Reklama 1

„Šalis ta Lietuva vadinas...“ Akmenė

Keliaujame toliau šalies paribiu – į Akmenę. Šis rajonas unikalus Kamanų rezervatu, Papilės atodanga, Apžvalgos bokštu, pažintiniu taku bei kitais objektais.

Kamanų rezervatas

Kamanų rezervatas yra šiaurės vakarų Lietuvoje, Akmenės rajone. Plotas 3935 ha, pelkės užima 67 proc. teritorijos. Rezervatas įsteigtas 1979 m., siekiant išsaugoti didžiausių ir vertingiausių šiaurės Lietuvos molingų lygumų kompleksą su jam būdingomis morfologinėmis formomis, augalija ir gyvūnija.

Kamanų pelkė išsiskiria savo unikaliu reljefu, klampynių ir ežerokšnių gausa. Pelkių augalijai apaugus mineralinius gūbrius, tik aukščiausios jų dalys liko kyšoti kaip nedidelės Avino, Liepių, Trainauskienės salelės, o kitų vietoje susidarė net 12 klampynių su daugiau kaip 120 ežerokšnių. Pelkės puošmena yra Nimfėjų ir Salų ežerėliai su labai vaizdingomis pakrantėmis ir 6 ha ploto Kamanų ežeras. Pelkę iš visų pusių supa miškai. Pietvakariniame pakraštyje – pušynai, pietuose – daugiau beržynų, tačiau didesniąją miškų dalį sudaro tamsūs eglynai.

Rezervate aptiktos net 26 saugomų augalų rūšys – čia gausu plačialapių klumpaičių, auga virgininis varpenis, mažalapė saulašarė ir kiti Lietuvoje labai reti augalai. Turtingas vabzdžių pasaulis. Nuolat gyvena vilkai, lankosi lūšys, aptinkama lazdyninė miegapelė. Kamanos garsėja dirviniais sėjikais, čia gausu ir tetervinų, peri juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai. Auga baltoji vandens lelija, spanguolės.

Apžvalgos bokštas

Ventos Jurakalnio apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria vaizdas į Ventos kraštovaizdžio draustinį, Papilės miestą, Daubiškio kaimą, Ventos upės vingius, Jurakalnio geologinę atodangą ir atragį, Papilės piliakalnius.

Šis modernios konstrukcijos apžvalgos bokštas iškilęs virš medžių viršūnių – į 15 metrų aukštį. Statinio forma primena gėlės žiedą, jis pagamintas iš medžio ir metalo konstrukcijų. Naujasis Jurakalnio apžvalgos bokštas Ventos regioniniame parke stūkso netoliese Daubiškių kaimo.

2012 metais Jurakalnyje taip pat įrengtas pažintinis takas, kuris tęsiasi iki Simono Daukanto muziejaus. Netoli bokšto taip pat įrengta moderni automobilių stovėjimo aikštelė.

Papilės atodanga

Papilės miestelyje įkurtas Papilės geologinis draustinis – tai Papilės Juros periodo atodanga, kur 2 km Ventos atkarpoje atsiveria juros periodo dariniai su gausiomis tuometinės faunos liekanomis. Tai unikali atodanga, kurią tyrė daugelis mokslininkų. 1830 m. pirmasis šią atodangą ištyrė Eduardas Eichvaldas, o rašytojas Dionizas Poška apie 1863 m. čia surinko pirmuosius išmirusių juros periodo gyvūnų liekanų pavyzdžius. Papilės atodangoje surasta ir aprašyta daugiau kaip 300 juros periodo gyvūnų ir augalų fosilijų. Ventos upės krantuose galime prisiliesti prie uolienų, kurių amžius – net 160–180 mln. metų. Čia randami suakmenėję ir virtę fosilijomis tų laikų gyviai, dažniausiai aptinkami galvakojų moliuskų amonitai ir belemnitų fosilijos. Šitie gyvūnai gyveno juros periodo vandenyse ir išnyko kartu su dinozaurais.

Atodangos aukštis yra 20 m, ilgis – 130 m, plotas – 0,36 ha, šlaito polinkio kampas – 40–60 laipsnių. 2000 m. Papilės atodanga paskelbta gamtos paminklu.

Juros periodo atodanga pritaikyta lankymui. Nuo lietaus apsaugota medinių skiedrų stogu, skardžio šlaitai virš atodangos ir aplink ją sutvirtinti specialiu tinklu. Lankytojams paruošta akmenimis grįsta apžvalgos aikštelė su mediniais suolais. Upės dešiniuoju krantu aukštyn prie atodangos veda smėliu ir akmens skalda dengtas pusės kilometro takas.

Akmenės krašto muziejus

Muziejuje eksponuojama dviejų tūkstančių įvairių akmenų kolekcija, kaupta 30 metų. Ją surinko akmeniškis Stanislovas Sungaila. Didžiąją dalį kolekcijos sudaro Papilės juros periodo uolienos su fosilinės faunos ir floros liekanomis: belemnitai, amonitai, oolitai, fosilijos. 2009 m. muziejuje atidaryta dieninių drugelių ekspozicija (B. Izenbeko kolekcija).

Augustaičių vandens malūnas

Dabartinis pastatas mūrytas 1932 metais, bet šioje vietoje malūno stovėta jau XIX amžiaus pabaigoje. Raudonų plytų, trijų aukštų su rūsiu pastatas iškilo sudegus anksčiau buvusiam mediniam ir iki II pasaulinio karo priklausė Papilės verslininkui Vilkui, kuris vertėsi grūdų, sėmenų ir miltų prekyba. Malūno įrenginius suko Ventos upės srovė, tačiau ilgainiui jame įrengtas dyzelinis variklis – kad prireikus būtų galima malti ir per vasaros sausras, ir per žiemos speigus, kai vandens upėje sumažėja. Išlikusi vandens turbina, dvejos girnos, švediška kruopų šatravimo mašina, piklius, švediška transmisija, medinis keltas kroviniams kilnoti. Prie vandens malūno įrengta atokvėpio aikštelė su 11 vietų automobilių stovėjimo aikštele, 2 suoliukais ir informaciniu stendu.

Gamtos ir kultūros parkas

Įkurtas Akmenės miesto pušyne 2002 m. Parko teritoriją sudaro pušynas, Dabikinės upės slėnis, buvęs smėlio karjeras ir tvenkinio pakrantė. Jame gausu medžio skulptūrų, įrengta unikali akmeninė estrada, gražiai sutvarkyta aplinka. Čia nuolat rengiami įvairūs kultūros renginiai, puiki vieta poilsiui ir laisvalaikiui.

Papilės I piliakalnis

I Papilės piliakalnis yra Papilėje, Ventos kairiajame krante, jos santakoje su bevardžiu upeliuku. Aikštelė beveik keturkampė, 55x25 m dydžio. Šlaitai statūs, rytuose nuo Ventos – 20 m, vakaruose nuo upelio – iki 15 m aukščio. Aikštelėje ir griovyje yra dar XIX a. įrengtos kapinės, kurių kapai sunaikino čia buvusį kultūrinį sluoksnį, apardė pylimą. Piliakalnyje įrengtose kapinėse 1864 m. palaidotas Lietuvos istorikas ir rašytojas Simonas Daukantas.

II piliakalnis

Antrasis piliakalnis (Pašalpos kalnas) yra Ventos dešiniajame krante, jos santakoje su bevardžiu upeliu, 1 km į rytus nuo pirmojo piliakalnio. Išlikusi piliakalnio dalis labai suardyta, joje sunku įžiūrėti piliakalnio požymius. Aikštele laikomas aukštumos smaigalyje esantis 20 m ilgio R­V kryptimi ir 13 m pločio R gale trikampis plotas, kurio R krašte yra 5,5 m aukščio nuo aikštelės, 2 m aukščio išorėje, 28 m ilgio, 10 m pločio kauburys – galbūt labai suardytas pylimas. Už jo į R, literatūroje nurodoma, 30 m ilgio R­V kryptimi ir 28 m pločio R gale priešpilio aikštelė, su R krašte esančiu 28 m pločio, iki 1,5 m aukščio kauburiu, priešpilio neprimena. Šlaitai statūs, iki 13 m aukščio (P nuo Ventos). Nei piliakalnyje, nei jo aplinkoje kultūrinio sluoksnio neaptikta. Piliakalnis apaugęs jaunais lapuočiais medžiais ir dygiais krūmeliais, spėjamas papilys dirvonuoja. II piliakalnis primena natūralų kranto kyšulį suardytu V galu. P. Višinskis mini, kad Pašalpos kalnas buvęs tokio pat dydžio kaip pirmasis piliakalnis, tik iš jo XIX a. buvo vežamas žvyras, kasami bulviarūsiai, rasta daug įvairių metalinių daiktų. Objekto chronologija neaiški.

Piliakalnis pasiekiamas Papilės centre, ties paminklu S. Daukantui, pasukus J. Basanavičiaus gatve į kairę (P), pavažiavus 150 m (yra priekyje už sankryžos).

Žerkščių pušynas

Pagrindinis patekimas į sutvarkytą rekreacinę teritoriją iš Tilto gatvės Žerkščiuose. Šalia įrengta 5 automobilių stovėjimo aikštelė, informacinis stendas ir suoliukas. Nuo automobilių aikštelės eina pėsčiųjų takas, kuris veda per užpelkėjusią miško dalį. Takas baigiasi miško proskynoje, kurioje įrengta susibūrimo vieta su suolais, laužaviete, šiukšlių dėžėmis. Sutvarkytoje teritorijoje taip pat įrengtos dvi pavėsinės su laužavietėmis, stalų su suolų komplektais bei šiukšliadėžėmis, pastatytos pažintinės skulptūros. Natūralioje įduboje įrengta vaikų žaidimo aikštelė su mediniais atrakcionais ir skulptūra. Giliau miške įrengtos kelios poilsio aikštelės su stalo ir suolų komplektais, laužaviete bei pavieniai suolai su šiukšliadėžėmis.

Parengė Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

Pagal turistopasaulis.lt, kapamatyti.lt, piliakalniai.lt

Nuotraukos iš turistopasaulis.lt, lt.wikipedia.org

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode