Romas

Grūstė minėjo kaimo jubiliejų

 

Iniciatyvinė grupė šiemet, švenčiant Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, sukvietė Grūstės gyventojus ir svečius paminėti jubiliejinę kaimo sukaktį – 765-ąsias metines.

Meldėsi už grūstiškius

Nedidukė Grūstės koplytėlė vos sutalpino visus tikinčiuosius, susirinkusius dalyvauti šv. Mišiose už gyvuosius ir mirusiuosius grūstiškius. Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. Modestas Ramanauskas, sveikindamas šventės dalyvius ir kviesdamas bendrai maldai, sakė, jog visuomet gera sugrįžti į tėviškę ir išgirsti mėgstamą dainą, kurią girdėdavome dainuojant savo senelius ir tėvelius, gera grįžti į tėviškę ir prisiminti savo vaikystę, kur dienos pradžią paskelbdavo gaidžio giedojimas, o prie stalo kviesdavo mamos kepti blynai, šilto pieno puodelis: „Gera sugrįžti į tėviškę, kur oras kvepia medumi ir po vaikystės liepomis gali patirti bendrystės jausmą. Tą akimirką galvoji ne tik apie save, bet ir apie savo artimuosius, kaimynus, prisimindamas ir tuos, kurių jau nebėra.“

Dėkojo susirinkusiesiems

Sedos seniūnijos seniūnė Audronė Dipševičienė sveikino atvykusius į jubiliejinę šventę, linkėjo smagių akimirkų, malonaus bendravimo ir gražios dienos, dėkojo, kad ne tik vietiniai, bet ir iš kitur atvažiavusieji nepagailėjo laiko ir giedrą vasarišką dieną atskubėjo į Grūstę.

Renginį vedė Genoveita Gicienė kartu su karo aviacijos lakūnu Andriumi Gineičiu. Dainas dovanojo

Angelė Pačerinskaitė-Norkienė ir Julijana Ivoškevičienė.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               

Iš istorijos

 

Kaip teigiama Mažeikių krašto enciklopedijoje, Grūstė – kaimas Sedos seniūnijoje, 5 km į šiaurės vakarus nuo Sedos, tarp Sedos–Ylakių kelio ir Varduvos upės. Šiaurėje ribojasi su Butikių k. Yra veikiančios kapinės, kuriose – koplyčia ir varpinė. Grūstę sudaro Gurauskynas, Jonatynas, Letukynas, Kėmtainė, Majauskynas ir Grūstė.

Vietovė „Grunstė“ minima 1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupijos teritorijų dalybų akte. Nuo XIV a. Grūstė buvo valsčius. 1585 m. Grūstės laikytoju buvo Stanislovas Valentinavičius-Opulskis.

Dabartinis kaimas sutapatinamas su senuoju Grūstės valsčiumi, o kartais ir su buvusiu, bet dabar jau išnykusiu Bareikių miestu, kuris 1568 m. priklausė Grūstės valsčiui. Tais metais Jokūbo Lankovskio sudarytas inventorius žymi, kad Bareikiuose buvo 93 sklypai su namais, prekyviete, šešios gatvės. Miestui priklausė 86 valakai ir 20 margų žemės. Žmonės pasakojo, kad čia buvusios net trys bažnyčios. Bareikiai užėmė dvigubai didesnį plotą negu tuometinis Skuodas ar Salantai ir ribojosi su Mosėdžiu, Vabalių, Kaukolikų ir kitais kaimais. Jo išnykimo aplinkybės nėra aiškios. Žmonės pasakoję, kad jį sugriovė švedai Jono Kazimiero laikais, tačiau dar prieš švedų karus 1643 m. sudarytame Grūstės valsčiaus inventoriuje Bareikiai nebeminimi, o Žemaičių bažnyčių sąraše Bareikių bažnyčios nebėra nuo 1613 m.

1806 m. Grūstėje pastatyta koplyčia, kurią 1880 m. parapijiečiai atstatė. Ji priklausė Sedos bažnyčiai.

Grūstės istorija paini ir iki galo neatskleista. Labai trūksta tikslių jos raidos duomenų, bet aišku tai, kad žmonių čia gyventa jau labai seniai ir kad XVI–XVII a. čia jau buvęs gana didelis miestelis.

Valerija KVEDARAITĖ

Nuotrauka iš Sedos kultūros centro archyvo

Powered by BaltiCode