Reklama 1

„Šalis ta Lietuva vadinas...“ Rietavas

 Šį kartą stabtelėsime Rietave. Miestelis, esantis Telšių apskrityje, netoli Plungės ir visai šalia Žemaičių plento – kryžkelėje. Didžiausia jo įžymybė – viena gražiausių Žemaitijos ir visos Lietuvos šventovių – Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Labiausiai Rietavo miestelį išgarsino Oginskiai. Jie įsigijo Rietavo dvarą 1775 m. ir XIX a. įsirengė didžiulius dvaro rūmus. Baudžiava čia buvo panaikinta jau 1835 m. Oginskiai (Irenijus ir jo sūnūs Mykolas ir Bagdonas) buvo dideli meno mecenatai, išlaikė orkestrą, steigė mokyklas valstiečiams.


Istorija

Rietavas minimas nuo 1253 m. Viduramžiais priklausė Ceklio žemei. 1527 m. minimas Rietavo valsčius ir miestelis, 1529 m. pastatyta pirmoji Rietavo bažnyčia, nuo 1533 m. žinomas kaip miestas. 1667 m. minimas Rietavo pavietas. Gyvenvietė garsėjo prekymečiais. Spėjama, kad apie 1700 m. per Rietavą į Lietuvą iš Europos įvežtos bulvėsMagdeburgo teisės suteiktos 1792 m.

XIX a. Rietavas buvo svarbus švietimo centras, kadangi 18121909 m. jis priklausė Oginskiams, puoselėjusiems kultūrą ir švietimą. I. Oginskis pasistatė rezidenciją, iškilo dvaro rūmaiRietavo bažnyčia. I. Oginskis palaikė 1831 m. sukilimo idėjas, Rietave veikė sukilėlių amunicijos ir ginklų fabrikas. Sukilimui pralaimėjus, 1835 m. I. Oginskis reformavo baudžiavinį valstiečių valdymą ir įvedė savivaldą. Vakarų Europos pavyzdžiu jis stengėsi plėtoti pramonę – čia įkurta geležies liejykla, žemės ūkio padargų fabrikas, lentpjūvė. Amžiaus viduryje didikai įkūrė žemės ūkio mokyklą, kuri veikė 18591863 m.

Rietavas XIX a. pabaigoje tapo pažangių to meto technologijų diegimo pirmūnu. 1882 m. į Plungę (dar vienus Oginskių rūmus) nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija. 1892 m. čia pradėjo veikti pirmoji elektrinė Lietuvoje, 1892 m. balandžio 17 d., per Velykas, Rietavo dvare, parke ir bažnyčioje įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės.

18741903 m. Rietave veikė muzikos mokykla. 1883 m. organizuotas 60 žmonių simfoninis orkestras.

Oginskių galybė išblėso, kai 1909 m. mirė Bogdanas Oginskis. Po to rūmuose įvykęs didelis gaisras sunaikino per ilgus metus kauptus meno kūrinius ir vertingą biblioteką.

Sovietmečiu veikė tarybinis ūkis-technikumas, įkurtas Rietavo dvaro pastatuose (likę tik fragmentai), prie technikumo pastatytas mokymo kompleksas.

1996 m. patvirtintas dabartinis Rietavo herbas.

Kilmė

Vietovardžio kilmė neaiški. Kazimieras Būga iškėlė hipotezę, kad Rietavas – tai sulenkinta (Retowo) žemaitiško pavadinimo Rietuva lytis (esą sulenkinta dėl Oginskių įtakos). Rietuva savo ruožtu galėtų būti kildinama iš bendrinio žodžio rietuvė – „ko nors (paprastai malkų) tvarkingai sukrauta krūva; taisyklinga forma sudėta statybinė medžiaga, štabelis“. Tačiau pastarasis žodis aptinkamas rytų Lietuvoje, o ne Žemaitijoje – šiose vietose tam vartojamas žodis rieklė, nors ir esama žodžio rieti – „dėti malkas į riekeles, dailiai, tvarkingai krauti“, bet 1253 m. minint Retowe mažai tikėtina, kad lietuviai gaminosi medžio kuro atsargas tokiu būdu. Apskritai, K. Būgos versijai labai stinga svarių argumentų.

Gali būti, kad tai besąs senoviškas baltiškas pavadinimas, nors priesaga ir atrodo kaip slaviška. Tokiu atveju šaknis riet- galėtų būti siejama su jau minėtu rieti, rietuoti – „šleivoti, eiti“, rietėti – „riedėti, ristis“, rietas – „šlaunis, kulšis, staibis; koja“.

Muziejus

1859 m. Rietave įsteigta žemės ūkio mokykla, o 1872 m. – muzikos mokykla. 

Čia organizuotos pirmosios žemės ūkio parodos, valstiečių savišalpos kasos. B. Oginskis pirmasis Lietuvoje įsivedė elektrą ir telefoną. 

Oginskiai globojo L. Ivinskį – pirmųjų kalendorių autorių. Deja, ši giminė neturėjo palikuonių. 1902 m. mirė M. Oginskis, kuris po tėvo mirties valdė Plungės dvarą, o 1909 m. – ir B.Oginskis.

Lankytojų visuomet laukia Rietavo Oginskių dvaro sodyba ir parkas, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, pristatantys įvairiapusišką kunigaikščių Oginskių palikimą. Mėgstantiesiems pasivaikščioti patiks vienas gražiausių Žemaitijoje dvaro parkas. Iki XIX a. pabaigos, kol nebuvo sukurti Palangos ir Žagarės parkai, Rietavo parkas buvo didžiausias peizažinis parkas Lietuvoje. Jis suformuotas 1848–1855 m. natūraliame išretintame miške.


Neišsaugoti

Rietavas ir dvaras labai nukentėjo I pasaulinio karo metais – čia siautėjo kaizeriniai okupantai. 

Deja, I nepriklausomybės laikais dvaras toliau smuko – rūmai nebuvo remontuojami, parduoti iš varžytinių ir net nugriauti. Oranžerijos ir gėlynai sunyko, kai kurie augalai iškeliavo į Kauną.

Plungės dvaras

Iki šiol, apsilankius Rietave, įspūdį palieka ir Oginskių dvaro sodybos likučiai – buvęs vietos mokslo, meno ir kultūros židinys. 

Oginskių giminei priklausė ir Plungės dvaras, vietinių vadinamas Žemaičių Versaliu. Šalia rūmų išlikusios dvi oficinos, žirgyno pastatas, pilaitė – laikrodinė, sargo namas ir kt. Įkurtas ir vienas gražiausių parkų Lietuvoje, užimantis 45 ha.

Plokščiai

Plokščius garsina sovietinė branduolinė bazė. Tai buvo viena pirmųjų požeminėje aikštelėje įrengtų termobranduolinių raketų paleidimo vieta Sovietų Sąjungoje. Dabar bazėje įkurtas vienintelis Europoje Šaltojo karo muziejus. Muziejuje pateikiama medžiaga apie sovietinės branduolinės ginkluotės organizavimo bei veikimo principus, demonstruojami kovinių raketų ir kitų ginkluotės rūšių pavyzdžiai. 

Parengė Birutė ŠNEIDERAITIENĖ

Nuotraukos iš wikipedia.org ir Rietavas.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode