Sprogimas

Mažeikių–Židikų kelias pokaryje

 

Dabar Mažeikius su Ukrinais ir Židikais jungia tiesi asfalto juosta su gelžbetonio tiltu per Ventos upę.Pokaryje žvyrkelis, vedantis į Židikus, vingiavo pamiškėmis. Tilto nebuvo, Ventos upę perbristi arba pervažiuoti buvo galima ties Troškučių–Zastaučių kaimais buvusia brasta arba kita kelio atšaka šalia Stulpino malūno. Čia buvo plaustas vežimams ir mašinoms, o pėstiesiems – valtelė. Plaustininko Pakamanio šeima gyveno namelyje, šalia malūno. Ventai išsiliejus, su Židikais būdavo susisiekiama aplinkiniu keliu per medinį Ventos tiltą, per Geidžius ir Bugenius.

Tokiu keliu 1947 metų kovo 1-osios rytą Židikų sovietinis saugumas (MGB) tris kažkuo kaltinamus židikiškius susodino į vežimą ir saugomus trijų stribų išsiuntė į Mažeikius tolesniam tardymui.

Privažiavus ,,Amerikos“ mišką Repšių kaimo ribose iš krūmų pasipylė šūviai. Sargybiniai persigandę paragino arklius ir nudūmė Mažeikių link. Tuo metu vienam areštuotųjų – Šetkui – pavyko pabėgti ir pasislėpti griovyje.

Kelyje Židikų stribai sutiko iš Mažeikių grįžtantį Ylakių garnizono vadą Pogorielovą su šeima su dviejų kareivių apsauga. Stribai juos perspėjo, jog gali būti užpulti.

Kelyje ties Repšių kaimu Pogorielovo ekipažas sutiko einantį tą patį Šetkų. Jį sulaikė ir liepė eiti priekyje vežimo. Pasiekus mišką vėl pasipylė šūviai, buvo nukautas apsaugos kareivis Tarasenka. Šetkui vėl pavyko pasprukti. Pogorielovo ekipažas išsigandęs apsuko arklius ir nurūko atgal į Mažeikius. Kelyje sutiko Židikų valsčiaus pirmininką Gavrilovą ir partorgą Strikaitį. Tie, sužinoję, kas dedasi kelyje, irgi skubiai pasuko Mažeikių link.

Pogorielovas pasivijo stribus, vežančius suimtuosius židikiškius, liepė grįžti atgal ir sužinoti, kas šaudo, bet stribai atsisakė. Tada Židikų valsčiaus pirmininkas ir partorgas vėl pasuko Židikų link. Pakelyje vėl sutiko tą patį Šetkų (matyt, žmogus nesijautė niekuo kaltas, kad nesislėpė), jį suėmė ir šį kartą sėkmingai pasiekė Židikus. Iš karto paskelbė pavojų. Į Repšių kaimo mišką suvažiavo Židikų, Sedos, Tirkšlių, Mažeikių garnizonų kareiviai, bet šaudžiusiųjų ir pėdsakai buvo atšalę.Tai galėjo būti ,,Žaibo“ būrio partizanai, veikę tose apylinkėse. Tai tik vienas epizodas iš pokario kovų, vykusių Židikų apylinkėse.

Albertas RUGINIS

Stasio Eišmonto-Dagiliuko LLA rezervinis būrys

Partizanų „Alkos“ rinktinės vado Juozo Venckaus-Adomaičio paliepimu miškininkas iš Pašerkšnės kaimo Stasys Eišmontas per 1946–1947 metus subūrė apie 40 asmenų rezervinį būrį iš Pašerkšnės, Skuodo-Ketūnų kaimų gyventojų.

     S. Eišmontas palaikė ryšius su Tirkšlių ir Sedos kuopų vadu Stasiu Girta-Liotčiku (Lakūnu), taip pat su A. Gerulskio ir Vacio Razono partizanais.

Mažeikių gimnazijoje besimokanti Tirkšlių miestelio gyventoja, „Sakalų“ štabo narė Valė Striaupytė suvedė S. Eišmontą su Mažeikių MGB įkurta „Siaubo“ smogikų grupe. Taip S. Eišmonto vyrai, manydami, jog tai tikri partizanai, pateko į Mažeikių saugumo įtaką. „Siaubo“ smogikai planavo per S. Eišmonto vyrus susisiekti su „Alkos“ štabu ar net su Žemaičių partizanų apygarda ir juos sunaikinti.

Saugumas 1949 m. užverbavo S. Eišmonto brolį Petrą Eišmontą, gim. 1930 m., ir davė jam Mėnulio slapyvardį.

Saugumo dokumentai liudija, jog Mėnulis buvo aktyvus agentas, padėjęs sunaikinti partizanus Augustą Gerulskį ir Kostą Girdvainį. Tokia kaina Mėnulis gelbėjo save ir savo šeimą nuo represijų ir tremties.

S. Girta-Liotčikas (Lakūnas), gimęs 1927 m. Pasruojės kaime, anksčiau su savo vyrais užpuolęs Žemaičių Kalvarijos miestelį, vėliau persikėlė į Žemalės mišką. Žuvus „Alkos“ štabui, būrė pavienius partizanus ir reikalavo griežtos drausmės. Rengėsi pulti Židikų miestelį. Kviečiamas susitikti su „Siaubo“ smogikais   pasimatyti atsisakė, įtardamas, jog tai neaiškūs žmonės.

S. Girtos būryje kurį laiką buvęs partizanas Adomas Lukošius-Spartukas-Lendrūnas prisimena: „Žemalės miške, 27 kvartale, buvusi Stasio Girtos stovykla vadinta „Partizanu kapu“. Ten susitikdavo partizanai. Saugumas, apie tai sužinojęs, šnipams nurodžius, kasinėjo tą vietą, bet jokio užkasto partizano nerado. Tada paliko reikalavimą partizanams ateiti pasiduoti, nes esą visi ryšininkai yra žinomi ir partizanai vis tiek būsią sunaikinti.“

1949 m. lapkričio 28–29 d. naktį S. Girta ir Antanas Bernotas Pašerkšnės kaime, ties Daukanto ūkiu, pateko į „Siaubo“ smogikų pasalą. Susišaudymo metu S. Girta buvo nukautas, o A. Bernotui pavyko pasitraukti. Prie žuvusio S. Girtos buvo rastas automatas, du revolveriai, granata, 97 šoviniai ir įvairūs dokumentai.

S. Girtos kūnas buvo nufotografuotas ir pamestas prie Tirkšlių stribyno. Manoma, jog užkastas Tirkšlių žvyrduobėje.

Po S. Girtos žūties Mažeikių saugumui nebebuvo tikslo vaidinti prieš S. Eišmonto vyrus. Rezervinio S. Eišmonto būrio 22 vyrai buvo suimti.

Nors S. Eišmonto LLA rezervinio būrio vyrai ypatingų žygių neatliko, tačiau už „sovietinės tėvynės“ išdavimą buvo žiauriai okupacinių represinių organų nubausti.Būrio vadas miškininkas S. Eišmontas-Dagiliukas-Miškininkas tribunolo Vilniuje nuteistas mirties bausme ir 1951 m. birželio 7 d. sušaudytas. Jo tėvas Petras Eišmontas, gimęs 1897 m. Pašerkšnės kaime, nuteistas 25 m. lagerio ir 5 metus tremties.Kolūkio pirmininkas Juozas Genys, gimęs 1905 m. Pašerkšnės kaime, miškininkas Zenonas Pocius-Klevas, gimęs 1929 m. Rupiekių kaime, ir Silvestras Jautakis-Kadagys, gimęs 1893 m., – visi trys parodomajame teisme Mažeikiuose 1950 m. liepos 29 d. karinio tribunolo nuteisti po 25 metus lagerio ir 5 metus tremties. S. Jautakis iš lagerio negrįžo, mirė Irkutsko lageryje 1951 m. rugsėjo 2 d. Dar po 25 metus lagerio ir 5 metus tremties buvo nuteisti Vilniuje: Anicetas Abelkis-Kadugys, gimęs 1927 m. Pašerkšnės kaime, Pranas Giedraitis-Uola, gimęs 1923 m. Žemalėje, Vladas Krolis-Darius, gimęs 1907 m. Skuodo-Ketūnų kaime, Feliksas Šverba-Sidabras, gimęs 1911 m. Lėlaičių kaime, trys broliai Strazdauskai iš Skuodo-Ketūnų kaimo:

Kazys-Lenderis, gimęs 1921 m., Antanas-Šerkšnas, gimęs 1927 m., ir Valius-Maironis, gimęs 1927 m.Broliai Valantinai: Pranas-Bijūnėlis, gimęs 1925 m., ir Alfonsas-Uosis, gimęs 1927 m. Rupiekių kaime, Ypatingojo pasitarimo nuteisti po 10 metų lagerio. Po 5 metus lagerio Ypatingasis pasitarimas Maskvoje nuteisė

Stasį Zakalskį, gimusį 1932 m. Kuisių kaime, Bonifacą Šukį-Klevą, gimusį 1907 m. Pašerkšnės kaime,

Petrą Abelkį-Dagiliuką, gimusį 1925 m. Rupiekių kaime.

Albertas RUGINIS

Puslapį parengė Birutė ŠNEIDERAITIENĖ

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

    

    

    

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode