Reklama 2

Kaip atpažinti pažeistą dantų emalį?

 

Paskaičiuota, kad vidutiniškai per metus žmogus sunaudoja 167 metrus dantų siūlo, 14 litrų dantų skalavimo skysčio, 3 tūbeles dantų pastos ir net 7 valandas praleidžia valydamas dantis. Tad kaip nutinka, kad vis tiek skundžiamės dantų ligomis? Pasak „112 odontologų centro“ gydytojos odontologės Nidos Aganauskienės, visos bėdos prasideda nuo pažeisto dantų emalio, todėl laiku pastebėjus ir tinkamai įvertinus dantų būklę nusiskundimų skaičius gerokai sumažėtų.

„Dantų emalis yra kiečiausias žmogaus organizmo audinys. Jo masę net 96–98 proc. sudaro neorganiniai junginiai, o pagrindinė tiek emalio, tiek dentino sudedamoji medžiaga yra hidroksiapatitas. Tačiau dantis „gyvena“ nelabai jam draugiškoje aplinkoje. Burnoje yra daug bakterijų, o jos higienai kartais skiriame per mažai dėmesio. Taip pat dėl amžiaus vyksta natūralūs dantų emalio pokyčiai, – sako N. Aganauskienė. – Padidėjęs skrandžio rūgštingumas, netaisyklingas sąkandis, griežimas dantimis, bakterijos – visa tai priežastys, dėl kurių pažeidžiamas emalis. Jis pats atsikurti negali ir mus pradeda kamuoti įvairiausios dantų ligos.“

N. Aganauskienės teigimu, net nedideli emalio pažeidimai veda prie rimtų problemų. Kadangi emalyje nėra ląstelių, galinčių atsistatyti ir bet koks mechaninis ar cheminis nusidėvėjimas, pažeidimas yra biologiškai negrįžtamas – dantimis, ypač emaliu, reikia rūpintis nuolatos. Negrįžtamai pažeistas emalis dantis padaro neatsparius išorės veiksniams, todėl pradedamas jausti skausmas, atsiranda jautrumas šalčiui bei karčiui, išauga ėduonies ir jo komplikacijų tikimybė, dantys ima greičiau gesti ir netgi galima jų netekti. Siekiant to išvengti odontologė rekomenduoja reguliariai naudoti dantų priežiūros priemones, prisotintas bioaktyvių mikrodalelių, analogiškų emalį sudarančiam hidroksiapatitui. O susidūrus su aktyviu ėduonimi, dantis jau būtina gydyti, t. y. plombuoti, jeigu defektas labai didelis – protezuoti.

Ir nors sunku būtų rasti žmogų, kuris neturėtų nė vieno plombuoto danties ar pažeidimų, nuolatinis dantų tikrinimas gali padėti juos sveikus išlaikyti ilgiau. Gydytoja įvardina 4 būdus, kaip atpažinti pažeistą emalį:

   Pageltę dantys. Pasak N. Aganauskienės, vienas paprasčiausių būdų įvertinti, ar dantų emalis nėra pažeistas – stebėti dantų spalvą. Žinoma, čia svarbu suprasti, jog su amžiumi dantų spalva kinta palaipsniui, todėl tik pastebėjus staigius pokyčius verta sunerimti: „Emalis yra viršutinis dantų sluoksnis, dengiantis dentiną, o šis yra gelsvos spalvos, todėl bėgant metams ir plonėjant emalio sluoksniui dantys tampa gelsvesni, – pasakoja gydytoja odontologė. – Tiesa, pastebėjus dėmes ar geltonuojančius dantis iš karto panikuoti neverta – gali būti, kad dėl blogai nuvalytų apnašų jums tiesiog reikalinga profesionali burnos higiena. Jeigu po šios procedūros, kai pašalinamos dantų apnašos ir akmenys, geltonumas bei dėmės nedingsta, greičiausiai dantų emalis yra pažeistas. Galutinį verdiktą jums gali pasakyti tik dantų gydytojas, įvertinęs situaciją. Kartais tai būna ir stabilus ėduonis, kurio gydyti iš karto nereikia, bet būtina stebėti.“

   Skylėti dantys. Emalio pažeidimai dantis paverčia trapius ir mažiau atsparius ėduoniui. „Vartodami angliavandenius, jais maitiname ir burnos ertmėje esančius mikroorganizmus. Jie skaido angliavandenius iki rūgščių, skatina seilių pH mažėjimą, dėl to vyksta danties audinių demineralizacija arba, kitaip sakant, emalio tirpimas. Ištirpusio emalio vietose lengviau prasiskverbia ėduonis. Siekiant to išvengti reikia pasirūpinti atvirkštiniu demineralizacijai – remineralizacijos procesu ir naudoti priemones, padedančias sustiprinti dantų emalį“, – pasakoja N. Aganauskienė ir priduria, kad remineralizacijos procesą burnos ertmėje palaikyti padeda dantų pasta, kurios sudėtyje yra bioaktyvių mikrodalelių „Microrepair“. Būdamos panašios į žmogaus dantų struktūrą sudarantį hidroksiapatitą, jos įsiskverbia į mikroįtrūkimus ir padeda kovoti su ėduonimi.

   Įtrūkimai, įskilimai ir nudilimai. „Su šiomis problemomis dažniausiai susiduria vyresni žmonės. Jie dažniau turi nudilusius dantis, emalio įtrūkimus, pleištinius defektus, o tai nulemia ne bakterijos, – paaiškina odontologė. – Tačiau pastebima, kad dėl streso ir intensyvaus gyvenimo būdo, kas, manoma, yra ir griežimo dantimis priežastis, tarp jaunų žmonų taip pat daugėja patologinio dantų nudilimo atvejų. Todėl pastebėjus įtrūkimus, įskilimus ar ertmes dantų paviršiuje privalu išsiaiškinti, ar nudilimas yra fiziologinis, ar patologinis. Geriausia būtų šalinti priežastis, dėl kurių patologiškai dyla dantys bei, žinoma, laiku atstatyti nudilusius dantis.“

   Netaisyklingas sąkandis. Anot N. Aganauskienės, sąkandžio problemos atsiranda dar jauname amžiuje, o vėliau dėl jų gali išsivystyti ir patologinis dantų nudilimas. Vienas iš būdų, kaip išvengti netaisyklingo sąkandžio ir dantų nudilimo, yra sveikesnio ir kietesnio maisto parinkimas mažiems vaikams, kai vystosi žandikaulis. „Ilgainiui pasikeitę valgymo įpročiai daro įtaką žandikaulio vystymuisi. Jei dantims trūksta vietos žandikaulyje, juos sunkiau prižiūrėti, jie gali greičiau sugesti. Šiandien maistas vartojamas vis minkštesnis, todėl žandikaulis vystosi mažiau. Pavyzdžiui, mūsų proseneliai valgydavo sveikesnį, kietesnį maistą, o šis skatindavo žandikaulį geriau vystytis ir taip sąkandžio problemų buvo mažiau, – sako moteris. – Žinoma, pamažu sveika mityba „grįžta į madą“. Sveikos mitybos principų reikėtų laikytis – jie padeda ne tik organizmui, bet ir dantims.“

Jei įtariate, kad jūsų sąkandis netaisyklingas, N. Aganauskienė rekomenduoja pasikonsultuoti su gydytoju ortodontu, kuris patars, ar reikalingas sąkandžio koregavimas. Reikia atsiminti, kad daug ką lemia ir genetika – jeigu tėvai turi netaisyklingą sąkandį, tikėtina, kad su jo bėdomis susidurs ir jų atžalos.

Pastebėjus vos kelis pažeisto dantų emalio simptomus specialistė rekomenduoja nedelsiant apsilankyti pas dantų gydytoją. Profilaktiškai odontologas paciento dantis turėtų tikrinti kas pusę metų, o sveikiems dantims palaikyti N. Aganauskienė pataria visada su gydytoju pasitarti, kokią dantų pastą ir burnos skalavimo skystį naudoti, rinktis minkštą dantų šepetėlį, reguliariai naudoti tarpdančių siūlą, o maksimaliai švarai palaikyti – nepamiršti ir vieno danties šepetėlio.

Sveikata.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode