Reklama 2
Reklama 1

Kai pagalvoji…

Rugsėjo pirmoji – Mokslo ir žinių diena. Ši diena įtraukta į Lietuvos atmintinų /minėtinų dienų sąrašą. Atrodo, viskas puiku – rugsėjo pirmąją visose Lietuvos mokslo ir švietimo įstaigose turėtų vyrauti šventinė nuotaika, skambėti muzika, miestų ir didesnių gyvenviečių gatvės pilnos pasipuošusio jaunimo, kurių rankose gėlės, skirtos jų mokytojams, dėstytojams. Rugsėjo pirmoji juk ir ilgo mokslo žinių siekimo kelio pradžia pirmokėliams bei naujas iššūkis jų tėveliams. O ką jau bekalbėti apie mokytojus, dėstytojus, kurie klasėse, auditorijose vėl galės džiaugtis jaunąja karta – Lietuvos ateitimi.

Aš šitokią Rugsėjo pirmąją suprantu. Aš šitokias Pirmąsias mokslo metų dienas prisimenu. Rugsėjo pirmoji buvo visos Lietuvos šventė. O ar Rugsėjo pirmoji minėtina šventė šiandieninėje Lietuvoje? Ar mokymo įstaigos, mokytojai pripažįsta, palaiko Mokslo žinių dienos paminėjimą? Abejoju. Ar normalu, kai iš daugiau kaip 60 Lietuvoje atmintinų /minėtinų dienų sąrašo tik vienintelė Rugsėjo pirmoji ne visuotinai minima, o, matyt, priklauso nuo to, kuriai mokytojų profsąjungai priklauso konkrečios mokyklos pedagogai? Ar normalu, kai tos pačios šeimos vaikams, lankantiems skirtingas mokyklas, vienam vaikui mokslo metai (Rugsėjo pirmoji) prasideda vieną dieną, o kitam kitą? Galvoju, kad taip pat nenormalu, kai tame pačiame mieste tos pačios šeimos vaikai, lankantys skirtingas mokyklas, per mokslo metus atostogauja skirtingu laiku ir skirtingą dienų skaičių? Man nesuprantama, kodėl pedagogų bendruomenė vietoj to, kad nereikėtų pailginti mokslo metų, šiais metais nepasinaudojo proga Mokslo ir žinių šventę švęsti visuotinai visoje Lietuvoje sekmadienį (rugsėjo pirmąją), o pirmadienį pradėti darbą?

Švietimas – jaunosios kartos formavimo, o tuo pačiu ir visos Lietuvos ateities kūrimo pagrindas. Kokie procesai vyksta švietimo ir mokslo sistemoje, visa tai mato, išgyvena ir perima jaunimas, formuojasi ir jų asmenybė. Galvoju, kad mokymo įstaigų pedagogų kolektyvai jau seniai turi, apie ką susimąstyti. Netikiu, kad mokyklose nėra sunkiam pedagogo darbui atsidavusių mokytojų, tradicijų puoselėtojų. Yra. Ir jų dauguma, tačiau jie pirmiausia galvoja apie vaikus, jų mokymą, asmenybės ugdymą ir jiems nebelieka laiko ginčytis ir prieštarauti tiems, kuriems, deja, pagrindas pirmiausia pinigai (kad ir neuždirbti), streikavimas, landžiojimas per ministerijos langus. Aišku, tokiems ,,pedagogams“, matyt, nebelieka laiko tam skirtą dieną suruošti mokyklose Rugsėjo pirmosios – Mokslo ir žinių dienos – VISUOTINIO paminėjimo.

Su naujaisiais mokslo metais, gerbiamieji.

 

Vaclovas ŽUTAUTAS

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode