Romas

„Šalis ta Lietuva vadinas...“ Skuodas

 

Šį mėnesį keliaujame į Skuodą. Tai miestas Šiaurės vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje. Apžvelgsime šio miesto lankytinus objektas, žymias vietas.

 

Botanikos parkas

I. Navidansko botanikos parkas – tai privatus parkas, kurio plotas – 57 ha, esantis Kalnėnų kaime, Aleksandrijos seniūnijoje, Skuodo rajone. Dabar parke auga 34 vietinių rūšių medžiai ir krūmai. Driekiasi beržų, mažalapių liepų, klevų, lazdynų alėjos. Medžiai sodinti grupėmis ir pavieniui. Gausu ąžuolų, ievų, uosių, drebulių. Gražūs trapieji rutulinės formos gluosniai, aikštelėje keroja skroblai, rudenį valgomas vitaminingas uogas sirpinantys raugerškiai. Introducentų yra 95 rūšių ir formų. Maloniai džiugina kėniai: kaukaziniai, europiniai, pilkieji, sibiriniai, taip pat pilkaspyglės ir žaliaspyglės pocūgės. Nemaža ąžuolų šeima: šiauriniai, paprastieji svyruoklinės ir glaustašakės formos, pelkiniai. Žleba lapija kvapiųjų beržų, žiemą nuleidę šarmuotas šakas rymo svyruoklinės formos karpotieji beržai. Iš bukų gal gražiausi purpuriniai, gal svyruokliniai karpytlapiai, o gal svyruokliniai. Tik čia galima pamatyti paprastąją svyruoklinės formos drebulę. Žaliuoja ir valgomasis kaštainis, galintis išaugti iki 30–40 m. Jo lapai ilgi, standūs. Kiekviename gvilde kaštainis sunokina po tris, o kartais ir po 7 skanius, į riešutą panašius valgomus vaisius, šiltesniuose kraštuose auginamos jų plantacijos. Kaštainis išgyvena net 3 tūkst. metų. Savaime auga Vakarų Užkaukazėje, 300–700 m aukščio kalnuose, kitur įsitvirtina dar aukščiau. Gana sėkmingai kaštainiai auginami Ukrainoje. Lietuvoje jų neturi net mėgėjai. Tik Kauno botanikos sode 1958 m. buvo sunokinta keletas vaisių. Anksčiau kaštainiai buvo auginami Lietuvos parkuose, tačiau dėl šaltų žiemų išnyko. Beje, žiedai ir gvildai tinka juodų ir rudų dažų gamybai.

Gražūs parko klevai: paprastieji raudonlapiai, rudenį ypač patrauklūs totoriniai ar sidabriniai. Pasodinta stambiavaisių riešutų, kurių vaisiai rausvais apvalkalais, kiaušiniški. Šie riešutai savaime auga Mažojoje Azijoje, Balkanuose. Iš tolimųjų Alpių kalnų čia atkeliavo alpinis pupmedis, žydinti mažesniais nei jo giminaitis darželinis žiedais. Gausu krūmų: lanksvų, sedulų, ortenzijų, serbentų, jazminų, erškėčių… Galbūt čia pražys baltais ir kvapniais žiedais japoninė magnolija (Kauno botanikos sode yra kartą žydėjusi).

Septyniuose tvenkiniuose plauko paukščiai, veisiasi žuvys. Per parką čiurlena Spiginas, įtekantis į pietinį tvenkinį. Šiuo metu prie vandens tvenkinių įkurtos poilsiavietės. Teikiamos komercinės žvejybos paslaugos.

Šilalės kūlis ir dubenėtieji akmenys

Šilalės kaime, Mosėdžio seniūnijoje, Skuodo rajone, yra net trys dėmesio verti akmenys: Šilalės kūlis, dubenėtasis akmuo ir aukuro akmuo.

Šilalės kūlis – penktas pagal dydį akmuo Lietuvoje. Šio riedulio ilgis siekia net 7,48 m, plotis – 5,48 m, aukštis – 3,66 m, o apimtis – 18,33 m. Kūlio paviršius gruoblėtas, nelygus, tarytum byrantis dideliais gabalais. Šis granitas ypatingas, vadinamas „rapakivi“ granitu. „Rapa“ suomiškai reiškia „supuvęs, sutrešęs“, o „kivi“ – „akmuo“. Kūlis guli kalvelėje, kurią seniau iš visų pusių supo pelkės, o per jas Šilalės kaimo link vedė kūlgrinda (akmenų grindinys). Šalia yra dubenėtasis ir aukuro akmenys.

Šilalės akmuo

Šilalės akmuo su dubeniu – akmuo rausvo granito, smulkiagrūdžio, puslankiu išlenkto ovalo formos, 1,5×1,2 m dydžio, 43 cm aukščio virš žemės paviršiaus. Nuo jo krašto yra kiek netaisyklingo apskritimo formos 27×23 cm dydžio, 10 cm gylio pusrutulio formos dubuo.

Šilalės akmuo su dubeniu, vadinamas Aukuru – akmuo pilkšvai rusvas, stambiai grūdėtas, 1,28 m skersmens, 86–90 cm aukščio. Ties jos viduriu yra 10–11 cm gylio dubuo plokščiu dugnu ir nuožulniomis sienelėmis, kurio skersmuo viršuje – 32 cm, ties dugnu – 28 cm. Nustatyta, kad akmuo stovėjo pagonių šventykloje, ant akmenų pastovo, šalia židinio.

Šilalės kūlis – Aukuro akmuo

Šalia kūlio apie XVI–XVII a. veikė pagoniška šventykla su židiniu ir akmens aukuru. Joje ugnis kūrenta iki XV–XVIII a., o gal net ir iki XIX amžiaus.

Akmenys – kultūros paveldo objektai, saugomi valstybės.

Truikinų šaltinis

Truikinų šaltinis (arba Šmitos versmė) yra Truikinų kaime, Aleksandrijos seniūnijoje, Skuodo rajone. Versmė pasislėpusi tarp dviejų skardžių, pačiame daubos dugne. Aplink ją auga medžiai. 5–6 metrų skersmens duburyje yra dvi versmės: viena – rusvai gelsva, kita – šviesiai pilka, priklausomai nuo dugno smėlio. Pilkosios versmės „akis“ apie pusantro metro pločio, kita beveik dvigubai platesnė. Duburių dugnas kietas, o vanduo skaidrus, vėsus. Nuo versmių, skalaudamas akmenėlius ir medžių šaknis, bėga Šaltupis, vingiuojantis į Guntino upelį.

Anksčiau kaimo žmonės šiame šaltinyje mirkė linus, o išaustos drobės buvo labai baltos. Būta pasakojimų, kad ši versmė turėjusi gydomųjų savybių. Sąnarius, akis ir įvairias kitas ligas gydyti žmonės čia važiuodavę ir iš tolimesnių apylinkių. Su tuo siejęsi ir nemaža apeigų, kaip antai motinos specialiai čia kūdikius prausdavusios.

Melioratoriai, sausindami aplinkinius laukus, į šaltinius suvertė akmenis, tačiau šaltiniai išliko ir tebedžiugina savo gyvybingumu. 1974 m. per upelį buvo sumūrytas tiltas iš akmenų, įrengti suoleliai, laipteliai.

1980 m. versmė paskelbta hidrologiniu gamtos paminklu. 1999 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Truikinų šaltinis paskelbtas hidrologiniu objektu. 2002 m. įrašytas į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą.

Apuolės piliakalnis

Apuolės piliakalnis yra Apuolės kaime, Aleksandrijos seniūnijoje, Skuodo rajone.

Apuolė – anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje. Rimberto kronikoje „Šv. Ancharijaus gyvenimas“ rašoma, kad Apuolė priklausė švedams, bet gyventojai iš jų išsivadavo. Tuo pasinaudoję, Apuolę puolė danai, bet buvo atremti. 853–854 m. švedų karalius Olafas su savo 7000 karių kariauna puolė kuršių miestą, vadinamą Apulia, kurį gynė apie 15 000 karių iš 5 sričių: devintą apgulties dieną prasidėjo derybos. Apuoliškiai sidabru sumokėjo išpirką ir pripažino švedų valdžią. XII a. pradžioje Apuolė neteko gynybinės reikšmės, įėjo į kuršių Keklio žemę.

Pirmuosius piliakalnio tyrinėjimus atliko Kauno universiteto profesorius, etnografas, filologas Eduardas Volteris. 1931 m. švedų archeologas, Stokholmo istorijos muziejaus direktorius Birgeris Nermanas rado lėšų kasinėjimams ir pasiuntė švedų archeologų grupę į Apuolę. Bendrai lietuvių-švedų ekspedicijai vadovavo archeologas, generolas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Vladas Nagevičius. Apuolėje atliekant archeologinius kasinėjimus, aptikti radiniai saugomi Skuodo, Kauno, Stokholmo ir Vilniaus muziejuose.

Apuolės piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia–XIII a. Piliakalnis yra Luobos kairiojo kranto kyšulyje, santakoje su Brukiu, dešiniajame krante. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailginta Rytų-Vakarų kryptimi, 100x80 m dydžio. Apuolės piliakalnio aukštis yra 10 m, plotis – 55 m, ilgis – 80 m.

Šiandien Apuolė – draustinis, kuriame vaizdingas Luobos upės slėnio kraštovaizdis, piliakalnis, tų laikų gyvenvietės ir kapinyno liekanos. Ant Apuolės piliakalnio kasmet rugpjūčio mėnesį vyksta Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis – inscenizuotos kuršių – vikingų kautynės ir viduramžių amatų pristatymai.

Apuolės piliakalnis įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Piliakalnis paskelbtas archeologijos paminklu, istoriniu-landšaftiniu draustiniu.

Šauklių riedulynas

Šauklių riedulynas yra Skuodo rajono savivaldybės Mosėdžio seniūnijos teritorijoje. Jos plotas – 82 ha. Jis patenka į Salantų regioniniame parke esantį Šauklių kraštovaizdžio draustinį. Tai – natūrali paskutinio ledynmečio, slinkusio prieš 26 tūkst. metų, suformuota teritorija, kurioje savo pirmykštėje padėtyje gana tolygiai pasiskirstę slūgso 0,3–1 metro ar net 3 metrų skersmens akmenys. Be to, čia aptinkamos europinės svarbos viržynų, kadagynų ir rūšių turtingų briedgaurynų gamtinės buveinės.

Šauklių riedulynas yra svarbus gamtinis kompleksas, turintis didelę mokslinę, estetinę, pažintinę, mokomąją, auklėjamąją, istorinę bei rekreacinę vertę, kur vingiuoja pažintinis takas, kviečia susipažinti su neįprastu mūsų kraštui, tundrą primenančiu kraštovaizdžiu, savita šios vietovės augalija bei gyvūnija. Tai natūrali teritorija, kurioje gana tolygiai pasiskirstę slūgso apie 300 tūkst. kubinių metrų riedulių. Didžioji jų dalis atslinko iš Švedijos, taip pat iš Alandų salų, Vakarų Suomijos ir Baltijos jūros dugno.

Šauklių draustinio akmenys, anot legendos, tai suakmenėję žuvėdų (švedų) kariai. Jie norėję pavergti Skuodo kraštą. Už tai į šias žemes įsiveržusius priešus pagonių dievai nubaudė – pavertė juos akmenimis. Ir klūpėsią jie čia sulinkę amžių amžius, kol jų viršūnės nepražydės.

Šauklių riedulyne įrengtas apie 2 kilometrų pažintinis pėsčiųjų Gamtos takas. Atlikti gamtotvarkos darbai, pastatyti informaciniai stendai, rodyklės, suoliukai, paukščių stebėjimo bokštelis.

Barstyčių akmuo

Barstyčių (arba Puokės) akmuo – didžiausias riedulys Lietuvoje, Puokės kaime, Vidurio Žemaičių aukštumos šiauriniame pakraštyje. Akmuo sudarytas iš lauko špato, kvarco, žėručio. Ledynų atvilktas iš Fenoskandijos uolyno, esančio Skandinavijoje. Akmuo taip pat įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą.

1957 m. melioratoriai, kasdami griovius, aptiko milžinišką akmenį. Didžioji riedulio dalis buvo ledyninėje sąnašoje, tik akmens ketera kyšojo paviršiuje, todėl nuspręsta jį iškasti visą. Tuomet tyrėjai nustatė, kad akmuo netgi didesnis už tuomet didžiausiu Lietuvos akmeniu laikytą Puntuką.

Spėjama, kad akmenį ledynai atnešė nuo Švedijos.

Mosėdis

Mosėdis – miestelis Skuodo rajono savivaldybėje, prie Bartuvos upės, 11 km į pietus nuo Skuodo ir 11 km į šiaurę nuo Salantų, Salantų regioniniame parke. Mosėdis – vienas gražiausių, tvarkingiausių, labiausiai turistų lankomų Žemaitijos miestelių, dar vadinamas „Akmenų sostine“. Miestelio pietinėje dalyje stūkso Mosėdžio piliakalnis, aptikti Mosėdžio pilkapiai.

Mosėdyje stovi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1783 m., vėlyvojo baroko, turi klasicizmo bruožų; kryžminio plano, dvibokštė; mūriniai bokštai pristatyti 1844 m.). Bažnyčią juosia akmens mūro šventoriaus tvora su barokiniais vartais (1783 m.) ir raudonų plytų mūro 19 Kryžiaus kelio stočių koplytėlių (1901 m.).

Akmenų gatvėje (anksčiau – Kapų), šalia bažnyčios, vis dar stovi namas, kuriame 1895–1898 m. gyveno rašytojas, kunigas, aktyvus lietuvybės puoselėtojas Juozas Tumas-Vaižgantas.

Mosėdyje yra ir kitų istorinių kultūros paveldo statinių – vandens malūnas, statytas 1792 m., Šv. Roko koplyčia kapinėse (1845 m.), paminklas Kardo rinktinės partizanams (1991 m.), Monumentalus kryžius stalinizmo aukų atminimui (XX a. pab.).

Labiausiai Mosėdį išgarsino gydytojas Vaclovas Intas ir jo įkurtas Respublikinis unikalių akmenų muziejus.

Netoli Mosėdžio įkurtas Šauklių kraštovaizdžio draustinis – „Šauklių tundra“. Jis užima 82 ha plotą, jame saugomas Lietuvos poledynmečio tundrai artimas kraštovaizdis su 0,3–3 m skersmens rieduliais, auga apie 120 augalų rūšių.

Pirmąkart Mosėdis (Maysedis) minimas 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte, čia stovėjo Mosėdžio pilis. V–XVI a. apylinkės buvo gyvenamos kuršių. Kuriantis Lietuvos valstybei buvo kuršių Ceklio žemėje. Vėliau po Skuodo ir Durbės mūšių Ceklis liko žemaičių įtakoje, o vietiniai gyventojai kuršiai laikui bėgant sužemaitėjo. Po Žemaitijos krikšto, 1417 m. įkūrus Medininkų vyskupiją, Mosėdis 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupams. Nuo XVI a. buvo Mosėdžio dvaras ir Mosėdžio valsčius – vyskupo valdos administracinis vienetas. 1544 m. minimas miestelis, 1551 m. pastatyta pirmoji medinė Mosėdžio bažnyčia, 1783 m. pastatyta mūrinė, 1560 m. įkurta parapija.

Per 1655–1660 m. Šiaurės karą miestas ir apylinkės labai nukentėjo nuo Švedijos kariuomenės. 1703 m. Mosėdis gavo savaitinio turgaus privilegiją. 1861–1950 m. valsčiaus centras. Per lietuvių spaudos draudimą Mosėdžio apylinkių gyventojai kolektyviniu prašymu reikalavo jį panaikinti. 1905 m. gruodžio mėn. gyventojai pašalino rusišką valsčiaus administraciją. 1907 m. ir 1962 m. Mosėdis degė.

Puslapį parengė Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

Informacija ir nuotraukos iš turistopasaulis.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Reklama 2a

Powered by BaltiCode