Reklama 1

Skaudančios, tinstančios, apsunkusios kojos: ar reikia sunerimti?



  • Skauda kojas, jos apsunkusios arba tinsta? Tai gali būti normalu po stovimo darbo dienos ar intensyvesnio pasivaikščiojimo, tačiau jei skausmas vargina be aiškios priežasties ir dar nuolat kartojasi, būtina pasitikrinti kojų venų būklę. Šiltuoju metų laiku tai ypač aktualu, nes venų ligas dažnai pablogina dar ir prasti kasdieniai įpročiai.

Rozmarinų aliejus visam kūnui


Nuo didžiulio eterių aliejų pasirinkimo gali apsisukti galva. Jie labai naudingi, tik, deja, gana brangūs... Visa laimė, kad jų daug ir nereikia – pakanka vos kelių lašų į kaukes, kremus ar aromatines lempas. Vienas iš labiausiai vertinamų – rozmarinų eterinis aliejus.

Kaip vasarą užkirsti kelią odos senėjimui?


Šilta vasara – poilsio metas mūsų kūnui, bet ne odai: ją kasdien veikia intensyvūs saulės spinduliai, aplinkos dulkės, stresas... Nors odos senėjimas, atrodytų, natūralus procesas, tačiau per anksti pasireiškę senstančios odos požymiai gali išgąsdinti ir sukelti ir psichologinių barjerų. Gera žinia tai, kad pristabdyti odos pokyčius vis dėlto galima – tereikia susirūpinti laiku ir atkreipti dėmesį ne tik į pirmąsias raukšles.

Agurkai: ir atgaiva, ir nauda organizmui



Šiltuoju metų laiku ant stalo atsiranda daug įvairiausių daržo gėrybių: kiekvienas turi iš ko pasirinkti – ir pagal spalvą, ir pagal skonį, ir pagal naudingąsias savybes. Tačiau viena daržovė jau daug metų neužleidžia lyderių pozicijų. Anot mitybos specialistų, trumpavaisiai agurkai – tiesiog idealus pasirinkimas.

Specialistų patarimai: į ką būtina atkreipti dėmesį renkantis miltus



Šių metų laiku karaliaujančias uogas ir kitas daržo gėrybes sočiai valgome šviežias, tačiau, kai jų atsargų pripildome ir ateičiai, į pagalbą pasitelkiame kepinius. Juk šviežiomis uogomis, vaisiais ar daržovėmis galima įdaryti blynus, kepti pyragus, dėti ant picos ar integruoti į kitus patiekalus. Tiesa, neatsiejamas kepinių komponentas – miltai – gali tapti tikru iššūkiu. Pastarųjų asortimentas parduotuvių lentynose – ypač platus, todėl išsirinkti tinkamiausius ir maistingiausius nėra taip paprasta, rašoma pranešime žiniasklaidai. 

4 žingsniai sveikesnei širdžiai ir ilgesniam gyvenimui

 

Ar žinojote, kad riziką susirgti ir mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) net 10 kartų gali sumažinti pats žmogus? Gydytojų patarimai, kokius organizmo rodiklius stebėti ir kokių pagrindinių gyvensenos taisyklių laikytis – tokie paprasti, kad vangiai besikeičianti mirtingumo nuo ŠKL statistika išties stebina.

Odos ligų gydytoja: kartais vaikams gali nukristi visi dvidešimt nagučių

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų odos ligų gydytoja Inga Kisielienė sako, jog atlikti ilgalaikio lakavimo procedūrą reikėtų tik pas profesionalias manikiūrininkes – tinkamai nesterilizavus įrankių galima užkrėsti klientę tiek bakterine, tiek grybeline odos infekcija. Jos teigimu, nagų problemų gali kilti ir vaikams, o kartais mažiesiems gali nukristi net visi 20 nagučių.

Mankšta namuose: trys paprasti pratimai padės sustiprinti kojų ir pilvo raumenims

Vieni vasaros sezonui savo kūną pradeda ruošti iš anksto, o kiti – tuo susirūpina paskutinėmis minutėmis. „Greitų rezultatų tikėtis nereikėtų, nes visada reikia įdėti pastangų“, – sako sporto treneris Dominykas Rukšėnas.

Sportui ne visada reikalinga sporto salė, tam tikrus pratimus galima atlikti ir namuose. Sporto treneris D. Rukšėnas apsilankęs LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ parodė keletą pratimų, kurie moterims ir merginoms padės sustangrinti kojų raumenis ir pilvo presą. Jo tikinimu, geriau pratimų imtis pavalgius, o ne tuščiu skrandžiu.

Klausiate – atsakome. Kada galima gauti kompensaciją už korekcinius akinius?

Lietuvoje net pusė milijono gyventojų turi regėjimo sutrikimų, dėl kurių reikia nešioti akinius. Kai kada įsigyjant korekcinius akinius galima gauti nedidelę dalinę kompensaciją iš valstybės, svarbu atitikti reikalavimus, LRT RADIJUI sako Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.

LRT RADIJO klausytoja domisi, ar perkant korekcinius akinius, kaip ir perkant klausos aparatą, galima gauti kompensaciją.

Skiepų nuo melanomos nėra: deginimasis didina odos vėžio atsiradimo riziką

 

Nepaisant gausybės prevencinių kampanijų, odos vėžio ir melanomos susirgimų nemažėja. Medikai primena, kad skiepų nuo šios ligos nėra – organizmo apsauga turime rūpintis patys, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Tyrimai rodo, jog 88 proc. žmonių supranta, kad deginimasis didina odos vėžio atsiradimo riziką, bet tik 18 proc. visada saugosi nuo saulės.

Jei kankina nemiga: ar tikrai padeda šiltas pienas ir arbata?

Vis daugiau žmonių kenčia nuo nemigos, o kad nereikėtų ilgai spoksoti į lubas, tikisi, jog užmigti padės stiklinė šilto pieno ar raminančiu poveikiu pasižyminti arbata, tačiau ar tikrai tai veikia?

Esame pelėdos ar vyturiai? Mokslininkai sako, kad tai nėra vien tik linksmi apibūdinimai. Tyrimai rodo, kad dažniausiai vadinantieji save vyturiai dažniausiai papusryčiauja per maždaug pusvalandį ar valandą nuo tada, kai atsibunda. Tuo tarpu pelėdos yra linkusios nevalgyti pusryčių ir mieliau mėgaujasi sočiais naktipiečiais. Būtent tai ir lemia mūsų miego tipą.

Pernelyg gausus prakaitavimas: kada reikėtų sunerimti?

Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Indrė Sakalauskaitė sako, kad prakaitavimas yra normali organizmo funkcija, kuri padeda kūnui neperkaisti. Tačiau padidintas prakaitavimas be jokios aiškios priežasties yra laikomas liga, vadinama hiperhidroze.

Mūsų odoje yra apie 3–4 milijonai prakaito liaukų, kurios išsidėsčiusios įvairiose kūno vietose. Tačiau didžiausia jų koncentracija yra galvos odos, pažastų, delnų ir padų srityse.

Kaip dieną be dietų paversti gyvenimu be dietų?

Gegužės 6-ąją pasaulyje minima Tarptautinė diena be dietų. Tai anaiptol nereiškia, jog dietų turėtume atsisakyti vieną dieną metuose – ši diena skirta susimąstyti ir suprasti dietų problematiką, tykančius pavojus bei pakeisti jas kasdieniais sveikos mitybos įpročiais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Smarkiai sumažėjo sergančiųjų peršalimo ligomis

 

Praėjusią savaitę smarkiai sumažėjo sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI).

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) pirmadienį paskelbtais duomenimis, balandžio 22–28 dienomis bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 38,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Prieš savaitę jis siekė 55,7 atvejo.

Burnos higiena namuose: niuansai, kuriuos turite įvertinti

 

Jeigu norite, kad Jūsų dantys visada būtų gražus ir sveiki – tokiu atveju jiems reikia skirti šiek tiek dėmesio. Tikrai nereikia daug ir tikrai nereikia pirkti labai brangių priemonių. Dažnai puikiai pasitarnauja ir paprasčiausias dantų šepetukas, dantų pasta, juolab, žinojimas, kaip tinkamai išvalyti dantukus.

Dviejuose Kauno darželiuose – salmoneliozės protrūkiai

 

Dviejuose vaikų darželiuose Kaune specialistai nustatė salmoneliozės protrūkius, antradienį skelbia „Kauno diena“.

 „Tyrimas dar nebaigtas. Nežinia, ar tai bus susieta su darželio maitinimu. Protrūkis vyksta, genotipavimas vyksta. Kai gausime atsakymus, pateiksime visą informaciją. Šiuo metu dviejuose darželiuose yra salmoneliozės“, – dienraščiui sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Stragienė.

Būkite atsargūs: pavasarį traumų padaugėja ne tik lauke, bet ir namie

Atšilus orams gyventojai grįžta į sodus, ima tvarkyti aplinką, švarinti namus, tačiau pastangos kartais baigiasi liūdnai. Žmonės susižaloja neatsargiai elgdamiesi su įrankiais, dirbant ar ilsintis ištinka ir kitokios nelaimės.

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ viešėjęs gydytojas ortopedas-traumatologas Vytautas Mikelevičius teigė, kad dažniausiai gyventojai susižeidžia naudodami kampinį šlifuoklį.

Daktaro Unikausko patarimai pradedantiems praktikuoti protarpinį badavimą

 

Pradžioje gali būti negera – negana to, kad jausite alkį ir pamatę šaldytuvą trokšite jį iššluoti, gali atrodyti, jog ir smegenys ėmė veikti keistai, taip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. „Tai nereiškia, kad tuoj mirsite. Tai reiškia, kad, jei ištversite, būsite sveikesni“, – sako jis ir dalijasi keletu patarimų, kaip neperlenkti lazdos pradėjus praktikuoti protarpinį badavimą.

Powered by BaltiCode