Sprogimas

Galingas įrankis

Palyginimuose apie gailestingumą Jėzus Dievo prigimtį atskleidžia kaip Tėvo, kuris niekada nenurimsta, kol atjauta bei gailestingumu neišsklaido nuodėmės ir nenugali atmetimo.

Iš šių palyginimų geriausiai žinomi trys: apie paklydusią avį, apie pamestą drachmą ir apie tėvą bei du jo sūnus (Lk 15, 1–32). Šiuose palyginimuose pirmiausia pabrėžiamas Tėvo džiaugsmas atleidimo akimirką. Tai – Evangelijos ir mūsų tikėjimo šerdis, nes gailestingumas pateikiamas kaip visa nugalinti, širdį meilės pripildanti ir atleidimu paguodžianti jėga.

 

Dar viename palyginime mes pamokomi krikščioniškosios gyvensenos. Paklaustas Petro, kiek kartų reikia atleisti, Jėzus atsako: „Aš nesakau tau – iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų“ (Mt 18, 22) ir priduria prie to palyginimą apie „beširdį tarną“. 

Savo valdovui turėjęs grąžinti didelę sumą skolininkas puola ant kelių, ir valdovas dovanoja jam skolą. Išsyk po to tas tarnas susitinka savo tarnybos draugą, skolingą jam keletą centų. Draugas ant kelių irgi maldauja pasigailėti, bet tas nenusileidžia ir įmesdina jį į kalėjimą. 

Apie tai sužinojęs valdovas supyksta, liepia tarną pašaukti ir taria jam: „Argi nereikėjo ir tau pasigailėti savo draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?!“ (Mt 18, 33). Ir Jėzus pridūrė: „Taip ir mano dangiškasis Tėvas padarys jums, jeigu kiekvienas iš tikros širdies neatleisite savo broliui“ (Mt 18, 35).

Šis palyginimas yra labai pamokantis. Jėzus teigia, kad gailestingumas nėra vien Tėvo veikimas, bet ir tampa tikrų Dievo vaikų atpažinimo kriterijumi. Vadinasi, esame pašaukti praktikuoti gailestingumą, nes gailestingumas pirmiausia buvo parodytas mums patiems. Atleidimas už skriaudą tampa regimiausia gailestingosios meilės apraiška, o mums, krikščionims, imperatyvu, kurio negalime nepaisyti.

Kaip sunku atrodo tiek kartų atleisti! Vis dėlto atleidimas yra įrankis, įduotas į mūsų trapias rankas širdies giedrumui pasiekti. Atsisakyti pagiežos, tūžmasties, smurto ir keršto yra laimingo gyvenimo sąlyga. 

Todėl klausykime apaštalo raginimo: „Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!“ (Ef 4, 26). Ir pirmiausia įsiklausykime į Jėzaus, kuris gailestingumą padarė gyvenimo idealu ir mūsų tikėjimo įtikimumo kriterijumi, žodžius: „Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo“ (Mt 5, 7); tai palaiminimas, kuriuo šiais Šventaisiais metais turėtume ypač stropiai vadovautis. 

Popiežius PRANCIŠKUS

„MISERICORDIAE VULTUS“

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode