Romas

Gydytoja įspėja: užteršta aplinka organizmui kenkia taip pat, kaip rūkymas

 

Nesaugus elgesys su elektronikos atliekomis gali tapti rimtų sveikatos bėdų priežastimi. Dėl juose esamų spalvotųjų metalų, freonų ar kitų medžiagų netinkamai laikoma ar rūšiuojama elektronika tampa toksiškais teršalais, kuri neigiamai paveikia tiek žmones, tiek ir gamtą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nacionalinio kraujo centro gydytoja Rasa Lembergienė stipriai užterštos aplinkos poveikį žmogaus kraujui lygina su rūkymo poveikiu – abu jie gali būti kliūtimi tapti kraujo donorais, kitaip sakant, ir gyvenimo būdas, ir aplinkos tarša gali būti prastesnių kraujo rodiklių priežastimi.

Terši aplinką – gadini kraują

Sveikatos ir aplinkos apsaugos sąsajos šiemet tapo dviejų organizacijų – Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) ir Nacionalinio kraujo centro – akcijos „Moku saugoti – moku duoti“ pagrindine žinia. Birželio 5-ąją 12–19 valandomis Vinco Kudirkos aikštėje bus kviečiami nemokamai išsitirti kraują, tapti kraujo donorais ir saugiai atsisveikinti su elektronikos įrangos bei baterijų atliekomis. Kiekvienas akcijoje sudalyvavęs kraujo donoras bus apdovanotas EPA prizu – bilietu į kiną dviem asmenims.

„Norėdami ligoniui padovanoti savo kraują, turbūt norėtume, kad tai būtų geras kraujas, o ir tas, kuriam dovanojama, turbūt tikisi, kad padovanoto kraujo kokybiniai rodikliai bus puikūs“, – pastebi gydytoja R. Lembergienė.

Pasak gydytojos, Nacionalinis kraujo centras suinteresuotas sulaukti sveikesnių donorų ir gauti sveikesnio kraujo ir dėl to šiuo metu remiamasi vien tik neatlygintina kraujo donoryste. Neatlygintinai tai darantis žmogus neturi jokios priežasties nuslėpti jo sveikatai turinčias įtakos savo gyvenimo aplinkybes.

„Žmogus, kuris dirba kenksmingomis sąlygomis, apie tai gali parašyti mūsų anketoje. Ši aplinkybė taip pat gali būti aptarta per pokalbį su gydytoju. Tokiam žmogui gali būti rekomenduojama geriau neduoti kraujo, pasitikrinti pas gydytojus. Jeigu žmogus pats teršia savo aplinką, o namuose gyvena apsikrovęs toksinėmis atliekomis, tai jis – pats to nežinodamas – gali patirti panašų poveikį, kaip ir dirbdamas kenksmingomis sąlygomis“, – aiškina gydytoja.

Lygina su rūkymu

Užterštos aplinkos poveikį žmogaus kraujui gydytoja R. Lembergienė lygina su rūkymo poveikiu. „Jei rūkantis žmogus nori tapti kraujo donoru, tai jis perspėjamas, kad turėtų nerūkyti bent jau kraujo davimo dieną. Siekiame, kad kraujas būtų kuo saugesnis, kokybiškesnis, todėl stengiamės sužinoti kuo daugiau veiksnių, turinčių įtakos žmogaus kraujo kokybei. Apie tai kalbamės su būsimuoju kraujo donoru dar prieš donorystės procedūrą“, – sako medikė.

Pasak gydytojos, kai nėra žinoma, kam perpilamas kraujas, reikia būti labai atsakingam, nes kai kuriais atvejais nikotinu ar kitomis toksinėmis medžiagomis užterštas kraujas gali labai pakenkti ligoniui.

„Tikrindami žmonių, kurie ketina tapti kraujo donorais, kraują, galime sužinoti keletą svarbių kraujo rodiklių. Tokių žmonių kraują tikriname du kartus – prieš kraujo davimą ir po kraujo davimo. Mums svarbu, kad imdami beveik pusę litro – 450 ml – kraujo, nepakenktume kraują duodančiam žmogui. Dėl to pirmiausia nustatome hemoglobino, arba geležies eritrocituose, kiekį kraujyje“, – aiškina R. Lembergienė.

Jei donoro kraujo rodikliai tinkami, po gydytojo konsultacijos iš donoro paimamas kraujas, kuris keliauja į Nacionalinio kraujo centro laboratoriją Vilniuje, ir ten jis yra ištiriamas dėl per kraują plintančių infekcijų – hepatito B, hepatito C, ŽIV ir sifilio. Šiuo metu dar pradėtu tyrimai dėl hepatito A ir parvoviruso B19. Šie tyrimai atliekami, siekiant, kad kraują gaunantis žmogus būtų maksimaliai saugus. Tai yra naudinga ir kraują davusiajam – atliekami tyrimai, kurie profilaktikos tikslais paprastai neatliekami.

Kviečia apsivalyti ir gyventi sveikiau

Pasak medikės, kraujo tyrimų gali būti atliekama labai įvairių, o donorystės tikslais daugelis jų nėra reikalingi. Tikslingi specifiniai tyrimai, kuriuos gali skirti šeimos gydytojas, taip pat gali padėti nustatyti apsinuodijimus sunkiaisiais metalais, kurie gali pasireikšti nesaugiai ardant elektronikos įrangą  ar laikant jos atliekas, gyvenant jomis užterštoje aplinkoje.

Anot R. Lembergienės, žmogus, kuriam rūpės švariai ir sveikai gyventi, tikėtina, bus sveikesnis. Dėl to medikai taip pat ragina žmones rinktis sveikesnę aplinką, sveikesnį gyvenimo būdą, nes, pavyzdžiui, yra žinoma, kad metus rūkyti pagerėja ir sveikata, ir kraujas. Tas pats būtų pasakytina ir apie žmones, kurie vieną dieną nutarė apsivalyti nuo toksiškų medžiagų savo aplinkoje. „Kraujo ląstelės atsinaujina nuolat. Jos gaminamos kaulų čiulpuose. Tarkime, eritrocitų gyvenimo laikas yra 120 dienų – negyvybingi pasišalina iš organizmo, o kaulų čiulpuose iš kamieninių ląstelių gaminamos naujos ląstelės. Dėl to daugeliu atvejų mūsų sveikata ir kraujo sudėtis gali pagerėti pakeitus gyvenimo sąlygas ar atsikračius žalingų įpročių“, – pastebi medikė.

EPA projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė atkreipia dėmesį, kad potencialiai toksiškas elektronikos ir baterijų atliekas galima saugiai perduoti įgaliotiems šių atliekų tvarkytojams. „Daugelyje prekybos centrų, bibliotekų, mokslo įstaigų ir kitur yra pastatyti konteineriai smulkiajai elektronikai ir baterijoms, o stambiąją elektronikos įrangą EPA išveža nemokamai“, – primena EPA atstovė.

Lrt.lt

Powered by BaltiCode