Reklama 1

Tarptautinėje konferencijoje – apie kalvystės meną

Birželio 7 d. Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykloje vyko tarptautinė konferencija „Metalo ir ugnies valdovai“, kurioje dalyvavo kalviai iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos bei kalvystės meno mėgėjai. Kalbėta apie kryždirbystės ištakas Mažeikiuose, meninę kalvystę ir metalo plastiką.

Sveikino dalyvius

Sveikindamas konferencijos dalyvius, Mažeikių rajono savivaldybės meras Vidmantas Macevičius dėkojo kalviams, kad atvyko į šventę, linkėjo daug įspūdžių ir malonios viešnagės Mažeikiuose. Taip pat meras pasveikino neseniai jubiliejų minėjusį mažeikiškį kalvį Algirdą Stankų. Tvirtos kalvio rankos ir nukalti dar ne vieną kalaviją Lietuvai Seimo nario Kęstučio Bartkevičiaus vardu linkėjo Seimo nario padėjėjas Česlovas Čyžas.

Skaitė pranešimus

Pirmasis pranešimą skaitė Mažeikių muziejaus vyriausiasis muziejininkas Vytautas Ramanauskas, kuris parodė ir papasakojo apie Mažeikių rajone esančius ne tik metalinius, bet ir iš kitų medžiagų pastatytus kryžius. Pasak jo, Mažeikiai buvo mažas kaimelis, apsuptas miškų, jame buvo apie 12 kiemų. Pirmasis amatininkas, įsikūręs Mažeikiuose, buvo kalvis. V. Ramanauskas pasakojo apie tuo metu egzistavusią tradiciją statyti medinius kryžius. Pranešėjo teigimu, pirmasis kalviškas kryžius buvęs Mažeikių kaimo koplytėlėje, kuri vėliau perkelta į kapines. Pastačius bažnyčią, ant jos atsirado šeši metaliniai kryžiai. 1917 m. Mažeikių kapinėse nebuvo kitų paminklų, tik kryžiai. Dabartinę senamiesčio bažnyčią puošia 2 m kryžius, o viduje stovi skulptūra, sukurta trijų menininkų. V. Ramanauskas taip pat minėjo ir kitus Mažeikiuose esančius kryžius.

Lietuvos menotyrininkas, etnologas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Tumėnas kalbėjo apie meninę kalvystę ir apgailestavo, kad kalvystė susilaukia labai mažai dėmesio iš mokslininkų, todėl apie ją sukaupta mažai duomenų. Pasak pranešėjo, saulutės labiausiai išreiškia meninę kalvystę, nors ji neapsiriboja vien saulutėmis arba kryžiais, dar yra durų apkaustai, ypač dvaruose, kur ši sritis labiausiai buvo plėtojama. Laikui bėgant kryždirbystė tapo ne tik krikščioniškosios, bet ir tautinės rezistencijos dalimi. Tautodailininkai pradėjo moderniai interpretuoti kryždirbystės simboliką, atsirado saulutės, nors jos buvo labiau kaip pagonybės simbolika, tačiau iš tikrųjų jose persipynusi ir krikščioniškoji. Sovietmečiu egzistavo takoskyra tarp oficialiosios kultūros ir taip vadinamos rezistencinės, kurioje buvo ir kryždirbystė. Taip pat V. Tumėnas pasakojo apie grupinius kalvių kūrinius, kurie sukurti Užventyje ir Mažeikiuose, parodė filmuotą medžiagą iš šventės Užventyje.

Lietuvos dailininkų sąjungos monumentaliojo meno sekcijos narys, Suomijos kalvių sąjungos garbės narys, lenkų, čekų, estų, rusų kalvių sąjungų paprastasis narys, mažeikiškis kalvis Algirdas Stankus kalbėjo apie metalo plastiką, atkreipdamas dėmesį, jog, restauruojant kalviškus kūrinius, turi būti daroma nei geriau, nei blogiau, o taip, kaip buvo, taip pat darbai turi atitikti architektūros stilių, parodė savo darbų eskizus ir pačių darbų nuotraukas. Parodytos filmo apie kalvystės šventę Suomijoje ištraukos.

 

Pagerbė išėjusius

Po konferencijos šventės svečiai apžiūrėjo Mažeikių muziejuje eksponuojamą respublikinio kalviškosios kryždirbystės konkurso parodą „Lietuvos kalvių kalvis 2019“, vėliau susirinko Baltų aikštėje, prie prieš trejus metus kalvių sukurto „Sodo“, pagerbė anapilin išėjusius kolegas. Vakare kalvių laukė vakaronė Renavo dvare su folkloro ansambliu „Alksna“.

 

Gajutė ABELKIENĖ

Autorės nuotrauka

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode