Antrajame stojimo į aukštąsias mokyklas etape dalyvavo daugiau stojančiųjų nei pernai

 

 

Antrajame stojimo į aukštąsias mokyklas etape dalyvavo daugiau stojančiųjų nei pernai, antradienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

„Šiemet antrajame pagrindinio priėmimo etape dalyvavo daugiau stojančiųjų, mat, priešingai nei ankstesniais metais, savo prašymus galėjo registruoti ir asmenys, nedalyvavę pirmajame etape. Šiame etape jie galėjo įtraukti pageidavimus ir į valstybės finansuojamas, ir į nefinansuojamas studijų vietas“, – pranešime cituojamas asociacijos prezidentas Pranas Žiliukas.

Šiemet prašymus antrame etape pateikė 6,8 tūkst. stojančiųjų – beveik 1 tūkst. daugiau nei pernai. Iš jų 3,8 tūkst. pakviesti pasirašyti sutarčių su aukštosiomis mokyklomis, tarp jų – 2 tūkst. šiais metais mokyklas baigusių jaunuolių

Į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas su studijų stipendijomis vietas pakviesti beveik 1,3 tūkst. stojančiųjų: beveik 600 universitetuose ir 700 kolegijose.

Daugiausia kviečiama studijuoti į Vilniaus kolegiją, Vilniaus universitetą ir Kauno kolegiją.

Studijuoti valstybės nefinansuojamose vietose pakviesta 2,5 tūkst. stojančiųjų: universitetuose – 1 tūkst., kolegijose – 1,5 tūkst. 

Daugiausia jiems išsiųsti kvietimai studijuoti Socialinių mokslų kolegijoje, Vilniaus universitete ir Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Pakviesti studijuoti sutartis su aukštosiomis mokyklomis galės sudaryti nuo trečiadienio iki ketvirtadienio 17 valandos. 

Nuo rugpjūčio 12 iki 15 dienos stojantieji galės dalyvauti papildomame priėmime. Jo metu bus suteikiama galimybė praeiti motyvacijos vertinimą, kuris vyks rugpjūčio 14 dieną.

Autorius: Ramūnas Jakubauskas

Vilnius, rugpjūčio 6 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Lietuvoje didinamas greitosios medicinos pagalbos brigadų skaičius

 

 

Lietuvoje didinamas greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigadų skaičius, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Numatyta, kad penkių šalies regionų, tai yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių stotyse bus papildomai įsteigta iki keturių nuolatinių brigadų. Šios stotys ne tik teikia medicinos pagalbos paslaugas, bet ir valdo GMP pajėgas.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai priklausysiančios brigados pagal poreikį galės būti nukreipiamos į Raseinius, Jurbarką ar kitą vietą regione, kur tuo metu jos bus reikalingos.

Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Odeta Vitkūnienė sakė, kad šiuo sprendimu gerokai stiprinami GMP tarnybos pajėgumai, gelbstint ir saugant insulto, infarkto ištiktų, sudėtingus dauginius sužalojimus, traumas patyrusių ar su kitokiais ūmiais negalavimais susidūrusiųjų gyvybes.

„Privalome užtikrinti, kad pacientai, nesvarbu, gyvenantys didmiestyje ar mažame miestelyje, turėtų vienodas galimybes kuo skubiau gauti kvalifikuotą pagalbą, kai jos prireikia“, – pranešime cituojama kanclerė.

Lėšos papildomoms greitosios medicinos pagalbos brigadoms buvo numatytos iš anksto, jos bus finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Šios ministro Aurelijaus Verygos įsakymu numatytos naujovės įsigalios rugsėjo 2 dieną.

Autorius: Saulius Jakučionis

Vilnius, rugpjūčio 6 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

 

Pusšimčiui projektų – 3 mln. eurų iš Sveikatos stiprinimo fondo

 

 

 

Sveikatos stiprinimo fondas šiais metais skirs daugiau nei 3 mln. eurų 52 projektams, kuriais žmonės būtų skatinami gyventi sveikiau ir rūpintis savo psichine sveikata.

„Projektų vykdytojų tikslas yra paskatinti visuomenės narius rinktis gyvenimą, kuris susideda iš įvairių sveiko gyvenimo būdo dalių. Tai mityba, fizinis aktyvumas, socialinė aplinka, psichinė ir emocinė sveikata bei kita. Dažnai tokioms iniciatyvoms ir tyrimams pritrūksta lėšų, tad džiugu, jog fondas gali paskatinti biudžetines ir viešąsias įstaigas bei nevyriausybines organizacijas įgyvendinti teigiamus pokyčius“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Konkurse dėl finansavimo įvairios iniciatyvos dalyvavo ir konkuravo trijose kategorijose: visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo, sveikos gyvensenos skatinimo ir socialinės informacinės kampanijos.

Visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo kategorijoje finansavimą gavo 22 prevenciniai projektai ir keturi moksliniai tyrimai. 

Psichikos sveikatą tikimasi stiprinti kuriant platformas, skirtas krizėms įveikti, mobiliąsias meditacijos programėles, edukuojant visuomenę per festivalius.

„Tikslas ir toks noras yra pasidalyti garso įrašais, meditacijų įrašais su visuomene, kad jie galėtų juos panaudoti tais tikslais, kam ir yra panaudojama dėmesingo įsisąmoninimo praktika pasauliniu mastu. Pagrindinės temos yra stresas, nerimas, depresijos simptomai ir su tuo susiję psichikos sveikatos sunkumai“, – BNS pasakojo viešosios įstaigos „Laikas pauzei“ direktorius Paulius Rakštikas.

Jo projektas – mobilioji programėlė „Pauzė“ – pateko tarp finansavimo sulaukusiųjų.

Planuojama, kad šią programėlę „Android“ operacinės sistemos naudotojai galės išbandyti po pusmečio.

Fondo lėšų gaus ir trečius metus vykdoma iniciatyva „Saugi erdvė“ – muzikos festivalių lankytojai kviečiami į informacines palapines, kur gali nemokamai pasidaryti greitąjį ŽIV testą, pasitikrinti blaivumą bei gauti greitąją medicinos ar psichologinę pagalbą.

„Tikslas yra sudaryti sąlygas festivalių dalyviams švęsti kiek įmanoma saugiau. Tuo tikslu mes turime info palapinę, kur informuojame apie psichoaktyvias medžiagas, bet nemoralizuojame, negąsdiname, tiesiog objektyviai informuojame“, – BNS teigė iniciatyvos „Saugi erdvė“ koordinatorius Girvydas Duoblys.

Anot jo, tokių festivalių metu ir psichologai, ir medikai įgyja patirties, kokios neįgytų dirbdami didžiuosiuose miestuose. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kasmet vis daugiau žmonių ateina į informacines palapines, pasidaro ŽIV testą ar siekia specialistų pagalbos.

„Ypač lietuviai festivaliuose noriai pasitikrina ŽIV, šniūrais eina tikrintis blaivumą, aišku, eina labiausiai paskutinę (festivalio – BNS) dieną. (...) Per „Sūpynes“ pas mus į info palapinę užsuko beveik 500 žmonių, alkotesteriais pasitikrino 491 ir 105 pasitikrino dėl ŽIV“, – pasakojo G. Duoblys.

Sveikatos stiprinimo fondas skirs lėšų 16-ai prevencinių projektų ir vienam moksliniam tyrimui, kurie rūpinsis sveikesne žmonių gyvensena. 

Sveikiau gyventi skatins žygeivių organizacijos, mokyklos, visuomenės sveikatos centrai ir sveikos mitybos iniciatyvos.

Vilniaus miesto visuomenės sveikatos centras ketina parengti mobiliąją programėlę, kurioje būtų sužymėtos visos miesto sporto komunikacijos, viešai prieinami treniruokliai ir sporto aikštynai.

„Viena iš funkcijų būtų maršrutai, kad žmogus galėtų su mobilumu susijusį fizinį aktyvumą rinktis. Šita programėlė veiktų per „Google maps“ platformą ir generuotų maršrutus. Mūsų tikslas būtų toks, kad būtų vengtini maršrutai pėsčiųjų ir dviračių takais palei didžiuosius kelius, gatves, kad galėtų žmonės kuo daugiau eiti žaliomis zonomis, parkais, mažomis gatvelėmis“, – BNS teigė Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Milda Navaslauskaitė. 

Iš viso šiais metais Sveikatos stiprinimo fondas 162 projektų ir mokslinių darbų paraiškų.

Prevencinių projektų rezultatų tikimasi sulaukti per metus, o mokslinių tyrimų – per dvejus metus.

Autorius: Austėja Šataitė

Vilnius, rugpjūčio 5 d. (BNS). 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Posėdyje – pertraukėlės, emocijos ir tuščios kėdės

 

 

 

Birutė ŠNEIDERAITIENĖ

Antradienį vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje valdančioji dauguma nesėkmingai bandė patvirtinti naują Savivaldybės administracijos struktūrą: numatyta vienus skyrius naikinti, kitus sujungti, dar kitų – pakeisti pavadinimus. Naujoje struktūroje – ir sprendimo priėmimui koją pakišęs naujas Ryšių su visuomene skyrius, kuriame turėtų dirbti keturi žmonės.
Panašėjo į varžybas
Šis Tarybos posėdis buvo kitoks – pasak mero, labiau panašus į krepšinio varžybas: su dažnomis pertraukėlėmis. Merui Vidmantui Macevičiui pristatant darbotvarkę, „valstiečių“ frakcija prašė leisti pasitarti, kai šis tarybos nario Virginijaus Sungailos prašymu (dėl šeimos nario mirties),  jo pristatomą klausimą siūlė atkelti iš 25 numeriu pažymėto darbotvarkėje į trečią. Paskelbus balsavimą, 14 pritarė, 8 susilaikė, vienas balsavo prieš ir vienas nebalsavo.

Prieš išgirstant V. Sungailos informaciją dėl Kontrolės komiteto, kuriam vadovauja konservatorė Lina Rimkienė, palankaus sprendimo buvusiam UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ vadovui Jonui Jurkui, socialdemokratų frakcija paliko salę. Socialdemokratai siūlė, kad ir nauja struktūra būtų tik pristatoma, o ne tvirtinama. Nuomonėms išsiskyrus paskelbtas balsavimas. Vieno balso persvara buvo valdančiosios daugumos pusėje.
Pateiktas svarstyti ir tvirtinti projektas sulaukė socialdemokratų ir konservatorių kritikos ir net ironijos. Labiausiai užkliuvo Informacinių technologijų, Teisės skyrių prijungimas ir ypač Ryšių su visuomene skyriaus atkūrimas ir jame dirbsiančių žmonių skaičius. Nors pristatydamas klausimą Savivaldybės meras V. Macevičius įvardijo pertvarkos tikslu geresnę darbų organizavimo kokybę, darbo efektyvumą, kontrolę, administracijos direktorė Laima Nagienė, pagrįsdama Ryšių su visuomene skyriaus poreikį ir darbuotojų skaičių, sakė, kad šiam skyriui priklausys ir kalbos tvarkytoja, tačiau tokie argumentai kone pusės tarybos narių neįtikino. Nuskambėjo replikos, kad tokiu būdu norima atsikratyti sau nepalankiais darbuotojais ir darytis reklamą.
Paskelbus balsavimą dėl pritarimo struktūros pakeitimui, ir vėl salę paliko socialdemokratų, o šį kartą dar ir konservatorių, išskyrus Paulių Aurylą,  frakcijos. Kad būtų galima teikti sprendimo projektą balsavimui, pritrūko vieno tarybos nario. Taryboje yra 27 nariai (šiame posėdyje dalyvavo 23).  Posėdžiai gali vykti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių, tai yra ne mažiau 14. Tiek jų yra susibūrę į valdančiąją daugumą, bet du iš jų – Andriejus Virkutis bei Stasys Kupliauskas – į posėdį neatvyko.
Klausimas dėl administracijos struktūros patvirtinimo perkeltas į kitą Savivaldybės tarybos posėdį.
Brangesnė nuoma
Politikų nuomonės išsiskyrė ir svarstant klausimą dėl Savivaldybės turto – patalpų nuomos „Gintarinei vaistinei“, tačiau bendras sprendimas priimtas. Nuomininkai sutiko mokėti po 7 eurus už kv. m (iki šiol mokėjo 2,61 Eur), tačiau tarybos narys Deivydas Vyniautas siūlė nuomoti už 10. Susisiekus su vaistinės atstovais, priimtas sprendimas nuomoti Savivaldybės patalpas po 9 eurus už kv. m.
Vyriausybės atstovo
 įspėjimas
Savivaldybės meras V. Macevičius tarybos narius supažindino su Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse reikalavimu artimiausiame posėdyje paskirti dar vieną mero pavaduotoją arba pakeisti Savivaldybės tarybos sprendimą, nustatantį mero pavaduotojų skaičių. Pagal Vietos savivaldos įstatymą per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti paskirti visi mero pavaduotojai. Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 narys, gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės. Jų skaičių – du – 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu patvirtino ankstesnė Mažeikių rajono savivaldybės taryba.
Ataskaitose – teisės aktų pažeidimai
Tarybos narių pasisakymų, diskusijų ir komentarų nebuvo merui paviešinant Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos atlikto 2018 metų finansinio (teisėtumo) audito ataskaitos išvadas, kuriose minimas ne vienas teisės aktų pažeidimas darbo užmokesčio, prekių ir paslaugų įsigijimo, turto valdymo ir lėšų panaudojimo srityse.
Trumpai apžvelgdamas situaciją, meras akcentavo didžiausias problemas. Viena iš jų – kelių ir gatvių apskaita. Pasak jo, tai kartojasi keleri metai: „Mes neturim lėšų, bet judėjimas turėtų vykti. Iki šiol pajamuojama už gatves, kai jau nuo 2010 metų to negalėjo būti.“ V. Macevičius pastebėjo ir „įdomius“ pirkimus. Tokius, kaip miesto tvarkymo darbų, kuriems skiriama 200 tūkst. eurų, o pirkimuose neįvardija nei kur, nei kam konkrečiai, darbų apibūdinimai abstraktūs. Negana to, už žalienų išvežimą mokama už valandą, o ne toną, kaip atliekų. 100 tūkst. pasirašyta želdynų sutartis, apie 80 tūkst. – miesto skvero ir parkų priežiūrai. „Kur skirtumas?! – retoriškai klausė meras, stebėdamasis, kad nupirkta pernai 1700 medžių. – Kur jie yra? Deja, nėra ir neaišku. Piktžolių naikinimo paslaugoms skirta 8000 eurų. Kokioms teritorijoms ir kokiomis apimtimis. Išsiaiškinti nepavyko.“
V. Macevičiaus teigimu, jei paskelbta restruktūrizavimo byla, yra sudarytas kreditorių sąrašas. Kodėl daromi susitarimai su trečiosiomis šalimis, išmokami joms pinigai, apeinant kreditorius. Tai Administracinio ir Civilinio kodeksų nuostatų pažeidimai.
Meras akcentavo ir penkių Mažeikiuose esančių ir blogai veikiančių fontanų šlubuojantį sutarties vykdymą, taip pat ir viaduko per geležinkelį lifto klausimą: „Garantinis terminas dar iki 2020 metų. Kodėl perkam paslaugas jo priežiūrai ir remontui?“ Pastebėti sutarčių perleidimo kreditorinių reikalavimų bei Savivaldybės turto apskaitos pažeidimai. Pasak mero, nėra 2015, 2016, 2017 metų neužbaigtų darbų aktų, nėra beviltiškų skolų nurašymo patvirtinimo tvarkos dėl netesybų, dėl delspinigių, dėl neatliktų darbų: „Nurašyta 710 tūkst. kaip beviltiška skola, negalvojant, kad reiktų kreiptis į skolininkus, į teismą –  praeiti visas procedūras.“
Nuo 2013 m. turėjusi dirbti buhalterinė programa „Labis“ iki šiol tinkamai neveikia, kas, anot mero, kelia grėsmę atsirasti klaidoms ir nukenčia darbo organizavimas.
Dar vienas, mero teigimu, iš svarbių Mažeikių rajono savivaldybėje rastų pažeidimų – neužtikrintas pirkimo sutarčių vykdymas: „Tą pažymėjo ir STT bei audito ataskaita. Kai atliekami viešieji pirkimai, nepaskiriami atsakingi asmenys sutarčių priežiūrai, todėl rasti nesutapimai darbų priėmimo aktuose su paslaugų tiekėjo pateiktais: nesutampa laikai, plotai ir kt. 2017 m. pateiktos rekomendacijos, bet pažiūrėta formaliai. Išliko tas pats. Konstatuojama, kad audito aktai sutampa su STT rekomendacijomis. Kam taip daroma?“
V. Macevičius įvardijo ir Nakvynės namų netinkamą projektą: „Jis su barzda, didesne už mano. Vietoj to, kad išpirkti 1-ame ir 2-ame aukštuose patalpas, priimame sprendimą išpirkti 1-ame ir 3-iame ir važinėti liftu, nes 2 aukšte yra ne mūsų patalpos, o mūsų įmonės. Tai ekonominiai paskaičiavimai ar ambicijos?!“
Akcentuota ir Savivaldybės stalčiuose užsigulėjusi 97 tūkst. eurų vertės sutartis su ESO, svarbi Skuodo gatvės rekonstrukcijai, bei dėl nepagrįsto kainų kėlimo už atliekų  tvarkymą. „Telšių atliekų tvarkymo centre yra mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai. Taip dirbama Panevėžyje ir kituose miestuose. Turėdami 37 proc. akcijų TRATC`e nežiūrim, kad įrenginiai neveikia ir veikla tik imituojama, ir sutinkam, kad būtų pakelta kaina!“ – stebėjosi buvusių Savivaldybės vadovų neveiklumu ir  aplaidžiu požiūriu V. Macevičius, kaip ir darbuotojams mokamais priedais už tiesioginių funkcijų atlikimą.
Pastebėti pažeidimai ir Socialinių paslaugų bei Pedagoginės psichologinės tarnybose ir Ruzgų pagrindinėje mokykloje: „Jei dėl turto apskaitos – besąlyginė nuomonė, tai dėl finansinės – ir sąlyginė.“
Ne mažiau svarbus ir sutarčių dėl sporto komplekso klausimas. „Jo reikia. Kaip pasirašytos sutartys?! Esame pakliuvę į spąstus, – sakė V. Macevičius. –  2018 m. spalio mėn. pasirašyta sutartis, po 2 dienų papildyta punktu, jei, negavus finansavimo, sutartis gali būti nevykdoma, tačiau kitas punktas sako, kad sutartis Savivaldybės lėšų dalimis turi būti vykdoma automatiškai. Su tuo  rangovu nutraukta sutartis Kaune ir Vilniuje dėl sąlygų nevykdymo. Jis patenka į nepatikimų sąrašą. Numatyta bauda 10 proc. nuo nepanaudotų lėšų (11,6 mln. eurų).Vyriausybė  patikino, kad tokios sumos negausim. Ar galim rizikuoti savo lėšomis?! Jau 10 tūkst. eurų bauda sumokėta dėl Viešųjų pirkimų procedūrų nesilaikymo.“
Audito ataskaita pateikta liepos 16 d., viešai paskelbta Savivaldybės interneto svetainėje adresu: www.mazeikiai.lt ir bus svarstoma rugpjūčio mėnesį vyksiančiame posėdyje. V. Macevičius kvietė tarybos narius atidžiai perskaityti visą ataskaitą, o ne tik jos išvadas ir rekomendacijas. Tada esą būtų galima lengviau kalbėti, diskutuoti ne vadovaujantis asmeninėmis ambicijomis, o atsižvelgiant į rinkėjų lūkesčius ir poreikius.  
Almos Tupikienės nuotrauka

Vilniuje organizuojamas mitingas apginti K. Škirpą ir J. Noreiką

 

 

Reaguojant į sostinėje nuimtą Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir pervadintą Kazio Škirpos alėją, kitą savaitę Vilniuje organizuojamas mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“.

„Kas kitas? Vincas Kudirka? Jonas Basanavičius? Karalius Mindaugas? Neliečiamos Vilniuje tik NKVD ir KGB žudikų „atminimo“ lentos. Grįžta gūdūs sovietų laikai, todėl pasipriešinkime, ginkime Lietuvos Laisvės kovų Didvyrių šventą atminimą!“ – rašoma socialiniame tinkle „Facebook“ esančiame renginio aprašyme. 

Teigiama, kad renginį organizuoja Astra Astrauskaitė, Kęstutis Tamašauskas, Arturas Grigas, Algis Avižienis, Vaidotas Jakubonis, Rūta Tamkienė, Vladas Turčinavičius, Sakalas Gorodeckis, Povilas Girdenis, Dalia Tarailienė. 

Mitingas organizuojamas trečiadienio vakarą šalia Lietuvos nacionalinio muziejaus, prie paminklo Karaliui Mindaugui. Kaip BNS informavo Vilniaus savivaldybė, organizatoriai apie renginį informavo penktadienį. Jie tikisi sulaukti apie 200 dalyvių.

Praėjusį šeštadienį nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje nuimta anksčiau diskusijų sulaukusi atminimo lenta J. Noreikai-Generolui Vėtrai.

Sostinės meras Remigijus Šimašius teigė, kad tai padaryta įvertinus, jog J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Praėjusią savaitę sostinės savivaldybės taryba pervadino ir diplomato bei karininko K. Škirpos vardo alėją, kaip skelbiama, dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų. 

Abu sprendimai sulaukė ir palaikymo, ir aštrių protestų.

Kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J. Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Gynėjai pabrėžė J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.

Autorius: Ramūnas Jakubauskas

Vilnius, rugpjūčio 2 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Vilniuje organizuojamas mitingas apginti K. Škirpą ir J. Noreiką

 

 

 

Reaguojant į sostinėje nuimtą Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir pervadintą Kazio Škirpos alėją, kitą savaitę Vilniuje organizuojamas mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“.

„Kas kitas? Vincas Kudirka? Jonas Basanavičius? Karalius Mindaugas? Neliečiamos Vilniuje tik NKVD ir KGB žudikų „atminimo“ lentos. Grįžta gūdūs sovietų laikai, todėl pasipriešinkime, ginkime Lietuvos Laisvės kovų Didvyrių šventą atminimą!“ – rašoma socialiniame tinkle „Facebook“ esančiame renginio aprašyme. 

Teigiama, kad renginį organizuoja Astra Astrauskaitė, Kęstutis Tamašauskas, Arturas Grigas, Algis Avižienis, Vaidotas Jakubonis, Rūta Tamkienė, Vladas Turčinavičius, Sakalas Gorodeckis, Povilas Girdenis, Dalia Tarailienė. 

Mitingas organizuojamas trečiadienio vakarą šalia Lietuvos nacionalinio muziejaus, prie paminklo Karaliui Mindaugui, tačiau kaip BNS informavo Vilniaus savivaldybė, iki šiol apie šį renginį ji nebuvo informuota.

Praėjusį šeštadienį nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje nuimta anksčiau diskusijų sulaukusi atminimo lenta J. Noreikai-Generolui Vėtrai.

Sostinės meras Remigijus Šimašius teigė, kad tai padaryta įvertinus, jog J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Praėjusią savaitę sostinės savivaldybės taryba pervadino ir diplomato bei karininko K. Škirpos vardo alėją, kaip skelbiama, dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų. 

Abu sprendimai sulaukė ir palaikymo, ir aštrių protestų.

Kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J. Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Gynėjai pabrėžė J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.

Autorius: Ramūnas Jakubauskas

Vilnius, rugpjūčio 2 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Universitetuose ir kolegijose liko apie 3 tūkst. valstybės finansuojamų vietų

 

 

Aukštosioms mokykloms pasirašius sutartis su pakviestais studentais, paaiškėjo, kad universitetuose ir kolegijose liko apie 3 tūkst. valstybės finansuojamų vietų.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, po pirmojo pagrindinio priėmimo etapo universitetuose liko beveik 1,4 tūkst. laisvų valstybės finansuojamų vietų, kolegijose – beveik 1,6 tūkst. „nemokamų“ vietų. 

Taip pat liko 11 laisvų studijų stipendijų vietų universitetinėse studijose ir 53 – koleginėse. Anot LAMA BPO, dažniausiai studijų stipendijos skiriamos privačioms aukštosioms mokykloms, tai yra viena iš studijų finansavimo formų.

Universitetuose daugiausia laisvų vietų liko informatikos, inžinerijos, technologijų ir visuomenės saugumo mokslų studijų krypčių grupėse. Kolegijose – informatikos, fizinių, inžinerijos, technologijų, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupėse.

Ketvirtadienį prasidėjo antrasis pagrindinio priėmimo studijuoti etapas.

LAMA BPO primena, kad antrajame etape į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas gali pretenduoti tie, kurie negavo kvietimo studijuoti pirmajame etape arba po jo nesudarė studijų sutarties. 

Taip pat į „mokamas“ ir „nemokamas“ vietas antrajame etape gali pretenduoti tie, kurie pirmojo etapo metu sudarė sutartį su aukštąja mokykla dėl valstybės nefinansuojamos vietos, bet negavo studijų stipendijos.

Tačiau jeigu stojantysis po pirmojo etapo sudarė sutartį su aukštąja mokykla dėl valstybės finansuojamos arba valstybės nefinansuojamos vietos su studijų stipendija, antrajame etape šis kandidatas gali pretenduoti tik į „mokamą“ vietą. 

Paraiškas į laisvas vietas kandidatai gali teikti iki šeštadienio vidurdienio.

Kvietimų studijuoti kandidatai sulauks antradienį, o sudaryti sutartis su aukštosiomis mokyklomis galės trečiadienį ir ketvirtadienį. 

Autorius: Ramūnas Jakubauskas

Vilnius, rugpjūčio 1 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Aukštosios mokyklos linkusios peržiūrėti nepatrauklias studijų programas

 

Aukštosios mokyklos linkusios peržiūrėti nepatrauklias studijų programas, nesurinkusias reikiamo skaičiaus studentų per bendrąjį priėmimą.

Daugiausia – po aštuonias – reikiamo studentų skaičiaus nesurinkusių programų yra Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universitetuose bei Panevėžio kolegijoje.

Klaipėdos universitete (KU) nebus vykdomos aplinkos inžinerijos, kūno kultūros ir sporto pedagogikos, laisvalaikio sporto, elektros inžinerijos ir robotikos, logistikos, politikos mokslų, rekreacijos ir turizmo bei visuomenės sveikatos studijos.

„Mes iš 35 programų į aštuonias nesurinkome. Dabar tos programos uždarytos, o ateityje mes jas peržiūrėsime. Į inžinerijos ir ugdymo programas dėl bendrų šalies tendencijų abiturientai nestoja“, – BNS sakė KU rektorius Artūras Razbadauskas.

Jis teigė, kad jeigu tokios tendencijos kartosis, teks remtis studentais iš užsienio. Jie ir dabar universitete, pasak rektoriaus, sudaro apie 10 proc. studijuojančiųjų.

„Mes surenkame studentus iš Rytų partnerystės šalių: iš Kazachstano, iš Ukrainos, iš Sakartvelo, iš Baltarusijos, iš Kaliningrado srities“, – teigė A. Razbadauskas.

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) šiemet nevyks akvakultūros technologijų, biochemijos, filosofijos ir politinės kritikos, kultūros ir turizmo vadybos, sociologijos ir antropologijos, viešojo administravimo, žemėtvarkos studijos, taip pat ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos programa Vilniuje.

„Kol kas dar vyksta priėmimas į aukštąsias mokyklas, dėl kitų metų priėmimo sprendimus darysime jau pasibaigus šių metų stojimams, prieš tai detaliai išnagrinėję situaciją, tarsimės su akademine bendruomene ir socialiniais partneriais“, – atsiųstame komentare cituojama VDU Studijų prorektorė Laima Taparauskienė.

Pasak jos, ateityje atsisakyti neplanuojama nei filosofijos, nei sociologijos studijų programų, kadangi tai yra klasikinės, užsienio ekspertų įvertintos studijų programos.

Pasibaigus stojimams, VDU ketina plačiau diskutuoti apie žemės ūkio sektoriaus ir ugdymo programas, jos irgi nesulaukė minimalaus stojančiųjų skaičiaus. 

„VDU yra nacionalinis Pedagogų rengimo centras, tuo metu VDU Žemės ūkio akademijai tenka žemės ūkio sektoriaus specialistų rengimo misija. Dėl šios priežasties tam tikrų programų skubotas ar neapgalvotas uždarymas būtų lengvabūdiškas“, – teigė VU prorektorė.

Taip pat kitąmet peržiūrėti penkias programas, į kurias nesusirinko reikiamo kiekio studentų, rengiasi ir Kauno technologijos universitetas (KTU).

„Šiuo metu vertiname ir analizuojame stojimo rezultatus. Dalį programų uždarysime, o taikomąją fiziką, kuri yra svarbi inžinerinių mokslų dedamoji, patobulinsime ir pasiūlysime būsimiems studentams kitais metais. Kasmet atidžiai peržiūrime ir atnaujiname studijų programas taip, kad jos atlieptų visuomenės poreikius“, – BNS perduotame pranešime cituojamas KTU Studijų prorektorius Jonas Čeponis.

KTU šiemet nebeliks industrinių technologijų vadybos, pastatų inžinerinių sistemų, sociologijos ir psichologijos, šilumos energetikos ir technologijų bei taikomosios fizikos studijų programų.  

Panevėžio kolegija studentus renka tiesiogiai

Anksčiau remdamasi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis BNS skelbė, kad Panevėžio kolegijoje bus uždarytos kelių inžinerijos, elektromechanikos, grožio terapijos, elektros ir automatikos įrenginių, inžinerinės vadybos, kompiuterinių tinklų administravimo, tarptautinio verslo ir teisės studijų programos.

Tačiau aukštoji mokykla teigia, kad kai kurios programos tiesiog nedalyvauja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemoje, o į jas studentai priimami tiesiogiai.

„Kolegija sėkmingai tęsia tiesioginį priėmimą į visas studijų programas. Šiuo metu vykdant tiesioginį priėmimą jau gautas 81 prašymas į 13 studijų programų ir pasirašytos 35 studijų sutartys su būsimaisiais studentais“, – rašoma BNS perduotame kolegijos komentare. 

Pasak kolegijos, pasibaigus pirmajam bendrojo priėmimo etapui, tęsiasi tiesioginis priėmimas, per jį stojantieji ir toliau gali teikti prašymus į visas Panevėžio kolegijos studijų programas.

Kolegija šiemet siūlo daugiau nei 15 studijų programų sveikatos, inžinerijos, informatikos, verslo ir viešosios vadybos bei socialinių, teisės bei ugdymo mokslų srityse.

Pasak kolegijos, sutartis būsimi studentai tiesioginio priėmimo metu gali sudaryti iki spalio 1 dienos. 

A. Monkevičius: su tiesioginiu priėmimu mokyklos rizikuoja

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad aukštosios mokyklos neturėtų piktnaudžiauti tiesioginio (institucinio) priėmimo galimybėmis, nes tai – tik galimybė papildomai priimti „pavėlavusius“ studentus.

„Institucinis priėmimas galimas aukštosioms mokykloms, kurios gali ir nori priimti studentus, kurie atvyksta pavėlavę ir leidžiama jiems prisijungti prie valstybės nefinansuojamų programų. Toks priėmimas yra papildoma galimybė surinkti studentų, bet jeigu jie stoja į valstybės finansuojamas vietas, kartelė yra prižiūrima, kaip ir rentabilumo dydis“, – BNS sakė A. Monkevičius.

Anot jo, aukštosios mokyklos, nedalyvaudamos bendrajame priėmime, o tik tiesioginiame, rizikuoja tų studijų programų rentabilumu, kuris gali atsiliepti ir dėstytojų algoms.

„Klausimas tada, kai jie skundžiasi, kad negali mokėti atlyginimų dėstytojams. Jie turi nerentabilias grupes ir toje situacijoje tikrai nepriimsime tų priekaištų, kai jie patys taip elgdamiesi reikalauja iš valstybės kelti dėstytojų algas. Jų neįmanoma pakelti“, – teigė ministras.

Jis tikino, kad valstybės finansavimas aukštųjų mokyklų nepasiekia, jeigu nėra studentų, peržengiančių tam numatytą kartelę. 

„Tai yra sužiūrima. Studentų registras viską parodo. Nerentabilios programos išlenda, jos matosi. Bet visada bus galimybė vykdyti tiesioginį priėmimą. Čia lankstumo visada bus, ypač su tarptautinėmis programomis“, – sakė A. Monkevičius.

„Tačiau jeigu kolegija turi grupę, kurioje nėra dešimt studentų, tai akivaizdu, kad ji nėra rentabili ir kolegija tada pakerta savo finansinį stabilumą“, – pridūrė švietimo ministras.

Autorius: Ramūnas Jakubauskas


Vilnius, rugpjūčio 1 d. (BNS). 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

KTU mokslininkai laimėjo JAV fondo finansavimą tarpukario pastatui išsaugoti

 

 

Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto A korpusas pateko tarp dešimt modernizmo pastatų pasaulyje, kuriems architektūros paveldą puoselėjantis fondas „Getty Foundation“ skyrė finansavimą.

Anot KTU pranešimo, Kaune Radvilėnų gatvėje įsikūrusiam Cheminės technologijos fakulteto A korpusui skirta 135 tūkst. dolerių. 

Iki kitų metų pavasario bus atliekami paveldosauginiai pastato tyrimai, apimantys ne tik istorinės-ikonografinės medžiagos paiešką ir analizę, tačiau ir polichrominius, konstrukcinius ir kitus techninius tyrimus, jie pagelbės įvertinant esamą būklę. Darbai prasidės nuo fizinių bei istorinių tyrimų. 

„Vėliau, pasitelkus KTU bendruomenę bei paveldosaugos ekspertus, bus ieškoma inovatyvių sprendimų, kaip išsaugoti statinio autentiškumą, jame suderinant universiteto mokslinę veiklą bei visuomenės interesą susipažinti su laboratorijos architektūra“, – teigė projektui vadovaujantis KTU Architektūros ir istorijos tyrimų centro vadovas Vaidas Petrulis.

Projektas bus baigtas parengus pastato valdymo planą, kuris padės jį išsaugoti ateityje.

Tyrimų iniciatoriai planuoja į procesus įtraukti ir kolegas iš užsienio, o tada, atsižvelgiant į tarptautinės specialistų komandos tyrimus, bus pateikti strateginiai siūlymai, kaip būtų galima sėkmingai suderinti esamą funkciją bei pastato atvėrimą visuomenei. 

„Parengtas valdymo planas bus prieinamas ne tik pastato savininkui – KTU, tačiau ir visuomenei. Itin svarbu, kad parengtas projektas, o kartu ir objektas bus pristatytas ne tik Lietuvos ar regiono, tačiau pasauliniu mastu. Tai turėtų svariai prisidėti prie tarptautinio Kauno architektūros garsinimo“, – teigia V. Petrulis.

JAV fondo „Getty Foundation“ paramą gauna išskirtiniai XX amžiaus statiniai visame pasaulyje, vienas svarbiausių kriterijų, atrenkant pretendentus – išraiškingi modernizmo sprendimai, kurie galėtų patraukti dėmesį ne tik vietos, bet ir tarptautiniame kontekste. 

1935 metais kaip Lietuvos kariuomenės Ginklavimo valdybos Tyrimo laboratorijai pastatytą pastatą suprojektavo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

Restauratorės, architektės Viltės Janušauskaitės teigimu, dabar KTU priklausančiame statinyje išlikę daug autentiškų detalių – baldai, kriauklės, unikali ventiliacinė sistema, traukos spintos. Pastarosios suprojektuotos su keraminiais ventiliatoriais, leidusiais išvengti susidarančių dujų ir garų susimaišymo, o kartu ir sprogimų ventiliacijos sistemose. 

Pastate taip pat sumontuota speciali šarvuota traukos spinta sprogstamosioms medžiagoms tyrinėti, iš Islandijos buvo atgabenti emaliuotos Volviko lavos laboratoriniai stalai.

Kadaise pagrindinė laboratorijos aparatūra buvo užsakyta Prancūzijoje, o mikroskopai, spektrografas, fotometrai, precizinė elektros matavimo aparatūra pirkta Vokietijoje.

Pasak V. Janušauskaitės, staigmenų ir iššūkių gali pateikti pastato inžinerinės sistemos – daugybė dalykų yra suprojektuota sienose.

Projektą KTU ketina baigti iki 2020 metų sausio.

Vilnius, liepos 30 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Olimpinis ginčas: Japonija atmeta Seulo skundus dėl žemėlapyje vaizduojamų salų


 

Japonija atmetė Pietų Korėjos skundą dėl 2020-ųjų Olimpinių žaidynių žemėlapio, kuriame ginčijamos salos vaizduojamos kaip Japonijos teritorija, trečiadienį pranešė Tokijas.

2020-ųjų vasaros olimpiados tinklalapyje esančiame žemėlapyje, kur pažymėtas olimpinio deglo nešimo maršrutas, nedidelės Dokdo salos, kurias Japonija vadina Takešima, priskiriamos Japonijai.

Powered by BaltiCode