Romas

Kas yra oksidacinis stresas ir kaip su juo susijusios mėlynės bei mankšta

Dažniausios Europos Sąjungos, taip pat ir Lietuvos piliečių sergamumo bei ankstyvos mirties priežastys yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, vėžiniai susirgimai bei kvėpavimo organų ligos. Daugialypiai moksliniai tyrimai rodo, kad jų priežastys gali būti išsibalansavęs ir per didelis laisvųjų radikalų kiekis, kuris, sukeldamas oksidacinį stresą, silpnina žmogaus imunitetą.

Laisvieji radikalai sutrikdo homeostazę žmogaus organizme, todėl ląstelės tampa pralaidesnės įvairiems mikroorganizmams, virusams, bakterijoms ir grybeliams. Manoma, jog laisvieji radikalai dalyvauja atsirandant apie 60 mūsų sveikatai pavojingų būklių (raumenų distrofija, artritas, aterosklerozė, katarakta, širdies ligos, hipertenzija, Alzheimerio ir Parkinsono liga) bei spartina žmogaus senėjimo procesus, rašoma Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pranešime spaudai.

Kodėl deguonis tam tikrais atvejais daro didelę žalą žmogaus organizmui?

Kalifornijos universiteto mokslininkas Bruce’as Amesas teigia, kad per kiekvieną mūsų organizmo ląstelę kiekvieną dieną pereina milijonai deguonies molekulių, o susidarantys laisvieji radikalai turi galimybę apie 100 tūkst. kartų pažeisti genetinę ląstelių medžiagą, arba DNR.

Medžiagų apykaitos metu gyvybei palaikyti ląstelės naudoja deguonį (juo kvėpuoja visi gyvi organizmai) tam, kad maisto produktai būtų paversti energija. Mokslininkai nustatė, kad deguonis tam tikrais atvejais daro didelę žalą žmogaus organizmui. Toksinio ir reaktyvaus deguonies molekulės išoriniame apvalkale trūksta vieno elektrono. Todėl jos, norėdamos stabilizuotis, ieško trūkstamo elektrono, ,,puola“ šalia esančias stabilias ir nepažeistas molekules, mėgindamos „atimti“ iš jų elektroną.

Kas sukelia oksidacinį stresą?

Kaip teigia mokslininkai, molekulės (iš kurių atimtas elektronas) pasidaro nestabilios ir jungiasi su kitomis, pradėdamos grandininę reakciją – oksidaciją – bei sukeldamos grandininę reakciją – oksidacinį stresą. Oksidacinis stresas yra oksidacinė žala, kurią sukelia disbalansas tarp laisvųjų radikalų ir kūno antioksidantų.

Laisvieji radikalai ląstelėje sukelia DNR grandinės trūkius, baltymų fragmentaciją bei lipidų peroksidaciją. Taip yra pažeidžiamas normalios organizmo ląstelės genetinis kodas (DNR) ir įvyksta mutacija. Paprastai jau nuo vienos pakitusios ląstelės gali pradėti augti vėžys. Šio streso neigiamas poveikis yra įrodytas. Jis taip pat yra daugelio ligų (nervų, imuninės sistemos bei odos ligos, aterosklerozė, infarktas, insultas) kaltininkas.

Laisvieji radikalai gali būti endogeniniai (natūraliai susidarantys mūsų organizme dėl ląstelių metabolizmo, streso, pervargimo, nemigos, kai kurių ligų ir uždegiminių procesų) ir egzogeniniai (susidarantys dėl veikiančių išorinių veiksnių, tokių, kaip užterštas oras, vanduo, toksiški metalai, nitratai, pesticidai, ozonas, alkoholis, cigarečių dūmai, radiacija, pramoninės cheminės medžiagos, ultravioletiniai spinduliai).

Laisvųjų radikalų susidarymą taip pat skatina prasti valgymo įpročiai, konservantai, emocinis ar psichologinis stresas.

Tačiau reikia neužmiršti, kad esant mažoms koncentracijoms, laisvieji radikalai yra naudingi žmogaus organizmui, nes:

– palaiko kraujagyslių tonusą;

– aktyvuoja leukocitus (leukocituose susidaręs vandenilio peroksidas, hipochlorito rūgštis yra aktyvūs ir stiprūs oksidatoriai, žudantys mikroorganizmus);

– kovoja su organizmui pavojingomis bakterijomis, virusais, grybeliais bei vėžinėmis ląstelėmis (limfocitai ir fibroblastai gamina superoksido radikalą);

– dalyvauja kaip antriniai signalo perdavėjai;

– dalyvauja reguliuojant kraujo spaudimą (azoto oksidas susidaro lygiųjų raumenų ląstelėse).

Laisvųjų radikalų susidarymo išvengti negalime, nes jie susidaro nuolat vykstant medžiagų apykaitos procesams. Tačiau galime sumažinti jų gamybą bei žalingą poveikį, stiprindami antioksidacines organizmo sistemas, nes žmogus yra vienintelė būtybė, kuri pati pasigamina antioksidantus.

Antioksidantų šaltinis – vaisiai ir daržovės

Antioksidantai – tai molekulės, kurios gali atiduoti elektroną laisvajam radikalui, taip jį stabilizuodamos, neutralizuodamos ir tokiu būdu apsaugodamos ląsteles bei audinius nuo pažeidimo.

Daugiausia antioksidantų turi saldžiarūgščiai ar rūgštūs, raudonos ar tamsiai raudonos, mėlynos ir juodos spalvos vaisiai ir daržovės (mėlynės, spanguolės, vynuogės, juodieji serbentai, granatai, slyvos, vyšnios, avietės, žemuogės, braškės).

Atskirai reikėtų paminėti mėlynes, nes tai yra bene unikaliausia uoga, turinti savyje daug bioflavanoidų, tarp jų ir antocianinų – pačių stipriausių augalinių antioksidantų. Pektinai bei organinės rūgštys, esančios mėlynėse, turi probiotinį poveikį, normalizuoja žarnyno veiklą bei šalina iš organizmo medžiagų apykaitos produktus.

Taip pat mažina trombų susidarymo riziką kraujagyslėse, neleisdami trombocitams prilipti prie kraujagyslių sienelių. Mėlynės rekomenduojamos sergant lengva diabeto forma, nes turi glikozidą – augalinį insuliną, kuris padeda mažinti cukraus kiekį kraujuje. Tinka vartoti sergant skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige, enterokolitu bei sutrikus žarnyno mikrofloros pusiausvyrai.

Antioksidantų yra daug daržovėse (česnakuose, kopūstuose, ridikuose, burokuose, morkose, svogūnuose, špinatuose, baklažanuose, pupelėse), prieskoniuose (gvazdikėliuose, ciberžolėje, petražolėse), riešutuose (graikiniai, lazdyno, migdolai, pistacijos), po balta citrusinių vaisių odele, kavoje, žaliojoje arbatoje, kakavoje, augaliniame aliejuje.

Kur gauti vitaminų?

Svarbiausi antioksidantai, kurių organizmas pats pasigaminti negali, yra vitaminas E (tokoferolis), vitaminas C (askorbo rūgštis), beta karotenas, resveratrolis, likopenas.

Vitamino C šaltiniai yra rauginti kopūstai, citrina, svarainiai, erškėtuogės, juodieji serbentai, paprika, kiviai, brokoliai, braškės, citrusiniai vaisiai.

Vitaminas E ne tik apsaugo ląsteles, bet ir veiksmingai atitolina senėjimą, nes puikiai drėkina odą, stiprina imuninę sistemą, mažina nuovargį, širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Vitamino E yra saulėgrąžų aliejuje, riešutuose.

Beta karotenas yra augalinis provitaminas, kuris žmogaus organizme virsta į vitaminą A. Jis yra stiprus antioksidantas, apsaugantis ląsteles bei stimuliuojantis imuninę sistemą. Šio provitamino yra daug geltonos, oranžinės bei tamsiai žalios spalvos vaisiuose ir daržovėse, grūdinėse kultūrose.

Resveratrolis – bene svarbiausias ir stipriausias antioksidantas, kai kalbama apie amžiną jaunystę ir ilgaamžiškumą. Resveratrolio aktyvumas net 20 kartų viršija vitamino C, 17 kartų – kofermento Q10 ir 5 kartus beta karotino antioksidacinį aktyvumą.

Mokslininkai nustatė, kad jis aktyvuoja ilgaamžiškumo geną. Jo yra daug raudonose vynuogėse, daržovėse, riešutuose, kakavoje. Rytų medicinoje jau ilgus metus naudojamas imunitetui stiprinti, gripo ir kitų peršalimo ligų profilaktikai, nes slopina viruso DNR (dezoksiribonukleino rūgšties) gamybą.

Likopeno (nudažo daržoves ir vaisius raudona, geltona ir oranžine spalva) yra randama pomidoruose. Daugelyje vaisių ir daržovių, be antioksidantų, yra gausu ir skaidulinių medžiagų, kurios yra labai svarbios žarnyno mikroflorai bei peristaltikai.

Pasaulio sveikatos organizacija, Pasaulinis vėžio tyrimo institutas įspėja, kad sveikiausia vartoti vitaminus (antioksidantus) yra vaisių bei daržovių pavidalu, o ne kaip maisto papildus. Būtina prisiminti, kad papildai su antioksidantais yra žalingi tuomet, kai žmonės vartoja daugiau nei rekomenduojama dienos norma.

2013 m. atlikta analizė parodė, kad didelės dozės beta karotino ar vitamino E žymiai padidino mirties riziką. Moksliniais tyrimais yra nustatyta, jog suvartojant 5 porcijas vaisių ir daržovių kasdien, mūsų organizmas gauna reikiamą antioksidantų kiekį.

Koks yra paprasčiausias laisvųjų radikalų susidarymo slopinimo būdas?

Taip pat reikia priminti, kad vienas pigiausių ir paprasčiausių laisvųjų radikalų susidarymo slopinimo būdų yra prieinamas kiekvienam, tai – mankštinimasis.

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos specialistė Liucija Urbonienė.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode