Šiandien minima pasaulinė kovos su AIDS diena. Ta proga trečiadienį moksleiviams organizuotas seminaras „AIDS ir kitos socialinės ligos“.
Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip pailginti gyvenimą.
Svarbiausia kalbėti
Seminarą pradėjo Vytauto Klovos muzikos mokyklos moksleivis akordeonininkas Jonas Vozbutas. Gerą nuotaiką taip pat kūrė Mažeikių choreografijos mokyklos modernaus šokio studijos „Niuansas“ šokėjos ir Moksleivių namų dainos studijos „Kregždutė“ atlikėja Ksaverija Vaičiulytė. Sveikinimo žodį tarė Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys, jo pavaduotoja Irena Macijauskienė ir Mažeikių rajono savivaldybės narkotikų kontrolės komisijos pirmininkė Judyta Tekingunduz. „Medicina tikrai yra pažengusi į priekį, kad būtų išvengta tragedijų, tereikia viską laiku pastebėti. Linkiu gero seminaro, gerų įspūdžių ir ne tik klausytis, bet ir išgirsti, nes šiandien svarbiausia kalbėti apie tai, kaip sustabdyti šitą plintančią ligą“, – sakė A. Tenys. I. Macijauskienė linkėjo įdomaus bendravimo, naujų žinių ir geros popietės, o J. Tekingunduz pasidalino prasmingu budistų pasakymu: „Tam, kad visa to išvengtum, reikia gyventi teisingai – teisingai galvoti, teisingai dirbti ir teisingai mylėti.“
Supažindino su narkotikų rūšimis
Mažeikių visuomenės sveikatos biuro laikinai einanti pareigas direktorė Oksana Budienė pristatė 2014–2017 m. biuro veiklą AIDS ir kitų užkrečiamųjų ligų prevencijoje. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Audronė Jurdonaitė-Ostrauskienė skaitė pranešimu apie atsakomybę už narkotikų ir psichotropinių medžiagų laikymą ir platinimą. Pareigūnė pripažino, kad, kaip bebūtų gaila, bet mūsų rajone tikrai egzistuoja problemos, susijusios tiek su AIDS, tiek su narkotinių medžiagų vartojimu: „Mažeikių rajone per 2017 metų 10 mėnesių dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo pradėta 13 administracinių nusižengimo teisenų bei 15 ikiteisminių tyrimų.“
Kaip teigė A. Jurdonaitė-Ostrauskienė, žinoma daug narkotikų rūšių: „Narkotikai pagal poveikį yra raminamieji, stimuliantai ir haliucinogenai. Dauguma narkotikų – tai žolelių ir sintetinių produktų mišinys. Psichoaktyviosios medžiagos arba psichotropiniai vaistai – tai cheminės medžiagos, kurios veikia nervines sistemas. Žmogaus psichiką veikiančių medžiagų grupę sudaro narkotikai, tabakas, alkoholis, kofeinas, lakiosios medžiagos. Jų poveikis fizinei ir psichinei sveikatai nenuspėjamas ir jie gali sukelti priklausomybę. Naudojant intraveninius narkotikus galima užsikrėsti AIDS liga. Jeigu asmuo padaro teisės pažeidimą būdamas apsvaigęs nuo narkotikų ar psichotropinių medžiagų, tai laikoma kaltę sunkinančia aplinkybe. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas užtraukia administracinę atsakomybę, o gaminimas, perdirbimas, įsigijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ir platinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.“
Pasak jos, policijos pareigūnai dažniausiai susiduria su šios rūšies narkotikais: kanapėmis – kiti paplitę pavadinimai – hašas, žolė, kifas. Ekstazis – kitaip vadinamas ratai, balti balandžiai, meilės balandžiai, meilės širdys, fazė 4, disko burgeriai. Dažniausiai parduodamas tablečių su įvairiais simboliais pavidalu. Heroinas – hera, henris, harikas. Jis naudojamas suleidžiant į veną arba rūkant. Kokainas – kiti paplitę pavadinimai – koksas, sniegas. Dažniausiai naudojamas šniaukščiant miltelius per nosį. Kreka nėra kitos rūšies narkotikas, jis tik sukelia didesnę priklausomybę negu kokainas ir jis dažniausiai rūkomas. Amfetaminai – spidas, amfas, raketa, džefas. Šie narkotikai ryjami, tačiau taip pat gali būti švirkščiami arba šniaukščiami. Lakios medžiagos – klijų uostymas. Tai labiausiai paplitę tarp paauglių. Daugumai tai tėra trumpalaikis susižavėjimas, tačiau gali sukelti problemų mokykloje ir namuose. LSD – haliucinogeninis narkotikas.
Pareigūnė moksleivius taip pat informavo, kokios laukia baudos, areštas ar laisvės atėmimas už narkotikų ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, jų laikymą, gabenimą ir t. t.
Sveikatą lemia mūsų elgsena?
Pranešimą „AIDS ir kitos socialinės ligos“ pristatė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas. Pasak jo, nebūtina kalbėti konkrečiai apie AIDS, kad suprastumėme problemą: „Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas. Mūsų sveikatą lemia veiksniai ir gyvenimo būdas. 50 proc. sveikatos lemia mūsų elgsena, 20 proc. – genetinis paveldimumas, 20 proc. – aplinkos veiksniai, 10 proc. – medicininė pagalba. Kalbant apie užkrečiamas ligas, mums svarbu infekcijos šaltinis, imlus asmuo ir plitimo kelias. Lietuvoje teisės aktų numatyta tvarka iš viso turime registruoti 82 užkrečiamas ligas. Dalies neregistruojame išvis. Visos ligos pagal svarbą, soacialinę reikšmę ir plitimo kelius skirstomos į 8 grupes. Per paskutinius 50 metų užkrečiamosios ligos išaugo 4 kartus. Yra ligos, kuriomis užsikrečiame vienas nuo kito, nuo gyvūnų ir aplinkos. Iš vienos pusės aišku, kaip jų išvengti, bet visgi Lietuvoje registruota 8,5 tūkst. užkrečiamųjų ligų ir kasmet jos sudaro nuo 10 proc. iki 20 proc. visų susirgimų. Iš tikrųjų, ta našta daug didesnė, nes dalis nepapuola į statistiką. Kaip galvojate, kokia užkrečiama liga mūsų biudžetui kainuoja daugiausiai? Ogi gripas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcinės ligos, nes kasmet nuo 5 proc. iki 10 proc. gyventojų juo suserga. Antroje vietoje – tuberkuliozė, trečioje – žarnyno infekcijos ir tik tuomet eina virusiniai hepatitai ir pan.“
S. Čaplinskas paprastai ir suprantamai pasakojo, kokiais būdais žmonės užsikrečia ŽIV, kokias apsisaugojimo priemones naudoti lytiškai santykiaujant. Jo įsitikinimu, sergantieji neturėtų būti išskiriami, jaustis atstumti visuomenės ir medikų: „Vis dėlto ši liga siejasi su tam tikrais tabu, tai yra lytiniu elgesiu, narkotikais, mirtimi. Ta baimė atima norą garsiai apie tai kalbėti, ir čia jau mes nieko padaryti negalime.“
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius taip pat kalbėjo apie gonorėją, hepatitą A, B, C, chlamidijas, tymus, sifilį. Atsakė į moksleivių klausimus.
Sergamumas auga
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras duomenimis, 2016 metais Lietuvoje užregistruota 214 naujų užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejų. Atitinkamai 2015 m. – 157, 2014 m. – 141, 2013 m. – 177, 2012 m. – 160. Sergamumo ŽIV infekcija rodiklis padidėjo nuo 5,4 atvejo 2012 metais iki 7,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2016 metais. Per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988–2016 m.) užregistruoti 2749 ŽIV infekcijos atvejai (2182 – vyrai, 567 – moterys). Aukščiausi sergamumo ŽIV rodikliai 2016 metais užregistruoti Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse, žemiausi – Panevėžio ir Kauno apskrityse. Analizuojant sergamumo ŽIV rodiklius miestuose ir rajonuose, aukščiausi sergamumo ŽIV infekcija rodikliai 2016 metais nustatyti Joniškio r., Zarasų r., Ignalinos r., Kalvarijos sav. ir Klaipėdos mieste. Mažeikių rajone 2016 metais užregistruoti 8 susirgimai. Analizuojant 2016 metų duomenis pagal lytį, 77,1 proc. (165) naujų užsikrėtusiųjų ŽIV – vyrai, 22,9 proc. (49) – moterys.
Pagal amžiaus grupes beveik ketvirtadalį užsikrėtusiųjų ŽIV dalį (23,4 proc.) sudaro 30–34 metų amžiaus grupių asmenys.
Pagal galimą užsikrėtimo būdą 38,8 proc. asmenų ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 30,4 proc. asmenų – heteroseksualių lytinių santykių metu, 12,1 proc. – homoseksualių lytinių santykių metu, 18,2 proc. – užsikrėtimo būdas nežinomas. Užregistruotas vienas perinatalinio ŽIV perdavimo atvejis. Analizuojant užsikrėtimo būdo pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, kad didesnė dalis moterų (55,1 proc.), lyginant su vyrais (23,0 proc.), galimai užsikrėtė ŽIV heteroseksualių santykių metu, o vyrų (41,2 proc.) nei moterų (30,6 proc.) – didesnė dalis vartodami švirkščiamuosius narkotikus.
Beveik pusė užsikrėtusiųjų ŽIV prezervatyvų, galinčių sumažinti ŽIV perdavimo riziką, nenaudoja arba naudoja retai.
Vaida GALDIKĖ
Autorės nuotrauka
