymas turėjo mažesnį poveikį vyresniems vaikams, tačiau mokslininkai spėja, kad vyresnio amžiaus nepilnamečiai galimai gavo dalinį apsauginį poveikį iš fluorido vaikystėje, tai yra iki 2007 metų, kai įsigaliojo fluorido draudimas.

„Ankstesnis tyrimas rodo, kad be optimalaus fluorido kiekio geriamajame vandenyje, taigi burnoje ir seilėse, dantys gali susiformuoti su silpnesniu emaliu ir neturėti gebėjimo remineralizuoti ankstyvųjų ėduonies požymių, – aiškino tyrimo autoriai. – Tikėjomės pastebėti didesnį poveikį pacientams, mažiausiai susidūrusiems su optimaliu vandens fluoridavimu.“

Žinoma, daugiau skylių dantyse reikalauja daugiau gydymo, o tai reiškia – daugiau pinigų pažeistiems dantims gydyti. Atsižvelgus į infliaciją, šios padidėjusios sąnaudos sudarė nuo 28 iki 111 procentų šuolį įvairiose amžiaus grupėse, o maksimalus padidėjimas viršijo 300 dolerių ir buvo užfiksuotas vaikų iki 6 metų amžiaus grupėje, mat šie vaikai užaugo su geriamu vandeniu be fluorido.

Mokslininkai daro išvadą, kad fluorido atsisakymas buvo labai brangus žingsnis. „Išlaidos, susijusios su fluorido valdymo programa, faktiškai fluoriduojančia vandenį, tėra grašiai, palyginti su tuo, kiek kainuoja dantų skylių gydymas“, – sakė J. Meyer ir pridūrė, kad savanoriškai galima rinktis tokias alternatyvas, kaip farmacinės fluorido tabletės, kurios taip pat užkardo ėduonį, tačiau turi savų problemų.

„Manau, tai puikus pasirinkimas žmonėms, bet jis taip pat kelia galvos skausmą. Reikia gauti receptą, reikia prisiminti paduoti, reikia pasirūpinti, kad vaikai nesuvartotų daugiau kaip vienos – žinote, yra tam tikrų pavojų“, – kalbėjo J. Meyer.

Nežinia, ar naujausių mokslininkų išvadų pakaks kitų miestų, svarstančių apie fluorido uždraudimą, valdžios atstovams įtikinti, tačiau tiems, kurie užsiima tikru mokslu, fluorido nauda yra visiškai akivaizdi.

„Šie rezultatai patvirtina dabartinius įrodymus, kad net ir šiuolaikinėmis sąlygomis, kai plačiai prieinamos dantų pastos ir skalavimo skystis su fluoridu, taip pat profesionaliai taikoma profilaktika, bendruomeninio vandens fluoridavimas gyventojams teikia naudą, – rašė tyrimo autoriai, – įskaitant ir ėduonies prevenciją.“

DELFI primena, kad fluoridas būtinas žmogaus organizmui – jo optimali koncentracija vandenyje laikytina 0,6-0,8 miligramo litre. Daugelyje Lietuvos vandenviečių ši norma nėra viršijama, tačiau dalyje šiaurės vakarų Lietuvos vandenviečių fluorido kiekiai yra viršijami.

Nuolat geriant vandenį, kuriame fluoridų yra 3-6 miligramai litre, gali vystytis kaulinio audinio fluorozė, gali būti pastebimi skydliaukės, kasos ir antinksčių veiklos sutrikimai.

Technologijos.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode