Praėjus šimtmečiui po to, kai kilo daugiausia mirčių nusinešusi gripo pandemija, dėl kurios gyvybės neteko apie 50 milijonų žmonių visoje planetoje, mokslininkai turi blogų žinių.
Pasak mokslininkų, gresia dar viena mirtina pandemija, galinti lemti net triskart daugiau mirčių, nei buvusi. Aiškindamiesi, kaip šiandieninė visuomenė yra pasiruošusi įveikti tokį pavojingą ligos protrūkį, mokslininkai ištyrė veiksnius, lėmusius ispaniškojo gripo pandemiją, kuri kilo 1918 metais.
„Kaip ir 1918 metų pandemijos atveju, ateityje kilsiančio gripo protrūkio sunkumas gali lemti sudėtingą sąveiką tarp virusinio, masiško ir visuomeninio veiksnių, – paskelbė Melburno universiteto Australijoje daktarė Carolien van de Sandt išplatintame pranešime. – Suprasti šiuos veiksnius yra gyvybiškai svarbu, kad pasiruoštume gripo pandemijai“.
Ispaniškasis gripas pirmąkart nustatytas 1918 metų pavasarį. Jis sudrebino pasaulį, atsikartodamas bangomis tų pačių metų rudens ir žiemos sezonais.
Šiandien manoma, kad gripas pradėjo plisti Kinijoje, kur iš ančių ar kiaulių persimetė žmonėms. Vėliau virusas pasiekė JAV vidurio vakarus ir pasklido po visą šalį, o per Pirmojo pasaulinio karo karinius dalinius – ir po visą pasaulį.
Paskelbę savo tyrimą klinikinės mikrobiologijos žurnale „Frontiers in Cellular and Infection Microbiology“ jo autoriai pažymėjo, kad neįmanoma numatyti, kur ir kaip pandemija kils, bet žinios, kaip šie veiksniai paveikė 1918 metų gripo sezoną, gali mums geriau padėti pasiruošti būsimai grėsmei.
Visų pirma, ispaniškąjį gripą sukėlusi vadinamojo kiaulių gripo H1N1 viruso atmaina buvo ypač mirtina. Dėl iki šiol gerai nežinomų priežasčių, virusas mutavo taip, kad pradėjo plisti tarp žmonių.
Vos juo užsikrėtus virusas pasklisdavo po kitus žmogaus audinius, ne tik kvėpavimo takus, taip smarkiai pakenkdamas infekuotajam.
1918 m. virusu daugiausiai užsikrėsdavo jauni suaugusieji, kurie paprastai yra patys atspariausi. Tyrimo autoriai pažymi, kad greičiausiai tarp vyresnių žmonių jis plisdavo rečiau veikiausiai todėl, kad jų imuninė sistema tapo atsparesnė dėl kitų turėtų virusų.
Tačiau sezoninis gripas paprastai nužudo labai senus. Tad senstant visuomenei ateityje labiau gresia pandemijos.
Vidutinis mirtingumas nuo gripo buvo 5 žmonės 1000-čiui individų, tačiau skirtingose šalyse šis skaičius labai skyrėsi. Tai, kiek gyvybių nusinešė gripas, labai priklausė nuo šalies demografinės padėties.
1918 metais net ir pagrindinės žmogaus imuninei sistemai grėsmę kėlusios bakterinės infekcijos, tokios, kaip streptokokas ir stafilokokas, buvo įprastos ir dažnai likdavo negydomos.
Atsparumas antibiotikams šiais laikais tampa vis įprastesniu reiškiniu. Dėl šios priežasties bakterinės infekcijos gali išplisti panašiai, kaip ir 1918 metais. Taigi žmonėms, turintiems sveikatos bėdų ar infekcijų, labiau grėstų gripas.
Taip pat virusas gali lengviau tapti mirtinu dėl klimato kaitos, rašoma interneto portale „IFLScience!“
Dėl nepakankamos mitybos 1918 metais žmonės buvo silpnesni ir todėl labiau rizikavo mirti nuo infekcijų. Kadangi klimato kaita gali paveikti grūdų derlių, vėl kyla grėsmė, kad žmonės maitinsis nepakankamai ir dėl to sunkiau susidoros su intefekcija.
Tad kokios išvados?
„Praėjusio gripo pandemijos priežasčių žinojimas ir pasimokymas iš jų niekada nebuvo labiau reikalingas“, – teigia autoriai.
Siekiant ateityje apsisaugoti nuo gripo pandemijų svarbu laiku tiekti vakcinas ir šviesti visuomenę plinta virusai bei kaip nuo jų apsisaugoti.
„Kol nėra universalios vakcinos, vyriausybės privalo žmones įspėti, ko tikėtis ir kaip elgtis kilus pandemijai, – komentavo C. van de Sandt. – 1918 metų gripo pandemija davė svarbią pamoką, kad jeigu visuomenė bus gerai paruošta, tai gali išgelbėti daug gyvybių“.
Technologijos.lt
