Sprogimas

Renavo dvaro sodyboje atidengta skulptūra

Gruodžio 8 d. Renavo dvaro pergolėje iškilmingai atidengta skulptūra, skirta čia augusiems garsiems broliams Narutavičiams atminti.

Įamžinti atminimą

Prieš šimtą metų Lietuva ir Lenkija paskelbė savo valstybių nepriklausomybę ir jų vardai atsirado Europos tautų žemėlapyje, tad Mažeikių rajono savivaldybė kartu su akcine bendrove „ORLEN Lietuva“ nusprendė abiejų valstybių šimtmetį paminėti ypatingai – pagerbti ir įamžinti brolių Narutavičių atminimą. Vienas jų – Stanislovas – Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, kitas – Gabrielius – pirmasis nepriklausomos Lenkijos prezidentas. 

Gyveno dvare

Vieta pasirinkta neatsitiktinai – čia, Renavo dvare, keletą metų gyveno ateityje tapsiantys garsūs broliai. Juos mokė pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas, švietėjas Laurynas Ivinskis. 

Maždaug pusantro metro aukščio, pilnavidurė, lieta iš bronzos skultūra įkurdinta ant granitinio pjedestalo Renavo dvaro pergolėje. Ji vaizduoja du skirtingomis kryptimis žvelgiančius brolius vaikystėje. Skulptūros kūrėjai – architektas Algirdas Žebrauskas ir visai neseniai anapilin išėjęs garsus Lietuvos skulptorius Romualdas Kvintas. Darbą po skulptoriaus mirties užbaigė skulptorius Martynas Gaubas. Skulptūrą pašventino Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos vikaras kun. Robert Romanovski.

Skulptūros atidengimo ceremonijoje dalyvavo ir susirinkusiuosius sveikino Lenkijos Respublikos Prezidento kabineto vadovas, valstybės sekretorius Wojciech Kolarski, kuris perskaitė ir Mažeikių rajono savivaldybės merui perdavė Lenkijos prezidento Andrzej Duda sveikinimą, Lenkijos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvos Respublikoje Urszula Doroszewska, LR Seimo narys Valius Ąžuolas, Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys, akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Michal Rudnick. 

Iškilmėse taip pat dalyvavo Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus seminarijos rektorius dr. kun. Saulius Stumbra ir auklėtiniai, kiti garbūs svečiai.


Istorija

G. Narutavičius gimė 1865 m. kovo 17 d. Telšiuose, žemaičių bajoro, 1863 metų sukilimo dalyvio Jono Narutavičiaus ir jo trečiosios žmonos Viktorijos Ščepovskaitės šeimoje. Gyveno ir mokėsi Renavo dvare, Liepojos gimnazijoje, studijavo Peterburge. Dėl asmeninių ir politinių aplinkybių G. Narutavičius įsikūrė Šveicarijoje, gavo jos pilietybę.

Jis garsėjo kaip gabus inžinierius, ypač elektrifikacijos srityje. Tapo profesoriumi. 1919 m. vasarą G. Narutavičius, gavęs Lenkijos vyriausybės kvietimą atvykti į Varšuvą, aktyviai įsitraukė į nepriklausomos valstybės kūrimą. 1920 m. tapo viešųjų darbų ministru. 1922 m. gruodžio 9 d. Lenkijos Seimas po permainingų rinkimų jį išrinko Lenkijos Respublikos prezidentu. G. Narutavičius buvo inauguruotas gruodžio 11 dieną, o jau gruodžio 16 dieną dailės parodoje lenkų nacionalistas pistoleto šūviais jį mirtinai sužeidė. Pirmasis Lenkijos prezidentas iškilmingai ir pagarbiai palaidotas Varšuvos Šv. Jono katedros kriptoje. 

S. Narutavičius gimė 1862 m. rugsėjo 2 d. Telšiuose, mirė 1932 m. gruodžio 31 d. Kaune. Studijuodamas Peterburgo universitete teisę iš mokyklos buvo pašalintas už priklausymą slaptai organizacijai. Teisės studijas tęsė Kijevo Šv. Vladimiro universitete. Nuo 1887 m. gyveno Varšuvoje, dirbo apskrities teisme, vėliau ėmėsi žurnalistinės ir leidybinės veiklos. Su lenkų socialdemokratu mokslininku L. Krzyvickiu 1890 m. leido laikraštį „Tygodnik powszechny“. 1904 m. įsikūrė Brėvikių dvare. Laisvalaikį skyrė kultūriniam ir visuomeniniam darbui. 1905 m. įsteigė Alsėdžių respubliką. Telšių apskrities bajorai jį išrinko atstovu į kuriamą Kauno gubernijos savivaldos instituciją – „zemstvo“. 1905 m. gruodžio 4–5 d. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. 1915 m. Kaune įsteigė teismą, kuriame buvo vartojama tik lietuvių kalba. 1917 m. išrinktas į Vilniaus konferencijos organizacinį komitetą, konferencijoje išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras. Darbą Taryboje baigė 1918 m. liepos 13 d. Grįžęs į Brėvikius, ūkininkavo savo dvare. 1932 m. gruodžio 31 d. nusišovė Kaune, palaidotas Alsėdžių kapinėse.

Parengta pagal Savivaldybės informaciją

Birutės Šneideraitienės nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode