Kristaus Dangun Žengimo šventės esminis bruožas yra dangaus karalystė, kurios laukiame ir į kurią sudedame visas savo amžinojo gyvenimo viltis per Kristų. Tai Bažnyčios ir kiekvieno tikinčio žmogaus gyvenimo nauja pradžia, galimybė viską pradėti iš naujo. Mūsų žodis liudija mūsų tikėjimą, o išpažindami tai, ką tikime, gyvename dieviškų paslapčių artumoje.
Vienoje iš didingiausių Europos katedrų galima rasti įdomiai ir prasmingai įrengtą krikštyklą. Krikštykloje nuolat kunkuliuoja vanduo, kuris primena, kad tai Jėzus yra tikrasis gyvybės vanduo. Tas, kuris nori būti pakrikštytas, žengia žemyn į krikštyklos vandenį tris laiptelius. Ant kiekvieno iš tų laiptelių užrašyta: pasaulis, kūnas, piktoji dvasia. Žengdamas žemyn ir pasinerdamas po vandeniu žmogus miršta nuodėmei. Kopdamas iš krikštyklos kitais laiptais jis randa jau kitus žodžius: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia. Pakilęs iš vandens pradeda naują gyvenimą su Kristumi: gimsta naujas žmogus, miręs nuodėmei, atgimęs Kristuje, pasiruošęs nešti Dievo žinią į pasaulį, kuris vis dar tamsoje, nuodėmėje ir sutrikimo nežinioje. Šioje gyvenimo kelionėje naujai atgimęs žmogus yra jau nebe vienišas: su juo kartu yra parapija, Bažnyčia ir prisikėlęs bei dangun nužengęs Kristus.
„O jie iškeliavę visur skelbė žodį, Viešpačiui drauge veikiant ir jų žodžius patvirtinant ženklais, kurie juos lydėjo“ (Mk 16, 20). Taip, Šeštinės tikrai yra tas metas imtis išganymo veiklos dėl dangaus karalystės kiekvienam iš mūsų.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
