Sprogimas

„Tyruose šaukiančiojo balsas: „Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!“ (Mk 1, 3)

Antrojo Advento sekmadienio Evangelijos mintis – sugrįžimas namo. Kiekvieno iš mūsų tikrieji namai yra Dievo namai, kuriuose gyvena tiesa, gailestingumas ir meilė. To betarpiško Dievo artumo ilgimės ir trokštame gyvendami savo laikinuose namuose, juos puošdami pirmiausia širdžių artumu bei artimo meile.

Jonas Krikštytojas Evangelijoje mums parodo kelią pas Dievą, kaip Jį priimti ir kaip Jo laukti. Atgaila ir atsinaujinimas yra pagrindinė sąlyga ne tik Advento laikotarpio, bet ir viso žmogaus pilnaverčio gyvenimo sėkmės laidas. Žmoguje telpa didžiausi pasauliai: atjautos ir priešiškumo, meilės ir neapykantos. Tai gerai pažindamas Jonas Krikštytojas ir skelbia be atodairos skubančiam bei blizgančiam paviršutiniškumu visų laikų žmogui būtinybę atsiversti ir pasikeisti.

Kokia yra tikroji Advento reikšmė?

Prieš šimtą ir daugiau metų laikrodis buvo didelė naujiena žmogaus gyvenime. Vienas turtingas žmogus turėjo didelį laikrodį, kurį buvo atsukęs į gatvės langą, kad ir kiti žmonės galėtų matyti tikslų dienos laiką. Jį ne tik matydavo kiekvienas praeinantis pro parduotuvės langus, bet ir turtingesni žmonės, turintys savo asmeninius laikrodžius, dažnai pasitikrindavo laiką pagal laiką laikrodyje, stovinčiame lange. Bet po kurio laiko šio laikrodžio rodyklės pradėjo atsilikinėti nuo tikslaus laiko. Čia pat savininkas laiką patikslindavo savo rankomis persukdamas vieną arba kitą rodyklę. Tai nepastebimai tęsėsi net keletą metų, kol vienas praeivis šūktelėjo laikrodžio savininkui: „Kol tu gaišti laiką su rodyklėmis, ar ne verčiau būtų pasižiūrėti, kas ten laikrodžio viduje?!.“

Advento laikas taip pat kviečia mus sugrįžti į savo vidinį gyvenimą: pirmiausia nurimti, atleisti ir susitaikyti su savim. Tik taip ištiesinsime savo gyvenimo takus pas Dievą ir būsime vertai pasirengę šventam laukimui Jo antrojo Atėjimo.

Kun. Egidijus ARNAŠIUS

Airija

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode