Gražina Veršinskienė
Vadovaudamasi 2011 m. sausio 1 d. Vietos savivaldos įstatymu bei 2017 m. Vyriausybės nutarimu, Mažeikių rajono savivaldybės administracija ketina naikinti nevientisą Mažeikių apylinkės seniūniją, atskiras teritorijas priskiriant kitoms seniūnijoms. Pabūgę, kad po mūšio kardais nebemojuojama, gyventojai suskubo įvykiams užbėgti už akių ir ėmėsi iniciatyvos ginti savo seniūniją.
Mažeikių apylinkės seniūnijos atstovų kreipimasis į politikus ir žiniasklaidą dėl seniūnijos išsaugojimo pasiekė ir naujienų portalą Budas.lt. Gyventojai mano, kad Savivaldybės administracija, vykdydama teisės aktus, pažeidė Vietos savivaldos įstatymą – nebuvo organizuota gyventojų apklausa, nesvarstyta Taryboje ir kt.
Administracijos direktorė akcentuoja, jog viskas dar priešaky – projekto rengimas tik pradedamas: bus vykdoma ir apklausa, ir teikiama svarstyti Tarybai.
Norima likviduoti
Aktyvią Mažeikių apylinkės seniūniją, vienijančią 20 kaimo bendruomenių, kuri beveik du dešimtmečius niekam nekėlė problemų, pasišauta likviduoti. Mūru prieš tokį sprendimą stojo seniūnijos gyventojai, joje įsikūrusios organizacijos. „Mūsų žiniomis, 2020-03-24 raštu tam tikslui pasamdyta netgi vilniškė UAB „Atamis“, kuri 
Savivaldybei pateikė dvi Mažeikių apylinkės seniūnijos vietovių priskyrimo aplinkinėms seniūnijoms alternatyvas. Giliu mūsų įsitikinimu, paminėtame rašte nurodytos Mažeikių apylinkės seniūnijos naikinimo priežastys nėra pakankamai rimtos, ir pagal jas pakartotinai pateikėme savo argumentus šįkart adresuotus Mažeikių merui Vidmantui Macevičiui, 29 politikams – Savivaldybės tarybos nariams, LR Seimo nariams – Kęstučiui Bartkevičiui ir Valiui Ąžuolui, spaudos atstovams. Tikimės, kad Mažeikių apylinkės seniūnijos teritorijoje gyvenantys žmonės ir ten esančios organizacijos bus išgirstos“, – Budas.lt sakė Bugeniuose veikiančios VšĮ „Būk su manimi“ direktorė Jolita Butkienė.
Problemos priežastys
Problemos priežastis bandė aiškintis minėtos apylinkės bendruomenių atstovai: „Mūsų informaciniai šaltiniai teigia, kad į seniūniją pasikėsinta dėl šių dalykų: apylinkės seniūnijos pavadinimas neatitinka teisės aktų nuostatų; Mažeikių apylinkės seniūnijos buveinės vieta prieštarauja teisės aktų nuostatoms; neužtikrintas teritorijos vientisumas. Mažeikių apylinkės seniūnija išsidėsčiusi Mažeikių rajono savivaldybės centro apylinkėse, aplink Mažeikius. Tad, jei visgi kai kam tai įneša painiavos, svarstytinas klausimas dėl pavadinimo pakeitimo į Aplinkmiesčio seniūniją. Beje, Reivyčių seniūnijos buveinė taip pat registruota kitos seniūnijos – Mažeikių miesto – teritorijoje. Tad, jei Savivaldybė imsis peržiūrėti visų be išimties seniūnijų buveines, svarstytinas mūsų seniūnijos administracijos iškėlimo iš Mažeikių miesto klausimas. Savivaldybei priklausančių laisvų patalpų mūsų seniūnijoje yra, tad kartu būtų išspręsta ir jų panaudojimo problema. Sutinkame, kad Mažeikių apylinkės seniūnija nėra vientisa teritorija. Bet per ilgą laiką tarp jos bendruomenių nusistovėjo glaudūs socialiniai, ekonominiai interesai, įvairiapusiškas bendradarbiavimas.“
Žmonės sunerimę
Numatomas bendruomenių perskirstymas kitoms seniūnijoms neramina ir Krakių kaimo bendruomenės žmones, kurie itin susieti su Maigų, Milių, Naikių kaimais, iš kurių jie kadaise buvo priverstinai sukelti į gyvenvietę ir kuriuose turi savo žemes. Panaikinus Mažeikių apylinkės seniūniją, jie savo reikalus turėtų tvarkyti ne vienoje seniūnijoje. „Neatlaiko jokios kritikos siūlymas Krakių kaimą priskirti Tirkšlių seniūnijai, kadangi plano rengėjai iš sostinės atsižvelgė tik į esamus kelius, bet net nepasidomėjo, kaip ten patekti neturintiesiems nuosavo automobilio. Tiesioginių autobusų maršrutų į Tirkšlius nėra, todėl žmonės pirmiausia turėtų nuvykti į Mažeikius. Taigi, reikalams seniūnijoje sutvarkyti, įskaičiuojant kelionę į abi puses su persėdimais ir laukimais Mažeikiuose, prireiktų kone visos dienos. Tas pats taikytina ir Kurmaičių kaime esančioms sodininkų bendrijoms – kas nutiktų priskyrus jas Reivyčių seniūnijai? Kaip susisiekti su nauja seniūnija? O jei visgi Reivyčių seniūnijos administraciją iškels į jos teritoriją? Kaip tada?“ – piktinosi J. Butkienė.
Glaudus bendruomenių ryšys
Analizuojant sociokultūrinę veiklą, apylinkės seniūnijos gyventojams, pasak jų, nėra reikalingas kultūros centras, jie yra pakankamai veiklūs ir sugeba bendrauti bei kurti. Kalbantis su bendruomenių pirmininkais apie esamą situaciją, visi įvardino vieną ir tą pačią mintį. „Kaimo bendruomenėse vyksta kultūrinis gyvenimas ne tik uždarame bendruomenės rate, bet ir tarp bendruomenių. Vyksta šventės, susitikimai, nepaisant jokių seniūnijos ribų ar sienų. Svarbu žmonių ryšys, draugiškumas, vieningumas, bendruomeniškumas kuris tęsiasi ne vienus metus“, – teigė Krakių kaimo bendruomenės pirmininkė Indrė Bružienė. Krakiškę papildė Bugenių bendruomenės pirmininkė Joana Liaučiuvienė: „Mažeikių apylinkės seniūnija neturi kultūros centro ir nė vieno kultūros darbuotojo. Visas kultūrinis gyvenimas paremtas bendruomenės narių ir tokių aktyvių seniūnaičių kaip Dovydas Baublys (Bugenių seniūnaitija) iniciatyva. Bugenių kaimo bendruomenė rudenį organizuoja didelę tradicinę, jau 6 metus vykstančią Obuolių šventę. Dalyvių skaičius – apie 200 žmonių kasmet. Be visų kitų renginių, vyksta ir edukaciniai užsiėmimai – žvakių gamyba, meduolių dažymas, aromaterapiniai užsiėmimai.“ Kiekviena bendruomenė pasidžiaugė, kad organizuojant bet kurį renginį ar atsiradus opiai problemai, sulaukiama operatyvios seniūnijos pagalbos, o pagarbą žmonėms parodo ir Mažeikių apylinkės seniūnijos seniūno Manto Badaukio ar kitų seniūnijos atstovų dalyvavimas renginiuose.
Pagalba jaunoms bendruomenėms
Pasak Ruzgų kaimo bendruomenės pirmininkės Birutės Jonaitienės, seniūnijos iniciatyva daug dėmesio sulaukia naujai įsikūrusios bendruomenės, stengiamasi jas integruoti į draugišką šeimą: „Ruzgų bendruomenei greitai sukaks 3 metai. Nuo pat gyvavimo pradžios buvome įtraukti į kitų Mažeikių apylinkės seniūnijos kaimų veiklą. Per tuos trejus metus visi labai susigyvenome – esame kaip viena šeima. Seniūnijos darbuotojai visada skuba į talką: tiek prie bendruomenių aplinkos tvarkymo, tiek prie švenčių organizavimo.“
Ketina ginti viešąjį interesą
„Akivaizdu, kad teritorijos vientisumas operatyviai pagalbai ir bendravimui neturi jokios reikšmės. Priešingai, šiais susvetimėjimo laikais skatinamas nuoširdus bendruomenių bendravimas. Kol gyventojai bus vieningi, jie ir bus tikrasis kultūros židinys. Svarbiausia, seniūnijos darbuotojų supratingumas ir palaikymas. Reikia pripažinti, kad į šios seniūnijos gyventojų gerą psichologinį, sociokultūrinį mikroklimatą daug pastangų ir darbo įdėjo Mažeikių apylinkės seniūnijos seniūnas M. Badaukis su visa savo komanda. Todėl šiandien mums nereikia jokių savivaldybės intervencijų darniam, patogiam Mažeikių apylinkės seniūnijos gyventojų gyvenimui. Mes turime visko, ko mums reikia ir neketiname nieko keisti“, – tvirtos pozicijos laikosi VšĮ „Būk su manimi“ direktorė.
20 po kreipimosi pasirašiusių bendrovių, gindamos viešąjį interesą neatmeta galimybės kreiptis į teisėsaugos institucijas, jei nesulauks atsakingo ir geranoriško požiūrio į susidariusią situaciją.
Veiksmų nesiėmė
Buvusio Mažeikių rajono savivaldybės mero, tarybos nario Antano Tenio teigimu, pagrindinis įstatymas, kuriuo vadovaujamasi, įsigaliojo 2011 m. sausio 1 d., bet tada nebuvo imtasi jokių veiksmų: „Jei gerai prisimenu, įstatymas buvęs rekomendacinio pobūdžio, daugiau taikomas tokioms žiedinėms savivaldybėms kaip Šiauliai, Klaipėda, Vilnius, Panevėžys, Kaunas ir pan.“ Paminėdamas, kad 2015 m., prieš rinkimus, buvo kalbama, kad gera proga panaikinti Mažeikių apylinkės seniūniją, pridūrė, kad tam jis nei tada pritarė, nei dabar pritars. „Analizuojant siūlomus priskyrimus seniūnijoms, neįsigilinta į susisiekimo galimybes, pvz., ar Vytauto g. soduose gyvenančiam žmogui bus patogu vykti į miestą ar Viekšnius tvarkyti reikalų. Tas pats pasakytina apie Kurmaičių k. gyventojus, – Budas.lt sakė A. Tenys. – Nemanau, kad reikia naikinti Mažeikių apylinkės seniūniją, tuo labiau, kad seniūnas aktyvus ir mokantis bendrauti su žmonėmis, bendraudamas su seniūnaičiais, bendruomenių pirmininkais ir Savivaldybės taryba, sprendžia bendruomenių problemas. Manau, kad turėtų būti demokratija.“
Neabejoja teisingumu
„Viena yra Vyriausybės argumentai dėl seniūnijos techninių specifikacijų, kita – besikeičiantis pasaulis ir įpročiai, – paklaustas, ar dabar tinkamas metas imtis tokių radikalių veiksmų sakė Seimo narys Kęstutis Bartkevičius. – Per karantiną Savivaldybės darbas nesustoja. Karantinas mus išmokė kitaip vykdyti viešąsias paslaugas, ištrynė ribas tarp atstumų ir kontaktinio bendravimo. Nuotolinis aptarnavimas, didėjantis žmonių kompiuterinis raštingumas nustūmė fizinę įstaigų buveinę ir tiesioginį kontaktą į antrą planą. Todėl kuriai seniūnijai priklausysi ir kur bus jos administracija tampa antraeiliu klausimu. Be to, nuolatinis gyventojų skaičiaus mažėjimas verčia galvoti apie aptarnaujančio sektoriaus optimizavimą, biurokratijos mažinimą.“
Kartu K. Bartkevičius pabrėžė, kad gyventojų nuomonė turėtų būti svarbus kriterijus sprendžiant seniūnijų pertvarkos klausimus, tačiau pastebėjo, kad šiuo atveju turima Vyriausybės išvada apie seniūnijos ypatybių neatitikimą teisės aktams: „Apie šį Vyriausybės potvarkį sužinojome tik po seniūnijos gyventojų sujudimo, nors Savivaldybei Vyriausybės raštas buvo perduotas dar 2017 m. Reaguoti pradėjo tik dabartinė administracijos direktorė.
Tačiau Savivaldybė neatlikinės jokių radikalių veiksmų prieš tai gerai nepasiruošusi. Dėl objektyvių priežasčių ši tema atidedama vėlesniam laikui. Ši valdžia važinėdama per rajono miestelius ir kaimus, yra įrodžiusi, kad nebijo tiesiogiai bendrauti su žmonėmis ir pateikti atsakymų akis į akį. Tokios praktikos bus laikomasi ir ateityje bet kuriuo mūsų bendruomenėms aktualiu klausimu“, – Mažeikių rajono savivaldybės vadovų veiksmų teisingumu neabejoja Seimo narys.
Nustebino... naujas projektas
Mažeikių rajono vicemerės Linos Rimkienės, kaip teisininkės, Budas.lt pasiteiravo, ar teisingai buvo pasielgta užsakius studiją atlikti vilniškei UAB „Atamis“, kuri gal būt neįsigilinusi siūlo tokį Mažeikių apylinkės seniūnijos bendruomenių priskyrimą kitoms seniūnijoms, su kuriomis nėra tiesioginio susisiekimo transporto. „Iš esmės seniūnijų pertvarkos planą, parengtą minimos įmonės, esu mačiusi vieną kartą pristatymo metu. Nustebino tai, kad tai buvo visiškai naujas projektas – susitikimo dalyviams pristatytos naujosios ribos. Nebuvo parengtas brėžinys, kuriame matytųsi buvusios ribos ir ant jų užpieštos naujosios. Tokiu būdu būtų buvę paprasta įvertinti pokyčius, – kalbėjo mero pavaduotoja, pridurdama, kad iš gyventojų gaunanti gražių atsiliepimų apie seniūną M. Badaukį. – Manau, kad jie yra teisingi ir taip pat esu tikra, kad jaunas žmogus, bet kada ras kur panaudoti savo darbinę patirtį ar įgyvendinti iniciatyvas.“
Ar neviršyta kompetencija?
Stebint, kaip forsuojamas Mažeikių apylinkės seniūnijos likimas, šios seniūnijos bendruomenių gyventojams kyla klausimas, ar Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorė neviršija savo kompetencijų. Jie įsitikinę, kad nesilaikoma Vietos savivaldos įstatymo 40 str. 1 p., kuriame sakoma, kad „Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams, savivaldybės tarybai, merui ir seniūnui.“ „Pagal to paties Įstatymo 42 str., savivaldybės merui potvarkiu paskelbus gyventojų apklausą, savivaldybės administracijos direktorius organizuoja gyventojų apklausą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (44 str.). Įstatymas nenumato šios funkcijos perdavimo kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Todėl konstatuotina, kad paslaugos pirkimo dokumentuose įpareigojant teikėją (UAB „Atamis“ – red. past.) atlikti apklausą buvo pažeisti Vietos savivaldos įstatymo bei Tvarkos aprašo 6.3 punkto reikalavimai“, – įsitikinę seniūnijos bendruomenių aktyvistai.“ Tam pritarė kalbinti politikai A. Tenys bei L. Rimkienė.
Seimo narys K. Bartkevičius šiuo klausimu buvo kitokios nuomonės: „Supraskime, kad seniūnijos nėra bendruomeniniai ir visuomeniniai organai. Tai savivaldybės administracijos ir tarybos atstovybė smulkesniuose teritoriniuose vienetuose. Seniūnijų buvimas ar nebuvimas nesusijęs nei su mokyklomis, nei kultūros namais ar bibliotekomis. Performavus seniūnijas nėra naikinamas bendruomeninis ar kultūrinis gyvenimas. Pagal neseniai priimtus įstatymus, savivaldybės gali turėti mažiausiai dvi seniūnijas. O kiek jų bus – bendruomenių, savivaldybės vadovų ir politikų susitarimo klausimas. Apklausa dar neatlikta, jai dar ruošiamasi. Apskritai šios procedūros dabar nėra pirmame darbotvarkės plane. Nemanau, kad šis klausimas bus forsuojamas, kol turime didesnių problemų – viruso pandemiją, galbūt vėliau atsirisiančią ir antrąją bangą.“
Naujas galvos skausmas
Galimais naujais teritoriniais vienetais nesidžiaugia ir seniūnijų, kurioms būtų priskiriamos naikinamos seniūnijos bendruomenės, seniūnai. „Mes esame tik vykdytojai. Žinoma, nesidžiaugiame. Mūsų pačių teritorija didelė, o dar ją padidinus būtų naujas galvos skausmas, – Budas lt. sakė Viekšnių seniūnijos seniūnas Kornėlijus Kryžius. – Vadovaujantis įstatymu, Mažeikių apylinkės seniūnija neatitinka vientisumo ir apylinkės reikalavimų. Tai vienas klausimas, o kitas – kaip būtų tos seniūnijos gyventojams? Parengti du variantai, bet gali būti ir trečias. Politikai diskutuodami turėtų priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Turi būti atkreiptas dėmesys ir į susisiekimą. Labai įdomu, kad siūloma Vytauto g. esančius sodus priskirti mūsų seniūnijai, nes pervažos iš Viekšnių per geležinkelį nėra, o važiavimas per Mažeikius lyg ir prasilenkia su sveika logika. Ne tik dėl šios seniūnijos teritorijos dalies, bet ir rajono bendrojo plano dalies iškyla klausimas. Tai gal reikia koreguoti Mažeikių rajono savivaldybės bendrąjį planą? Manau, tai diskutuotinas klausimas.“
Atsakomybė – administracijos direktoriui
Budas.lt, gavęs Mažeikių apylinkės seniūnijos atstovų kreipimąsi į politikus ir spaudos atstovus, dėl jame išsakytų pretenzijų ir kaltinimų, paaiškinti susidariusios situacijos paprašė Savivaldybės administracijos.
„Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punktu savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais“, – atsakydamas Budas.lt rašo Savivaldybės Ryšių su visuomene skyrius.
Vietiniai projektuotojai nedalyvavo
Kai kurių Budas.lt kalbintų asmenų nuomone, daug kritikos tenka vilniškės UAB „Atamis“ atliktai studijai, kad neišanalizuotos susisiekimo galimybės ir pan. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorė Laima Nagienė Budas.lt patikino, kad, vietiniai projektuotojai pirkimuose nedalyvavo. „Projektas rengiamas vadovaujantis privalomuoju Vyriausybės atstovo Telšių apskričiai reikalavimu, kad visos seniūnijos atitiktų Seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos adresų registro tvarkymo įstaigai tvarkos aprašo reikalavimus. Atkreipiame dėmesį į tai, kad minėtame pirkime pirkimo objektas detalizuotas techninėje specifikacijoje, kuria vadovaujantis paslaugos teikėjas privalo išanalizuoti Mažeikių rajono savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų ir pavadinimų esamą situaciją ir parengti pasiūlymus šių seniūnijų aptarnaujamų teritorijų riboms nustatyti (keisti) ir pavadinimams keisti“, – rašoma Savivaldybės atsakyme.
Įstatymo ribose
„Vadovaujantis minėto įstatymo Aprašo ir 2020-02-05 sutarties reikalavimais, administracijos direktorė 2020-03-20 raštu ir kreipėsi į paslaugos teikėją (UAB „Atamis“ – red. pas.) prašydama vykdyti paslaugų teikimo sutartį ir pateikti pasiūlymus dėl galimo seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo (keitimo) ir pavadinimų keitimo, todėl administracijos direktorė veikė Vietos savivaldos įstatymo apibrėžtos savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijos ribose ir savo įgaliojimų neviršijo“, – toliau rašoma Savivaldybės atstovų atsakyme Budas.lt.
Vykdys apklausą ir teiks Tarybai
„Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu, sprendimų dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, įvertinus gyventojų nuomonę, priėmimas yra išimtinė Tarybos kompetencija. Gyventojų apklausa bus vykdoma laikantis minėto įstatymo nuostatų, po jos bus teikiamas sprendimo projektas Tarybai tvirtinti“, – patikino Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorė L. Nagienė, pridurdama, jog projekto rengimas dar tik pradedamas. – Kad būtų galima vykdyti gyventojų apklausą, turi būti parengti ir teikiami siūlymai, kuriems būtų pritarta ar nepritarta. Tarybai projektas teikiamas paskiausiai, po gyventojų apklausos. Dar kartą atkreipiame dėmesį į tai, kad nurodytu klausimu bus vykdoma gyventojų apklausa, todėl gyventojų prašome sekti informaciją ir aktyviai išsakyti savo nuomonę.“
Redakcija Birutės Šneideraitienės
Mazeikiai.lt, MKE ir Budas.lt nuotraukos
