Sprogimas

Nepilnamečių apsauga: jei viskas baigsis kalbomis, Bažnyčia neteks pasitikėjimo

 

Pasak kun. Zollnerio, susitikimas, į kurį pakviesti viso pasaulio vyskupų konferencijų pirmininkai, nėra nei Bažnyčios įsipareigojimo gydyti šią žaizdą pradžia, nei pabaiga. Ruošiantis susitikimui visiems pakviestiesiems buvo išsiuntinėtas klausimynas siekiant apibrėžti, kaip lytinio mažamečių išnaudojimo problema sprendžiama įvairiuose regionuose, bažnytinėse institucijose.  Reikia ne tik imtis būtinų priemonių, bet ir iš esmės keisti požiūrį į atsakomybę, ugdyti jautrumą. Jėzuitas pažymi, kad internete kuriama erdvė, atvira visiems dalyviams.

Likus trims savaitėms iki susitikimo kun. Zollneris pasakojo, kaip rengiamasi – parengiamoji grupė, kiti kurijos padaliniai bando suprasti, kas būtina nepilnamečių apsaugai ir koks geriausias būdas tai įgyvendinti. Intensyviai išgyvenama patirtis, ką reiškia priklausyti Visuotinei Bažnyčiai, kurią sudaro skirtingos kultūros, mentalitetai, papročiai ir mąstysena, tad reikia rasti būdą, kaip užtikrinti veiksmingą abipusę paramą ir bendradarbiavimą. Tai didelis iššūkis ir reikia būti atidiems, kad nenutiktų taip, jog atrodo, kad kalbame apie tą patį, tačiau galvojame apie skirtingus dalykus. Skirtingas vaikystės amžiaus tarpsnio suvokimas, skirtingai suprantama valdžia ar skirtingas požiūris į intymumą bei jo ribas dažnai neišaiškinami ir neišreiškiami, tačiau jie svarbūs.

Neturime kito pasirinkimo – turime priimti iššūkius, kurie gimsta iš tarpkultūrinio bendravimo ir bendradarbiavimo, su kuriais susiduria bet kokia tarptautinė organizacija. Pasak kunigo Zollnerio, greitų rezultatų po šio renginio sunku tikėtis – kaip kad sunkaus ligonio atveju, greitoji pagalba suteiks jam būtiną skubią pagalbą, bet jo neišgydys, jam reikės pagulėti ligoninėje, reabilituotis. Taip ir čia, gydant gilią krizę, kurioje Bažnyčia atsidūrė dėl lytinio išnaudojimo atvejų. Be abejo, būtinos neatidėliotinos priemonės kaip kad atsakingųjų nušalinimas nuo pareigų, pašalinimas iš dvasininkų luomo, pagalba aukoms. Tačiau reikia ir giluminių pokyčių, nes galima sukurti formalų normatyvą, kuris nebus išties suprantamas, įtrauks tik paviršutiniškai. Reikia numatyti procesus, kurie galėtų pakeisti asmenis, ypač Bažnyčios atsakingųjų požiūrį. Susirūpinimą kelia tai, kad rizikuojama daugybe žodžių pridengti problemą, o ne ją spręsti. Jei viskas baigsis kalbomis, Bažnyčia rizikuos netekti pasitikėjimo. Patikimumas susijęs su Bažnyčios skelbimo tarnyste. Nepavyks skelbti tikėjimo, jei esi nepatikimas.

Reikia skaidrumo ne tik nagrinėjant pavienius atvejus, bet ir kuriant priemones, kurios užtikrintų prevenciją. Tačiau, pasak kunigo Zollnerio, nepaisant visų pastangų, neįmanoma 100 procentų išvengti lytinio piktnaudžiavimo, nes neįmanoma suprasti, kas žmones paskatina nusikalsti, taip pat negalime valdyti jų elgesio. Tačiau tai neturi mūsų stabdyti, priešingai, pagal tai turime veikti, sako Nepilnamečių apsaugos Bažnyčioje centro vadovas, pabrėždamas, kad turime būti pasirengę padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų išvengta lytinio išnaudojimo, o jei su juo susiduriame  nagrinėti kiekvieną atvejį.

Tris dienas vyksiantis susitikimas bus suskirstytas pagal temas, kurios itin aktualios Bažnyčios atsakingiesiems: atsakomybė ir (arba) atskaitomybė, pareiga būti atsakingais, skaidrumas. Kasdien bus po kelis pranešimus, kurie atspindės vyskupo, vyskupų kolegijos ir visos bažnytinės bendruomenės požiūrį. Pranešėjai – labai skirtingi, moterys ir vyrai, pasauliečiai ir dvasininkai, įvairių žemynų atstovai, einantys įvairias pareigas. Susitikime dalyvaus ir lytinio išnaudojimo nusikaltimų aukos, kad joms  būtų suteikta balso teisė, kad jos galėtų pasisakyti, taip pripažįstant pagarbą ir padrąsinimą, palaikymą joms, ko, deja, Bažnyčioje ilgai negavo.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode