Parama dėkojame




Sprogimas

KTU lektorė I. Jasutienė: Kūčios ir Kalėdos – ne varžytuvės su maistu

Kaip sutikti didžiąsias metų šventes, nenusižengiant seniesiems papročiams ir nuo vaišių gausos nepersitempus pilvo? Toks klausimas kamuoja bemaž kiekvieną vis dažniau susimąstantį apie artėjančias didžiąsias metų šventes.

Lietuvoje įprasta per šventes gausiai nukloti stalus maistu, o jeigu tai Kūčios ar Kalėdos, dėl to nė nedrįstama dvejoti. Bet retas žino, kaip atsispirti skanioms pagundoms ir laiku pajausti saiką. 

„Patiekalų skaičius ant stalo nėra blogybė. Juk galima persivalgyti ir nuo vieno patiekalo arba pakilti nuo gausaus stalo neprikimštu skrandžiu. Svarbu neprarasti saiko ir sveiko proto. Metų sandūros šventės – ne varžytuvės, kas suvalgys daugiau. Jei lankote mylinčias močiutes, nereiškia, kad pas kiekvieną iš jų turite suvalgyti po kalną mišrainės ir didelį kepsnį. Jei pas vieną pietavote, gal kita neužpyks, kad gardžiuositės tik arbata“, – teigė Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijos katedros lektorė Ina Jasutienė.

Pasak mitybos specialistų, šventiniai patiekalai turėtų būti išskirtiniai, patiekti nekasdieniuose induose, nes šventę ant stalo kuria būtent serviravimas. Patariama orientuotis į kokybę, o ne kiekybę, nors kūčių vakarienės metu ir dominuoja 12 patiekalų tradicija, skirta atspindėti kiekvieną metų mėnesį. 

„Juk galima padėti saujelę riešutų, džiovintų vaisių, mandarinų ir taip sudaryti 12 patiekalų. Per Kūčias derėtų saugoti giminės senas tradicijas ir nors tą dieną nepasiduoti madingiems „sveika-nesveika“ teiginiams. Kiekviename krašte šiek tiek skiriasi kūčių stalo tradicijos, bet pagrinde dominuoja žuvis, grybai, pupos, kūčiukai su aguonpieniu, kisielius, senoviniai grūdų mišiniai“, – pasakojo lektorė.

Tradicijų laikytis verta

Kūčios – apeiginė vakarienė, kuri neretai trunka visą vakarą. Jos metu aptariama, kas gero ir įdomaus įvyko per metus, kokie pasisekimai ar negandos aplankė artimuosius. Įprastai Kūčių vakarienė pradedama nuo Bažnyčioje šventintų kalėdaičių, kai vyriausias šeimos narys duoda laužti visiems sėdintiems prie stalo.

„Valgomos gamtos gėrybės – grūdai, daržovės, uogos, grybai ir žuvis. Seniau buvo gaminamas specialus patiekalas „kūčia“ – daigintų ir šutintų grūdų (kviečių, miežių, rugių), žirnių, pupų mišinys su riešutais, į kurį dėdavo aguonų, kanapių, medaus ir viską užpildavo aguonų pienu“, – pasakojo I. Jasutienė. 

Mitybos specialistai pataria per šventes vengti sunkiai virškinamų ar netoleruojamų produktų, norint išvengti skrandžio negalavimų. I. Jasutienė siūlo mėgautis maistu ir bendravimu, o ne apsunkinti save persivalgymu: „Saikas ugdomas dar vaikystėje, o ne per šventes. Prašydami vaiko suvalgyti „už mamytę, ar tėvelį“ saiko jausmo neišugdysime. Žmogus turi pats jausti, kiek ir ko jam reikia, nuo ko jaučiamas sunkumas skrandyje, atsiranda rūgštumo skonis gerklėje, alerginės reakcijos. Persivalgę ištampome skrandį, o nesuvirškintos maisto medžiagos gali net apnuodyti organizmą.“

Tradiciškai per Kūčias iki vakarienės laikomasi pasninko, mat anksčiau žmonės Kūčių dieną tvarkydavosi namus, kiemą, ruošdavo valgius vakarienei ir neturėjo laiko valgyti iki patekant vakarinei žvaigždei, tad prie stalų susėsdavo jau gerokai sutemus. Mitybos specialistai rekomenduoja valgyti 3-4 kartus per dieną ir dėl pasninko apsispręsti individualiai. 

Svarbu: bent stiklinė vandens

Per Kūčias nesudėtinga išlaikyti rekomenduojamas maisto medžiagų normas, nes nevalgomi riebūs kepsniai ir tortai, kuriuose gausu cukraus bei riebalų. Daugumą patiekalų sudaro dietinei mitybai artimi produktai. Prieš valgį pravartu visuomet išgerti stiklinę vandens, kad palengvintų virškinimą.

„Rekomenduočiau kiekvieną dieną pradėti stikline vandens – išgerti atsikėlus maždaug 20-30 minučių iki pusryčių. O norint paruošti savo virškinimo sistemą, po stiklinę vandens reikėtų išgerti prieš kiekvieną valgymą. Geriamo vandens kiekis priklauso ir nuo to, koks maistas bus valgomas. Jei jis riebus, sausas, seilių liaukos neišskiria pakankamo kiekio seilių, gerti reikėtų ir valgio metu. Žiemą jis turėtų būti kambario temperatūros ar pašildytas iki 40-50 laipsnių. Svarbu žinoti, kad kartais organizmas siunčia apgaulingą alkio signalą, nors jam trūksta ne maisto, o tik vandens“, – patarė I. Jasutienė.

Pašnekovės teigimu, kūčių vakarą deserto atsisakyti nederėtų, nes antraip bus nusižengta senosioms tradicijoms: „Kokios Kūčios be kūčiukų ir aguonpienio? Pyragai ir želė skirti Kalėdų stalui, o per Kūčias valgomi kūčiukai, verdamas kisielius, džiovintų vaisių kompotas.“

Palankus metas baigti vakarienę – likus bent porai valandų iki miego, kad virškinimo traktas nebūtų „įdarbintas“ per visą naktį. Taip pat pravartu prieš miegą išeiti pasivaikščioti ir pakvėpuoti grynu oru, kuris Kalėdų naktį, atrodo, irgi būna ypatingas.

Akvilė Sebežiova
Viešųjų ryšių projektų vadovė
Kauno technologijos universitetas
+37062659136
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode