Ssc pirmasis
Ssc antrasis

ES lyderiai surėmė ietis „labai sunkiose“ derybose dėl biudžeto

Šį pasitarimą temdo aštrūs ginčai tarp didesnių išlaidų vengiančių turtingųjų valstybių, finansavimą siekiančių išsaugoti neturtingųjų šalių, taip pat kitų, norinčių finansuoti dideles tarptautines ambicijas.

Grumtynės dėl lėšų, net ir geriausiais laikais būdavusios įtemptos, dabar kelia itin daug rūpesčių, nes iš Bendrijos pasitraukė Jungtinė Karalystė.

„Brexito“ spraga“ atsirado netekus 75 mlrd. eurų JK indėlio 2021–2027 metų laikotarpiui, bet Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) sakė, kad tai neturi reikšti, jog ES turėtų apkarpyti savo užmojus mažindama išlaidas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad esama „didelių nesutarimų“, kuriuos 27 bloko narės privalo įveikti. Kai kurie pareigūnai prognozavo, kad derybos tęsis ir savaitgalį.

„Nesame patenkinti dabartine padėtimi, nes pusiausvyra tarp daugiau sumokančių nei gaunančių dar nebuvo tinkamai aptarta“, – sakė į viršūnių susitikimą atvykusi A. Merkel.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) ketvirtadienį atskirus susitikimus su 27 šalių lyderiais, pradėjęs nuo Švedijos, priklausančios „taupiajam ketvertui“, nusistačiusiam prieš didelį biudžeto didinimą.

„Esu įsitikinęs, kad ateinančiomis valandomis arba ateinančiomis dienomis bus įmanoma pasiekti pažangą“, – žurnalistams sakė Ch. Michelis.

Tačiau ne visi nusiteikę optimistiškai kaip Ch. Michelis. Kai kurie ES šaltiniai užsiminė, kad nesutarimai yra tokie dideli, jog šis susitikimas gali būti greitai užbaigtas, o problemų sprendiniai atidėti iki ateinančio arba dar kito viršūnių susitikimo.

E. Macronas, norintis, kad būtų apsaugotos išmokos žemės ūkiui ir būtų skirta daugiau lėšų Europos gynybos projektams, pareiškė esąs pasiruošęs ilgam procesui.

„Panaudosiu visą laiką, kiek reikės, kad būtų parengtas ambicingas susitarimas, ginantis mano atstovaujamus interesus“, – sakė jis ir pridūrė, kad susitarimas gali būti pasiektas išlaikant „kompromiso ir ambicijų dvasią“.

Prancūzijos vadovas pažymėjo, kad „Europai būtų nepriimtina kompensuoti Britanijos pasitraukimą mažinant jos lėšas“.

Tačiau Suomijos premjerė Sanna Marin (Sana Maren) atmetė Prancūzijos prezidento raginimą išlaikyti dosnumą po „Brexito“. Anot jos, ES privalo būti „realistė“, išstojus vienai iš didžiausių savo finansuotojų.

Minimalios išlaidos pagal daugiametę finansinę programą (DFP), kaip oficialiai yra vadinamas ilgalaikis biudžetas, tėra kiek daugiau nei 1 trln. eurų.

Skirtingi siekiai

Labiausiai nesutariama, kiek turėtų būti didinamas biudžetas, kaip galėtų būti perskirstytas prioritetinių sričių finansavimas ir kokią dalį savo bendrojo vidaus produkto (BVP) kiekviena narė turėtų mokėti į bendrą kasą.

Dar vienas opus klausimas – ar turėtų išlikti galimybė susigrąžinti dalį įmokų, taikoma kai kurioms turtingosioms narėms.

Vėliausia DFP buvo 1,08 trln. eurų (2018 metų kursu).

„Taupusis ketvertas“ – Austrija, Danija, Nyderlandai ir Švedija – nori, kad išlaidos būtų mažesnės ir kad „Brexito“ spraga būtų tik iš dalies kompensuota. Jos, kaip ir Vokietija, taip pat nori išlaikyti galimybę susigrąžinti dalį įmokų.

Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas (Sebastianas Kurcas) uždavė griežtą toną, per „Twitter“ pareiškęs, kad Vienos indėlis į ES biudžetą negali „be galo didėti“, ir atmetė Ch. Michelio siūlomą kompromisą.

Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) per tviterį paskelbė nuotrauką, kuriai jis pozavo kartu su kitais „taupiojo ketverto“ lyderiais. Savo žinutėje jis rašo, kad ES biudžetas turi būti didinamas nedaug ir kad jį būtina modernizuoti.

Švedijos vyriausybės vadovas Stefanas Lofvenas (Stefanas Liovenas) savo ruožtu atmetė siūlomą „dramatišką“ šalių indėlių didinimą.

Tuo metu vienas iš pagrindinių išlaidas didinti reikalaujančių balsų yra Europos Parlamentas, norintis, kad DFP būtų padidinta iki 1,32 trln. eurų, siekiant apmokėti brangiai kainuosiančius planus, pavyzdžiui, per tris dešimtmečius paversti Europos Sąjungą taršos anglies junginiais nedidinančia ekonomika.

Tuo metu „sanglaudos draugų“ grupė, sudaryta daugiausiai iš rytinių ir pietinių ES narių, pageidauja išsaugoti lėšas, skiriamas padėti priartinti jų infrastruktūrą ir visuomenę prie turtingesnių kaimynių lygio.

Nuo žemės ūkio labai priklausomos šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, Ispanijai ir Lenkija, irgi siekia išlaikyti išmokas ūkininkams.

Europos Komisija, vadovavimą perėmus Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajane) siekianti sustiprinti ES geopolitinę įtaką, viliasi, kad Bendrijos biudžetas išaugs iki 1,13 trln. eurų.

Prieš viršūnių susitikimą Ch.Michelis siūlė pritarti 1,09 trln. eurų DFP, nurėžiant nuo sanglaudos fondų ir žemės ūkio subsidijų, bet daugiau skiriant kitoms prioritetinėms sritims.

Vienas aukšto rango ES pareigūnas sakė, kad pagal Ch. Michelio planą būtų permesta „apie 8 mlrd. eurų iš turtingųjų šalių skurdesnėms“.

Vis dėlto jo planas nesulaukė didelio palaikymo.

Europos Parlamentas tokį biudžetą laiko per mažu. Vokietija sako, kad jis yra „žingsnis atgal“, o Ispanija kritikavo, kad „nepripažįstamas žemės ūkio vaidmuo“ ES sanglaudai.

Tačiau minėtas aukšto rango Bendrijos pareigūnas sakė, kad Ch. Michelis įsitikinęs, jog ginčai nebus išspręsti ir per artimiausius mėnesius, bet jis „labai pasiryžęs užsitikrinti susitarimą artimiausiomis dienomis“.

Redaktorius Raimondas Čiuplys

Briuselis, vasario 20 d, (AFP-BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Powered by BaltiCode