Romas

„Gėid vuolongelė“ ir šiemet pateikė staigmenų

Gražina VERŠINSKIENĖ

Šiemet tradicinis sediškių festivalis „Gėid vuolongelė“ ne tik subūrė kolektyvus autentiškam folklorui, bet kartu šventė ir Žemaitijos paminėjimo 800-ąją sukaktį. Pristatyta ir Mažeikių krašto autentiškų muzikantų kompaktinė plokštelė.

Laukti fanfarų garsai

Tradicinė šventė tradiciškai ir prasidėjo – iškilminga kolektyvų eisena su Sedos vėliava priešaky nuo Sedos kultūros centro pajudėjo į centrinę Antano Baranausko aikštę. Šįkart, skambant fanfaroms, garbė iškelti Sedos miesto vėliavą patikėta Mažeikių krašto muzikantams. O kaipgi be šokių kolektyvo „Mitrulis“ įžanginio pasirodymo.

Liejosi sveikinimai, kalbos – džiaugėsi švente, žiūrovų gausa vietiniai Sedos miesto ir Kultūros centro vadovai, gražių žodžių negailėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė (paminklotvarkai) Rūta Končiutė-Mažiulienė, Sedos parapijos klebonas kun. Modestas Ramanauskas, profesorius, mokslų daktaras Rimantas Balsys ir kt.

Lietuvių liaudies instrumentinė muzika

Maloni staigmena – Mažeikių krašto tradicinių muzikantų kompaktinės plokštelės „Lietuvių liaudies instrumentinė muzika“ pristatymas, kuris tapo atskira festivalio dalimi. Įrašų polkutės, valsai, fokstrotai, maršai nuskambėjo gyvai, grojant Mažeikių muzikantams, kurių mokytojai buvo ne profesionalai, o tėvai, vyresnieji broliai ar kaimynai – tai muzikantai savamoksliai. „Klausaisi ir nejučia pagalvoji: kiek galios turi meilė – meilė muzikai, žmogui, Lietuvai“, – plokštelės anotacijoje pažymi Arūnas Lunys, Lietuvos nacionalinio kultūros centro folkloro poskyrio vyr. specialistas.Plokštelėje įrašytos instrumentinių grupių „Rėmolee“, „Alksniokaa“ bei pavienių muzikantų atliekamos melodijos. Kai kurie muzikantai groja ir vieni, ir su ansambliais“, vėliau pakalbintas informaciją papildė Sedos kultūros centro direktorius Gintautas Griškėnas, pasidžiaugęs, kad iš dalies leidybą finansavo Mažeikių r. savivaldybės kultūros centras.

 

Akcentas – žemaičių kolektyvai

 

Pasak G. Griškėno, šiųmečio festivalio tikslas – kviesti žemaičių kolektyvus, nes renginio metu paminėtas ir Žemaitijos 800 metų jubiliejus. Iš įvairių Žemaitijos rajonų sugužėjo folkloro ansambliai: pirmąkart atvyko iš Mosėdžio (Skuodo r.) ir tradicinė styginių instrumentų grupė iš Šiaulių rajono, ne pirmus metus dalyvavo Skuodo rajono Barstyčių folkloro ansamblis „Barstytė“, Mažeikių „Alksna“ su „Alksniukais“, Žemaitijos nacionalinio parko Platelių folkloro ansamblis „Platelee“. Sedai atstovavo keturi kolektyvai: „Rėmolee“, „Rėmoliokaa“, „Cyroliokaa“ ir „Mitrulis“. Iš toliausiai atvykę svečiai – „Diemedis“ iš Kalvarijos (Marijampolės r.).Paklausus, o kaip su žemaičiais susijęs Kalvarijos kolektyvas, direktorius pajuokavo: „Suvalkiečius pakvietėme kaip žemaičius, permestus per Nemuną. O Šiauliai, galima sakyti, ant „rubežiaus“. Beje, visi festivalyje dalyvavusieji ansambliai yra gavę „Aukso paukštę“.

Papildoma pažintine festivalio dalimi tapo Sedoje vykusio plenero-kūrybinių dirbtuvių „Odė bažnyčiai“ dalyvių darbų pristatymas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. G. Griškėnas neneigė, kad buvo atsiklausta, ar gali šie renginiai vykti kartu, taip vienas kitą papildydami.    

Polkos konkursas

Vakarinėje dalyje Sedos Varduvos upės salelėje kolektyvus ir svečius nacionaliniais žemaičių patiekalais (bulvėmis su lupenomis, spirgine, kastiniu, žirnių koše, cibulyne ir kt.) vaišino Sedos bendruomenė. Ne vien pilvus kimšo vakaronės dalyviai, bet ir kojas miklino – vyko „Truopniuojė šokiejė“ konkursas. Ir čia laurus nuskynė ne žemaičiai, o „Diemedžio“ šokėjų pora iš Kalvarijos. Kaip geri šokėjai, pažymėtos poros ir iš Sedos, Barstyčių, Mosėdžio kolektyvų.

 

Žiūrovui nepataikaujama

Pasidomėjus, kaip pavyksta jau 17 metų festivaliui neprarasti populiarumo, direktorius paatviravo, jog generuoti tą patį kasmet nelengva, todėl vis įterpiamos naujovės, ir puse lūpų prasitarė, kad kitąmet gal užsienio kolektyvų pasikvies.

„Mes nepataikaujame žiūrovui, nestilizuojame, o atliekame tradicinę muziką. Galime pasidžiaugti, jog turime klausytojų įvertinimą, žmonės supranta, kad be praeities nėra ateities. Kol yra klausytojų, tol esame įvertinami jų atėjimu. Rytoj Šv. Marijos Magdalenos atlaidai, tad tiek sediškiai, tiek pas juos atvykę giminės patrauks į bažnyčią. Tai irgi lyg mūsų šventės dvasinis pratęsimas, todėl ir festivalis visada rengiamas atlaidų išvakarėse“, – kalbėjo Sedos kultūros centro direktorius G. Griškėnas, pasidžiaugęs, kad ir oras kasmet festivaliui palankus.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Powered by BaltiCode