Parama dėkojame




Sprogimas

Operacija, kuri grąžina akių šviesą

71 metų šiaulietė Augenija Kaltanienė džiaugiasi atgautu regėjimu. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydant kataraktą jai sėkmingai operuotos abi akys. Prieš gydymą moteris matė lyg per miglą. Su kairiąja akimi nebeįžvelgė nieko – tik šešėlius, o ir dešinioji akis buvo labai nusilpusi. Iš akių gydytojos sužinojusi, kad serga katarakta ir reikia operuoti kairiąją akį, pacientė nedvejodama sutiko. Netrukus jai pasiūlyta operuoti ir kitą akį.

„Po operacijų jokie skausmai nekankino, tik penkias dienas reikėjo gulėti ant nugaros. Personalas labai maloniai bendravo, gydytoja mokėjo nuraminti, gal dėl to nepatyriau jokio streso“, – prisimena pacientė.

Dabar regėjimą atgavusi moteris skaito be akinių, jos savijauta pagerėjo, nuotaika tapo pakilesnė, o aplinkinis pasaulis – ryškesnis.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriaus vedėja Danutė Merkelytė neslepia, kad pasitaiko pacientų, kurie labai bijo operacijos. „Kai operuoji su vietine nejautra, turi su žmogumi kalbėtis, sumažinti psichologinę įtampą“, – sako gydytoja.

Katarakta, anot D. Merkelytės, dažna ir jaunėjanti liga. Anksčiau ji pasireikšdavo 70–80 metų pacientams, o dabar operuojami ir 50 metų ligoniai ar net jaunesni – kai pablogėjęs regėjimas pradeda trukdyti žmogui dirbti, užsiimti pomėgiu ar kita veikla.

Kadangi kataraktos vaistais išgydyti neįmanoma, pagrindinis gydymas yra operacija: pašalinamas susidrumstęs lęšiukas ir implantuojamas dirbtinis. Žmogus pirmiausia turi nueiti pas savo šeimos gydytoją, kuris nukreipia pas akių gydytoją. Pastarasis nustato, kokia liga vargina pacientą, ir parenka gydymo metodą. Jeigu diagnozuojama katarakta, gydytojas pasiūlo operaciją ir nustato jos datą. Prieš operaciją būtina atlikti bendrą sveikatos patikrinimą, atlikti kraujo tyrimus, nustatyti jo krešumo rodiklius, padaryti kardiogramą.

Kataraktos operacija Šiauliuose atliekama dienos chirurgijos stacionaro sąlygomis. Operuojama tą pačią dieną, kai žmogus paguldomas į ligoninę. Vieną naktį pacientas praleidžia ligoninėje, o kitą rytą jis jau išrašomas ambulatoriniam gydymui namuose. Pacientui duodama rašytinė atmintinė, kaip elgtis, kaip naudoti vaistus, kur kreiptis, jeigu iškiltų neaiškumų.

Kuo ankstyvesnės stadijos katarakta operuojama, tuo geresni būna rezultatai, sklandesnis pooperacinis laikotarpis.

Po operacijos pacientas mėnesį turi laikytis nustatyto režimo, lašintis vaistus, po mėnesio parenkami korekciniai akiniai. „Paprastai į tolį pacientas mato gerai, o skaityti ar žiūrėti į arti esančius daiktus gali prireikti korekcinių akinių“, – neslepia gydytoja.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriuje kasmet gydosi daugiau nei 1600 pacientų, atliekama apie 1400 kataraktos operacijų, iš kurių dauguma – dienos chirurgijos sąlygomis.

    „Sergančiųjų daugėja ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, be to, susirgti galima ir jauname amžiuje. Respublikinė Šiaulių ligoninė sėkmingai gydo kataraktą moderniausiomis priemonėmis. Rezultatai džiugina ir gydytojus, ir pacientus – žmonės po operacijos praregi, – pabrėžia Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika. – Jeigu operacijų atliekama daugiau, nei planuota, Valstybinė ligonių kasa metų gale skiria papildomų lėšų.“

Kataraktos gydymo kainą apmoka ligonių kasos, pačiam pacientui mokėti nereikia. Pacientai nemokamai gauna ir lęšiukus. Anksčiau akių lęšiukus Valstybinė ligonių kasa (VLK) pirkdavo centralizuotai. Dabar lęšiukais pasirūpinti turi pačios gydymo įstaigos. Gydymo įstaigos yra įsipareigojusios teikti kokybiškas paslaugas, todėl privalo pirkti tik geros kokybės lęšiukus. Už ligoninėje atliktą operaciją ir jos metu implantuotą lęšiuką iš paciento negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio. Visas paslaugas kompensuoja PSDF lėšos. Jeigu pacientas pasirenka brangesnį lęšiuką, sumokėti reikia tik kainos skirtumą.

Svarbiausia būti draustam privalomuoju sveikatos draudimu. Visi apdraustieji PSD privalo gauti nemokamą kataraktos gydymą bei tam skirtas priemones. Jeigu žmogus dėl prašomų priemokų negauna aiškaus atsakymo iš gydytojo, jis gali kreiptis į įstaigos administraciją, o jei gautas atsakymas netenkina – į ligonių kasas.

Irena BUDRIENĖ

Šiaulių teritorinės ligonių kasos Administravimo skyriaus vyr. specialistė

(Prisegu nuotraukas. Straipsnio „Operacija, kuri grąžina akių šviesą“ iliustracija IMG_9185. Nuotraukoje: Respublikinės Šiaulių ligoninės  Akių ligų skyriaus vedėja Danutė Merkelytė atlieka pooperacinę pacientės Augenijos Kaltanienės akių apžiūrą. Nuotraukos autorė – Irena Budrienė.)

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode