Mokslininkai sukūrė naujos kartos plastiką, kuris turi beveik tobulą savybę

Kai kurie plastikai sunkiau perdirbami nei kiti ir didelė jų dalis atsiduria sąvartynuose. Mokslininkai jau dešimtmečius siekia sukurti tokį plastiką, kuris būtų perdirbamas neribotą skaičių kartų bei išspręsti atliekų problemą. Naujoji plastiko rūšis gali būti būtent tai, ko taip ilgai siekta.

JAV Energetikos departamento „Lawrence Berkeley National Laboratory“ mokslininkai sukūrė naują plastiko polimerą, kuris „gali būti suskaidytas ir vėl surinktas molekuliniame lygyje – tarsi Lego dėlionė.“

Paklodės įtaka miego kokybei

Paklodės renkantis patalynę dažnai yra nepelnytai pamirštamos, tačiau iš tikrųjų tai vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių miego kokybę. Galvodami apie miegą pirmiausiai susimąstome apie minkštą čiužinį ar pagalves, tačiau paklodės yra ne mažiau svarbios. Jų pasiūla iš tikrųjų milžiniška, o etiketės gana painios, tad pateikiame keletą patarimų, kurie leis lengvai susigaudyti ir pasirinkti tai, kas svarbiausia puikiai miego kokybei.


Ar paklodės audinys svarbus?

Apie medžiagas puikiai išmanantys specialistai pataria visada rinktis orui laidų paklodės audinį ir, jei nors kartą teko miegoti ant sintetinės paklodės, jiems tikrai pritarsite. Natūralūs ir orui laidūs audiniai leidžia kūnui palaikyti tinkamą temperatūrą, o miego metu tai yra labai svarbu. Jei paklodės audinys yra nelaidus orui, miegant šiluma po truputį virsta karščiu, kuris ne tik blogina miego kokybę, bet kartais net ir priverčia prabusti. Su šia problema dažnai susiduria vaikai, jautriai miegantys ar nuo suaktyvėjusios prakaitų liaukų veiklos kenčiantys žmonės. Laimei, sprendimas yra paprastas – tereikia rinktis orui laidų natūralų audinį.

Vienas iš puikių pasirinkimų yra medvilnė arba linas. Tai patvarūs pluoštai, pasižymintys puikiomis laidumo orui savybėmis, be to, juos lengva skalbti ir prižiūrėti. Šiuolaikinės technologijos leidžia dar labiau pagerinti natūralaus audinio savybes, paklodės audinį praturtinant pluošto elementais, kurie užtikrina švelnumą, minkštumą ir vėsumo pojūtį. Taigi, jei renkatės paklodę, pirmiausiai ant pakuotės ieškokite informacijos, iš ko ji yra pagaminta, ir pirmenybę teikite natūraliam audiniui.

Ką lemia paklodės audinio tankis?

Audinio tankis bus nurodytas ant kiekvienos paklodės etiketės ir į jį verta atkreipti dėmesį. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo tvirtesnis ir atsparesnis yra audinys. Mažo tankio paklodė, tikėtina, bus prastesnės kokybės, tempiama miego metu ji gali keisti formą, greičiau susidėvi, praranda savo išvaizdą. Kokybiško ir patikimo audinio tankis turėtų svyruoti apie 150-200, tokia paklodė dėvėsis tolygiai, ją bus patogu naudoti, ji puikiai atlaikys daugybę skalbimų. Be to, didesnio tankio audinys geriau palaiko formą, yra standesnis, tad tokią paklodę bus paprasčiau patiesti, net ir daug vartantis miego metu nesusidarys paklodės raukšlių.

Paklodės dydis – svarbus

Rinkdamiesi paklodę pastebėsite, kad yra ne vienas dydžio standartas. Į tai svarbu atkreipti dėmesį ir neeksperimentuoti. Tiek per maža, tiek per didelė paklodė pridarys rūpesčių. Jei paklodė per maža, miegant ji gali nusislinkti, o pernelyg didelė paklodė raukšlėsis. Miegui geriausiai tinka lygus pagrindas, tad reikėtų rinktis tiksliai tokio dydžio gaminį, koks yra reikalingas. Įvertinkite savo lovos dydį ir pagal tai pasirinkite paklodę – vienas iš standartinių dydžių tikrai tiks.

Paklodės su guma ar be jos?

Galima išskirti du pagrindinius paklodžių modelius: vienos jų yra užtiesiamos, o kitas prilaiko perimetre įsiūta guma. Abu tipai yra vienodai populiarūs ir patogūs naudoti, tad kiekvienas gali rinktis tai, kas labiau patinka. Vis dėlto jei miego metu aktyviai judate, paklodė su guma bus geresnis pasirinkimas: guma patikimai laikys medžiagą vietoje, net jei daug vartysitės. Taip pat labai praktiška paklodes su guma rinktis vaikų lovoms, nes mažieji išdykėliai čia mėgsta ne tik nusnausti, bet ir žaisti ar šokinėti, paklodės su guma nereikės kaskart taisyti.

Jei vertinate savo miego kokybę, paklodę visada rinkitės atsakingai ir atkreipkite dėmesį į šiame straipsnyje minėtus aspektus. Mažos smulkmenos turi daug įtakos mūsų miegui, o jam juk skiriame net pusę gyvenimo!

Pensijų kaupimas įsibėgėja – ką vertėtų žinoti

 

Jau tris mėnesius gyventojai pensijai antros pakopos fonduose kaupia pagal naują modelį. Daugiau nei 800 tūkstančių Lietuvos gyventojų – kas antras, jei neskaičiuojame pensininkų ir vaikų – kiekvieną mėnesį moka įmokas ir gauna valstybės paskatas. Svarbiausia, kad daugelis jų pradėjo domėtis, kaip geriausiai taupyti senatvei.

Kai kurie sprendimą jau priėmė – vieni pasirinko kaupti toliau, kiti apsisprendė mokėti didesnes įmokas į savo pensijų kaupimo sąskaitas, treti nutarė sustabdyti tolesnį įmokų mokėjimą, dar kiti nusprendė iš kaupimo sistemos pasitraukti.

Tinka ne tik krosnims kūrenti – kojinės, megztukai ir gaisrininkų apranga gaminami iš durpių

 

Patalynė – iš lino, apatiniai – iš bambuko, servetėlės – iš jūržolių pluoštų. Tokie pirkėjų pasirinkimai tampa vis labiau įprasti. Populiarėja ir, pavyzdžiui, tekstilė iš kanapių. Vis dėlto dar retas žino ir dairosi gaminių iš durpių pluošto. Pasirodo, ši medžiaga gali būti naudojama kojinėms, megztukams ar net gaisrininkų aprangai gaminti.

Dirbtinio intelekto pionieriai: slovėnai, padedami UNESCO, pirmieji Europoje įkurs tyrimų centrą

 

Kovą Lietuvoje oficialiai pristatyta Nacionalinė dirbtinio intelekto strategija, tačiau kai kurios šalys nieko nelaukdamos nusprendė imtis konkrečių veiksmų. Slovėnijos vyriausybės atstovai pranešė, kad kurs pirmąjį Europoje dirbtinio intelekto (DI) tyrimų centrą. Vienas Liublijanos universiteto departamentas bus paverstas unikaliu tyrimų centru, o tą padaryti padės ir UNESCO, skelbia „Forbes“.

Socialiniai tinklai: ar jie pajėgūs užkirsti kelią tragiškiems įvykiams ir melagingų naujienų bangai?

Pastaruoju metu socialiniai tinklai tampa pačių tragiškiausių įvykių, melagingų faktų, blogų žinučių ir net teroristinių aktų viešinimo platforma. Ar socialiniai tinklai turi būti atsakingi už turinį, kuris pasiekia žmones, ir ar tai įmanoma suvaldyti internetinėje erdvėje?

Viešųjų ryšių eksperto Arijaus Katausko teigimu, visi didieji socialiniai tinklai susiduria su vienomis ar kitomis problemomis, ypač tai galima pastebėti apie vadinamųjų „fake news“ (melagingų naujienų – lrt.lt) informacijos skleidimą, pavyzdžiui, apie įvairias žinias dėl sveikatos klausimų.

Lietuviai visaverte augintinio mityba domisi mažai: kaip parinkti tinkamą maistą?

 

Naujausiais gyvūnų parduotuvių tinklo KIKA užsakyto tyrimo duomenimis, tik 7 proc. apklaustųjų rūpinasi, kad su kasdieniu pašaru augintinis gautų ir organizmui būtiną vitaminų dozę. Pasak veterinarijos gydytojų, ši situacija nereiškia, kad reikėtų pulti pirkti maisto papildus augintiniui, tačiau pasidomėti, kiek ir kokių medžiagų trūksta gyvūnui – privalu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ne pirkite, o susikurkite: 6 patarimai, kaip atnaujinti drabužių spintą

Įpūsti pavasarinio vėjo į drabužių spintą galima ir neperkant nieko naujo. Aplinkosaugininkė ir socialinio verslo „TexTale“ atstovė Viktorija Nausėdienė pranešime žiniasklaidai dalijasi 6 patarimais, kaip galima paprastai ir nebrangiai atnaujinti atsibodusius, nudėvėtus, nebemadingus arba širdžiai mielus, tačiau trūkumų turinčius drabužius antram gyvenimui.

1. Šviesių atspalvių drabužius atnaujinkite tekstiliniais dažais. Dažymams ypač tinka šviesūs džinsai ar medvilniniai, šviesių atspalvių marškinėliai.

Nauji eksperimentai atskleidė, kokia yra tikroji Mėnulio branduolio temperatūra

Mėnulis, kaip ir Žemė, turi plutą, mantiją ir branduolį. Seismologiniai duomenys leidžia spręsti, kad branduolio išorinėje dalyje 5-30% medžiagos yra skystoje būsenoje.

Dabar pristatyti laboratorinių tyrimų rezultatai, gana tiksliai nurodantys, kokia yra Mėnulio branduolio temperatūra. Geležies ir titano mėginys, chemine sudėtimi atitinkantis tikėtiną Mėnulio branduolio-mantijos sandūros sudėtį, buvo suslėgtas iki 45 tūkstančių atmosferų ir kaitinamas, kol dalis jo išsilydė. Paaiškėjo, kad 5% mėginio išsilydo 1330 laipsnių Celsijaus temperatūroje, o 30% – 1470 laipsnių.

Šokiruojanti statybinių medžiagų keliama patalpų oro tarša: ko mes nežinome ir kaip nuo to apsisaugoti?

Patalpų oro kokybė yra vienas pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių, mat patalpose praleidžiame apie 80-90 proc. savo laiko. Remiantis mokslininkų atliekamais tyrimais, sveikatai kenkia net ir iki šiol sveikomis laikytos statybinės medžiagos. O didžiausią neigiamą įtaką žmogaus organizmui daro lakūs organiniai junginiai (LOJ, PLOJ), kurie išsiskiria iš praktiškai visų statybinių žaliavų.

Mokslininkai: gyvūnų organai jau gali gelbėti žmonių gyvybes ir duoti jiems daugiau laiko

Genų redagavimo technologija paspartino gyvūnų organų transplantacijos pažangą, o mokslininkai netrukus pradės pirmuosius bandymus su žmonėmis, kai organai iš gyvūnų pasieks mūsų kūnus, skelbia „The Guardian“. Ksenotransplantacija (iš gyvūno žmogui) padėtų išspręsti didžiausią alogeninės transplantacijos (iš žmogaus žmogui) problemą – donorų organų trūkumą.

Mokslininkas paaiškino, kam naudinga plokščios Žemės teorija

 

„Plokščiažemininkų“ argumentus, mano nuomone, galima lengvai paneigti vien vidurinės mokyklos fizikos žiniomis“, – LRT TELEVIZIJAI pasakojo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas dr. Kastytis Zubovas. Tiesa, jei žmogus yra tvirtai tuo įsitikinęs, jis ieško ne būdų paneigti savo idėjas, bet duomenų, kurie juos galbūt patvirtins.

Garsiausių fizikų noras žinoti: ar kažkur paralelinėje visatoje tikrai gyvena mūsų kopijos?

Begalinis skaičius Žemių ir alternatyvi žmogaus versija kitame pasaulyje: ar ši daugiausia ginčų kelianti teorija turi mokslinį pagrindimą?

Dalelė dvejų būsenų

Nėra jokių abejonių, kad multivisatos teorija yra viena iš labiausiai diskutuotinų teorijų šiuolaikiniame moksle. Šios teorijos ištakos nėra visiškai aiškios, tačiau kai kurie, pavyzdžiui, britų fizikas Davidas Deutschas siūlo pasižiūrėti į XX a. pirmojoje pusėje sukurtą garsiąją Erwino Schrodingerio lygtį, su kuria į kvantinės mechanikos teoriją pateko idėja, kad dalelė vienu metu gali būti dviejų būsenų.

Daiktų interneto akademijos vadovas: kuo išmanesni miestai, tuo daugiau grėsmių

 

Sakoma, kad atradus savo svajonių profesiją, niekada nedirbi, o tik mėgaujiesi savo veikla. Tuomet domėjimasis širdžiai atima sritimi tampa hobiu, o naujų žinių vis negana – jų norisi įgyti vis daugiau. Taip atsitiko ir Lukui Janėnui, jau galinčiam pasidžiaugti savo sėkmės istorija – vaikinas ne tik studijuoja tai, apie ką svajojo dar vaikystėje, bet ir vadovauja IoT (angl. Internet of Things, IoT) technologijų mokymosi akademijai, rašoma pranešime spaudai.

„Huawei“ investicijos į mokslinius tyrimus atsipirko: ekspertai išrinko geriausiai fotografuojantį telefoną

 

Visai neseniai Paryžiuje pristatytas „Huawei P30 Pro“ jau spėjo sulaukti kompetentingų ekspertų įvertinimų už įrenginio fotografijos galimybes. Tą atspindi ne tik surinktas aukščiausias „DxOMark“ balų skaičius išmaniųjų telefonų segmente, bet ir Techninių vaizdų spaudos asociacijos (TIPA) Generalinės Asamblėjos skirtas apdovanojimas.

Kodėl Suomijos mokymosi sistema geriausia pasaulyje

 

Dėl geriausios mokyklų sistemos vardo jau daug metų varžosi kelios valstybės: Pietų Korėja, Suomija, Singapūras, Japonija. Visai neseniai į geriausiųjų trejetuką, pagal PISA testų duomenis, pateko ir Estija. Viena iš šalių, kuri nuolatos pasirodo puikiai, yra Suomija. Skirtingai nei Pietų Korėja ar Singapūras, kurie akcentuoja discipliną ir sunkų darbą mokyklose, Suomija žiūri kiek laisviau. Svarbiausias jiems – žmogiškasis aspektas. Testai, anot daugelio suomių, net nėra svarbūs, nes tai – statistika, kuri paslepia tikrąjį žmogaus tobulėjimą. Kokios priežastys lemia harmoningą, bet ir sėkmingą mokymosi procesą Suomijoje?

Pavasarį į spintas grįžta kombinezonai: kokius rinktis ir kaip vilkėti?

 

Kombinezonas – drabužis, kurį galima vilkėti ir kasdien, ir norint atrodyti puošniai. Šį pavasarį jis vėl turėtų atkeliauti į kiekvieno stileivos spintą, o itin madingi džinsiniai kombinezonai, kuriuos galima derinti prie trumparankovių marškinėlių, klasikinių marškinių ir švarkų, sportinių batelių ir net aukštakulnių. Beje, išbandyti kasdieniame garderobe priderinti tokį drabužį gali ir vyrai.

Floristė pasidalijo keliomis gudrybėmis, ką daryti, kad skintos gėlės džiugintų ilgiau

 

„Nemanykite, kad skintoms gėlėms patinka šildytis saulės spinduliuose“, – portalui LRT.lt sako sako floristė ir vestuvių planuotoja Inesa Borkovska. Ji pasakoja, kad norint, jog gėlės vazoje kuo ilgiau nenuvystų, turėtume nepamiršti kelių nesudėtingų taisyklių, pavyzdžiui, kad karšto vandens triukas veikia tik kai kurias gėlių rūšis, o kiek vandens pilti į vazą gali pasufleruoti augalo stiebas.

Elektroninio pašto rinkodara: galimybes išnaudoja tik dešimtadalis

 

Sistemingai elektroninio pašto rinkodaros galimybes Lietuvoje naudoja tik 10% didžiausius elektroninės komercijos projektus valdančių Lietuvos įmonių, rodo skaitmeninių inovacijų kompanijos „NFQ Technologies“ atliktas tyrimas. Šešios iš dešimties elektronine prekyba aktyviai besiverčiančių įmonių visai nenaudoja naujienlaiškių.

Išbandyk – optinė iliuzija, padedanti atpažinti autizmo bruožus

Norint diagnozuoti autizmą, reikia atlikti daugybę tyrimų ir įvertinimų. Visgi mokslininkai skelbia, jog yra dar vienas paprastas būdas – tereikia įdėmiau žiūrėti į optinę iliuziją, kurioje sukasi balti ir juodi taškeliai. Ar šis metodas tikrai veiksmingas ir ką jis pasako apie žmogaus būklę?

Moksliniame straipsnyje, kuris buvo publikuotas žurnale „eLife“, teigiama, kad pacientų akių vyzdžių dydis, kai jie žiūrį į judantį paveiksliuką, gali padėti nustatyti didesnę autizmo riziką.

Nors vien tokiu diagnozavimo metodu daryti pagrįstas išvadas apie autizmą sudėtinga, tačiau naujas būdas gali padėti atpažinti autizmo spektro sindromo ASD (angl. Autism Spectrum Disorders) simptomus.

Fantastinio filmo įkvėptas verslininkas pagamino akinius, apsaugančius nuo įkyrios TV reklamos

 

Kalifornijos startuolis pasiūlė labai veiksmingą apsaugą nuo įkyrios televizijos reklamos. Specialūs akiniai yra panašūs į akinius nuo saulės tik jie pagaminti taip, kad nepraleistų ekranų skleidžiamos šviesos.

Kalifornijos startuolio „In real life“ sukurti akiniai padeda apsisaugoti nuo įkyrių TV reklamų. Kaip tai įmanoma?

Lietuviai vejasi skandinavus: telefonais „suvalgo“ vis daugiau duomenų, bet rinka jau soti

„Duomenų vartojimas toliau auga ir tai yra vienas iš telekomunikacijų bendrovių augimo variklių, tačiau jis lėtės“, – antradienį teigė „Bitės“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys, kuris pristatė Lietuvos gyventojų išmanumo tyrimą. Jo teigimu, lietuviai išmanumu jau lenkia Vakarų Europos šalių gyventojus, tačiau nuo Skandinavijos šalių vartotojų dar atsilieka.

Powered by BaltiCode