Reklama 2
Reklama 1

Mitai apie saugos diržus: esą važiuojant gyvenvietėje galima ir nesisegti, o juos atstoja oro pagalvės

Galbūt neseniai kaip keleivis važiavote taksi automobiliu arba autobusu ir neprisisegėte saugos diržo? Ar pagalvojote, kokių pasekmių galite sulaukti? Neseniai atlikto tyrimo duomenys rodo, kad staigaus stabdymo metu gale sėdintis ir diržo nesegintis vaikas į sėdintįjį priekyje blokšis nuo 45 iki 150 kartų stipresne jėga.

Liūdnos pasekmės avarijos metu

Tokia informacija nėra naujiena, nes panašūs tyrimai buvo atliekami ir anksčiau, o apie pasekmes buvo žinoma ir seniau. Tačiau Lietuvoje įprotis sėdint gale prisisegti saugos diržą dar nėra visiškai susiformavęs. Kodėl taip yra, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakoja saugaus vairavimo ekspertas Darius Kanapinskas.

„Ar tokia situacija yra tik Lietuvoje, atsakyti vienareikšmiškai būtų sunku. Tačiau, keliaujant per Skandinavijos šalis, Vokietiją ar Daniją, ten net nekyla tokio klausimo, ar segtis saugos diržą, ar ne.

Vienoje valstybėje, tik šiuo metu negaliu tiksliai pasakyti, kurioje, buvo tokia sankcija, kad jei tu, kaip vairuotojas, veži keleivį, kuris neprisisegęs saugos diržo, tau keliama baudžiamoji byla už bandymą nužudyti.

Galbūt būsiu nepopuliarus tarp vairuotojų, bet mūsų šalyje kartais būtų visai neblogai taikyti panašias sankcijas“, – pasakoja D. Kanapinskas.

Nors įvairių tyrimų ir saugos bandymų metu yra įrodytas saugos diržų efektyvumas, vis tiek atsiranda skeptikų, kurie sako, kad tai nėra priemonė, būtina važiuojančiųjų automobiliu saugumą užtikrinti. Visgi tokiems žmonėms D. Kanapinskas pateikia paprastą pavyzdį.

„Visiems skeptikams pateikiu pavyzdį, kai einate namuose tamsoje ir žinote, kad yra durys, bet į jas nepataikote. Greitis būna nedidelis, vienas, tebūnie du kilometrai per valandą, tačiau atsitrenkiama su tokia jėga, kad net žvaigždutės pasirodo akyse. O čia mes kalbame ne apie du, o apie 80 km/val., kai kūno masė pasiekia labai dideles ribas“, – tikina saugaus vairavimo ekspertas.

O kuriems automobilio keleiviams, neprisisegusiems saugos diržu, rizika didesnė – sėdintiems priekyje ar gale? D. Kanapinskas sako, kad priekyje sėdintis keleivis avarijos metu gali atsitrenkti į priekinį stiklą arba pro jį išskristi. Taip pat gali atsitrenkti į prietaisų skydelį.

Nuo smūgio vairuotojas dažnai atsitrenkia ir sulaužo vairą, o vairas sulaužo vairuotojui krūtinę. O sėdintieji gale avarijos metu savo kelyje sutinka dar daugiau kliūčių.

„Pavyzdžiui, praėjusiais metais Klaipėdoje ant viaduko buvo sustojęs automobilis, kuriam buvo pasibaigę degalai. Iš galo važiavo mikroautobusas, kuris viršijo greitį ir atsitrenkė į sustojusį automobilį.

Sustojusiame automobilyje buvęs jaunuolis, kuris tuo metu buvo atsisegęs saugos diržą, jis išlėkė pro priekinį stiklą. Žinoma, deja, viskas baigėsi liūdniau negu liūdnai. Todėl galime tik įsivaizduoti, kokios jėgos veikia tuo metu, kad kūno masė yra pakeliama ir santykinai žmogus tampa kaip pūkelis“, – liūdną pavyzdį pateikia D. Kanapinskas.

Jis akcentuoja, kad saugos diržas yra pati svarbiausia ir efektyviausia priemonė, kuri apsaugo automobilio keleivius, oro pagalvės jokiu būdu nepakeičia saugos diržų.

„Sudėliojus procentine išraiška, saugos diržas atlieka bent jau 70 proc. viso darbo, tai yra paskirsto visas jėgas. Labai svarbu saugos diržą prisisegti taisyklingai, nes jei jis bus per laisvas, pavyzdžiui, apatinė diržo juosta bus per laisva, diržas nebeatliks savo funkcijos.

Tuo metu kitos priemonės yra tik elementari pagalba. Tikrai negaliu sakyti, kad jos nepadeda, tačiau daugiausia padeda būtent saugos diržai“, – tikina ekspertas.

Kas atsako už neprisisegusius keleivius?

Kaip pastebi saugaus vairavimo ekspertas, dažnai vairuotojai keleiviams leidžia apsispręsti patiems, jie saugos diržą segsis ar ne. Tačiau tai klaidingas įprotis, kuris ne tik neužtikrina saugumo, bet gali užtraukti ir baudą.

„Administracinių nusižengimų kodekse labai aiškiai parašyta, kad bauda skiriama vairuotojams ir keleiviams. Skliausteliuose dar yra parašyta „ar“, tačiau jis parašytas dėl specialaus saugos diržų ženkliuko, kuris būna, pavyzdžiui, autobusuose.

Galbūt būsiu nepopuliarus, bet pareigūnai dažniausiai nuolaidžiauja ir pagrūmoja pirštu, bet kartais galbūt tai geriau nei bauda. Tačiau iš vairuotojų ne retai girdžiu, kad jie sako, jog tu neprisisegei – tu ir mokėsi baudą. Nieko panašaus. Už keleivių saugumą atsako vairuotojas“, – paaiškina D.

Kanapinskas.

Dar vienas dažnai girdimas mitas, kad tam tikrais atvejais galima saugos diržo nesisegti ne tik keleiviams, bet ir vairuotojui. Tačiau tokiuose teiginiuose tiesos taip pat mažai.

„Labai dažnai tenka išgirsti klausimą, o nuo kada gale reikia segtis? Taip pat labai nustembu, kai sako, kad gyvenvietėse nereikia segtis saugos diržo ir taip yra parašyta taisyklėse.

Bet taisyklėse labai aiškiai parašyta, kad neprisisegti galima tik vairuotojui, tik gyvenvietėje ir tik tuo atveju, jei važiuojama atbulomis arba stovėjimo aikštelėje. Dar yra išlyga, kad jei medikai išdavė specialią pažymą, kad dėl kažkokių priežasčių prisisegti yra pavojinga, tačiau tokių pažymų yra vienetai. O daugiau jokių išlygų nėra“, – akcentuoja D. Kanapinskas.

Galiausiai, pašnekovas pastebi, kad kai kurie žmonės nežino kaip taisyklingai prisisegti saugos diržą.

„Dažnai, kai klausiu ar teisingai prisisegate saugos diržą, iškirstu kontraklausimą, o kaip galima prisisegti neteisingai? Kai pradedi aiškinti, kaip saugos diržas turi būti ant kūno, supranti, kad kai kurie tai daro neteisingai.

Visų pirma aukštis – saugos diržas negali eiti kaklo arba peties srityje. Toliau klubai, nes saugos diržas turi eiti taip, kaip kelnių diržas, o kartais keleiviai sako, kad nepatogu ir padaro didelę kilpą. Tokiu atveju saugos diržas yra tik imitacija.

Galima pridurti, kad saugos diržas turi būti įsitempęs ir prilaikyti keleivius. Jei taip nėra, vairuotojas jokiu būdu negali atlikti staigių judesių, nes keleivis gali paprasčiausiai išsinerti iš saugos diržo“, – paaiškina D. Kanapinsksas.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode