Sprogimas

Pokario kovos Viekšnių apylinkėse

 

Senas Viekšnių miestelis žinomas savo turtinga praeitimi, davė Lietuvai nemažai talentingų žmonių. Pokaryje Viekšnių kraštas garsėjo rezistencine kova, kuri prasidėjo dar karui nesibaigus: viekšniškis Ipolitas Žadeikis, gimęs 1921 m., ties Viekšnių–Žibikų–Svirkančių kryžkele 1945 m. vasario 16 d. iškėlė trispalvę vėliavą. Buvo suimtas ir žuvo Medvežegorsko Rusijos filtracijos lageryje 1945 m. gegužės 31 d.

Purvių miškas

Prasidėjus sovietinei okupacijai, daug vyrų pasitraukė į miškus. Nemažai jų priglaudė Purvių miškas, čia būrėsi Juozo Ukso-Gegužio, Ivoškos-Vilko, Prano Plonio, Vyčio būriai. 1945 m. Mažeikių NKVD suvestinėje minima, jog rugpjūčio 4 d. NKVD kariuomenė, šukuodama mišką prie Ramoniškių kaimo, susidūrė su partizanais. Nukovė keturis partizanus, du iš jų priklausė J. Ukso-Gegužio būriui. Vėliau būrio vadas buvo paimtas į nelaisvę. Po teismo Mažeikiuose sušaudytas Vilniaus KGB rūsiuose. Suimtas kito būrio vadas P. Plonis taip pat prapuolė Vilniaus saugumo rūsiuose.

1945 m. birželio 10 d. Purvių miško partizanai Šiurkiškių kaimo sodyboje susidūrė su NKVD kariuomene, sužeidę keletą kareivių, pasitraukė. Sodyboje liko tik sunkiai sužeistas, peršautomis kojomis, desantininkas Kazys, kaunietis, atskraidintas iš Vakarų ir nuleistas parašiutu. Vyras dar ilgai atsišaudė. Jam žuvus, kareiviai įpuolė vidun, nušovė sodybos šeimininką Joną Šiurkų ir jo invalidę seserį Elzbietą Šiurkutę. Savo raporte vyresnybei saugumiečiai pranešė nukovę tris neatpažintus asmenis.

J. Šiurkų ir jo seserį palaidojo Šiaudinės kapinėse. Parašiutininką Kazį sovietų karininkas liepė užkasti miške. Kaimynai padarė karstą ir palaidojo partizaną miške, šalia kelio. Toje vietoje pasodintas ąžuoliukas. Dabar jau didelis medis.

Purvių miško partizanai stengėsi sutrukdyti kaimo kolonizavimą, mat į tuščias išvežtų žmonių sodybas okupantai kėlė saviškius iš Rusijos. Taip Rekečių kaime į ištremtų Giedros ir Opulskio ūkius buvo atkeldintos kolonistų Golyševų ir Riazancevų šeimos. Partizanai juos įspėjo, tie pakluso ir iš kaimo išsikėlė. Kitaip reikalai klostėsi Skleipių kaime. Į tuščią ūkininko Račiaus, pasitraukusio į Vakarus, sodybą atsikėlė kolonistai Safronovai. Ginkluoti jų šeimos nariai pradėjo vagiliauti ir terorizuoti kaimynus. Partizanai keletą kartų juos perspėjo, kad iš sodybos išsikraustytų. Safronovai nepakluso ir buvo likviduoti. Gelbėti kolonistų atskubėjo Viekšnių čekistai, bet pavėlavo. Partizanai iš miško juos dar apšaudė ir atsitraukė. Taip pat partizanai stabdė kolūkių kūrimą ir ūkininkų sodybų griovimą.

Purvių miške susikūrė Šatrijos rinktinės Vyčio būrys, vadovaujamas iš Kruopių valsčiaus kilusio Lietuvos kariuomenės puskarininkio Prano Belecko-Malūnininko. Jo būryje nuolat būdavo apie 15 partizanų. Per ryšininkus susisiekdavo su Desanto ir Vinkšnos būriais. Plačiai nuskambėjo būrio kautynės prie Gudų malūno. 1946 m. rugsėjo 30 d. mūšio metu buvo nukauti keturi sovietų pareigūnai. Į malūną atskubėję kareiviai iš Viekšnių tik susirinko nukautųjų ginklus ir, sėdę į dvikinkį vežimą, pasišalino. Būriui ilgai sekėsi išvengti čekistų puolimo. Žuvo tik kulkosvaidininkas Adolfas Matas, gimęs 1927 m., tačiau tai buvo tragiškas įvykis – 1948 m. spalio mėn., eidamas lieptu per ištvinusią Ventą, įkrito ir nuskendo.

Vyčio būrio sunaikinimui Mažeikių MGB ruošėsi ilgai. Sutraukė jėgas iš aplinkinių rajonų, net iš Latvijos. Suorganizavo transportą kareiviams vežti, surinko šnipų duomenis apie būrio buvimo vietą ir 1949 m. birželio 6 d. Purvių miško masyvą apsupo tankiu kareivių ir stribų žiedu.

Aptikus partizanų stovyklą, prasidėjo mūšis. Partizanai atsišaudydami traukėsi vis pataikydami ant kariuomenės pasalų. Kautynės vyko visą dieną. Jų metu žuvo penki partizanai: Antanas Čijunskas-Meška, gim. 1902 m., Adomas Rimkus-Jokūbas, gim. 1927 m., Petras Šiurkus-Labutis, gim. 1921 m., Pranas Šiurkus-Kalvis, gim. 1927 m., Stasys Šiuša-Elnias, gim. 1923 m. Į nelaisvę paimti: Alfonsas Čijunskas-Ežys, gim. 1929 m., Adomas Žukauskas-Tauras, gim. 1919 m.,ir peršautomis kojomis Zenonas Kuidis-Voras, Kuodis, gim. 1931 m. Būrio vadui P. Beleckui-Malūnininkui, gim. 1921 m., Stasiui Dimšai-Raiteliui, gim. 1928 m., ir Jonui Šidlauskui-Šalmui, gim. 1931 m., pavyko iš apsupimo prasiveržti. Jie žuvo po penkių dienų, išduoti agentės ,,Saulytės“, apsupti mažame miškelyje. Būrio vado brolis Algirdas Beleckas-Kregždė, gim. 1929 m., įlipęs į eglę, liko kariuomenės nepastebėtas. Po dviejų dienų, palikęs ginklą medyje, išėjęs iš miško, nuvyko į Šilutę pas dėdę. Ten jį po kelių savaičių saugumo kareiviai suėmė. Mūšio metu partizano Jono Šiušos-Balandžio, gim. 1923 m., miške nebuvo. Jis žuvo 1949 m. rugsėjo 3 d. kartu su ryšininke Brone Beniušiene Ramoniškių kaime, stribams atradus jo bunkerį.

Penki mūšio metu žuvę partizanai užkasti Purvių miško palaukėje. Buvo suimta daug būrio rėmėjų ir ryšininkų. Visi nuteisti įvairiomis bausmėmis kalėjo Gulago lageriuose. Partizanų rėmėja Katrė Šiurkaitė, gim. 1899 m., grįžusi iš lagerio, išsikasė iš miško palaukės sūnaus P. Šiurkaus, taip pat S. Šiušos palaikus ir slapta juos palaidojo Šiaudinės kapinėse. Likusiųjų trijų partizanų palaikai buvo atkasti tik 1990 m. ir liepos 6 d. palaidoti Viekšnių kapinėse į kapą-kenotafą. Jame įrašyti kiti Vyčio būrio partizanai.

Partizanų užkasimo vietoje, Purvių miško pakraštyje, pastatytas Atminimo ženklas, o medinis kryžius aptvertas tvorele. Užpelkių k., prie buvusios Šiurkų sodybos, pastatytas paminklinis akmuo ir medžio skulptūra ,,Liūdintis angelas“. J. Šiušos žūties vieta aptverta tvorele, pastatytas medinis kryžius.

Milių miško bunkeris

Rekečių kaime geležinkelininko Švažo šeimoje augo šeši sūnūs. Sūnus Albertas, gim. 1918 m., Lietuvos kariuomenės puskarininkis, 1944 m. vasarą, artėjant frontui, įstojo į Tėvynės apsaugos rinktinę ir dalyvavo Sedos kautynėse.

Prasidėjus rusų puolimui 1944 m. spalio 6 d., bombarduojant Viekšnių geležinkelio stotį, žuvo Alberto tėvas ir jauniausias brolis Antanas.

Po Sedos kautynių Albertas pasitraukė į Platelių miškus ir vadovavo Žemaičių legiono Viliaus kuopai bei tiekimo skyriui. Nuo 1945 m. rudens – Alkos rinktinės štabo narys. Susirgęs grįžo į Milių kaimą. Jonuškio miškelyje įsirengė bunkerį. Jame buvo sykiu su Pranu Šuipiu, gim. 1922 m. Lėlaičių kaime, ir Leonu Jonuškiu, gim. 1914 m. Milių kaime. Vėliau prie jų prisijungė MGB agentas „Stasys“ – Simonas Čiužas iš Pakalupio kaimo. Lėlaičių malūne Jonas Silkinis partizanus šelpdavo miltais, kruopomis, taip pat parūpindavo akumuliatorių.

Pagal „Stasio“ pranešimą 1948 m. sausio 6 d. ankstų rytą kariuomenės batalionas, vadovaujamas Mažeikių ir Viekšnių MGB karininkų, tankiu žiedu apsupo mišką. Prieš tai iš bunkerio ,,Stasys“ pasišalino. Suradus bunkerį, prasidėjo kautynės. Mūšio metu žuvo A. Švažas ir P. Šiuipys. L. Jonuškis, paimtas į nelaisvę, pateko į sovietinius lagerius. Iš ten grįžo 1957 m. be sveikatos ir greit mirė.

Žuvusiųjų kūnus nuvežė prie Viekšnių stribokyno, po kelių dienų užkasė Ventos upės pakriaušyje. Žuvusiųjų draugai jų kūnus slapčia iškasė ir, valtele persikėlę per Ventą, palaidojo bevardžiame kape senosiose Viekšnių kapinėse.

Partizanų ryšininkai ir rėmėjai buvo suimti, nuteisti ir išvežti į lagerius Rusijoje. Iš ten ne visi sugrįžo.

Žuvusiųjų partizanų atminimui Lėlaičių kaime, P. Šiuipio gimtinėje, pastatytas medinis kryžius. Prie kelio Mažeikiai–Viekšniai, netoli buvusio bunkerio, pastatytas Atminimo ženklas. Pats bunkeris Mažeikių šaulių kuopos vado Prano Trakinio iniciatyva atstatytas. Prie jo dabar vyksta šventiniai renginiai, šauliai čia duoda priesaikas.

Birbiliškės miškas

Viekšnių seniūnijos pakraštyje, Kapėnų girininkijoje, Birbiliškės miške, pokaryje glaudėsi daug vyrų. Ne kartą mišką ,,šukavo“ sovietiniai kareiviai, čia vyko ne vienas mūšis. 1949 m. balandžio 28 d. pagal MGB agento ,,Žirnio“ pranešimą stribai ir vidaus kariuomenės kareivių būrys apsupo Birbiliškės miško 16-ajame kvartale buvusį bunkerį. Užvirė kautynės. Mūšio metu žuvo trys stribai ir du partizanai. Nukauti Šatrijos rinktinės vadas Ignas Šapkūnas-Meisteris, Buržujus, gim.1918 m., ir partizanas Gureckas. Manoma, jų palaikai liko užkasti žvyrduobėse, prie Tryškių miestelio. Partizanų žūties vietoje pastatytas Atminimo ženklas.

Maigų miškas

Abipus senojo Viekšnių–Laižuvos kelio plyti Maigų miškas. Jame pokaryje partizanai turėjo įsirengę keletą bunkerių. Vienas buvo prie Spanguolinės–Šerninės pelkės, kitas – prie Šventosios pušies. Joje įkelta koplytėlė. Į Maigų miško vyrų būrį MGB infiltravo savo agentą viekšniškį Garsuką. Jo pastangomis Mažeikių MGB smogikų „Siaubo“ grupė, apsimetusi partizanais, 1948 m. rugsėjo 8 d. iškvietė į susitikimą ir nušovė Stasį Degaitį-Kadugį, gim. 1907 m. Ta pati grupė rugsėjo 8 d., vėlgi Garsuko atvesta į Maigų miško bunkerį, nušovė Adolfą Daukšą-Beržą, gim.1919 m.

1948 m. gruodžio 15 d. Maigų miško pakraštyje, Sovaičių kaimo ūkininko Žebrausko daržinėje, kariuomenės apsupti žuvo Benediktas Pukinskas-Jūreivis, gim. 1924 m., iš Purvėnų kaimo ir Kostas Stelingis-Daugis, gim. 1909 m.

MGB suvestinėse taip pat minimi Antanas Šilinas-Putinas, gim. 1916 m., iš Duobgirių kaimo, žuvęs Maigų miške 1949 m. balandžio 9 d., ir Stasys Knabikas-Aušra, gim. 1920 m. Kurioje miško vietoje ilsisi minėtų partizanų kauleliai, nežinoma.

Dar vienas Viekšnių apylinkės rezistentas, neturtingas Paventės kaimo gyventojas Antanas Lileika, gim. 1904 m., vengdamas MGB persekiojimų, pasitraukė į mišką. Manoma, kad jis dalyvavo Meškelių kaime, Kundroto dvarelyje, vykusiose kautynėse su stribais. Vėliau A. Lileika slapstėsi vienas, turėjo bunkerį Ramoniškių kaimo miško pakrašyje.

1947 m. sausio 16 d. jis apsilankė pas Paventės kaimo gyventoją Rušiną. Ten jį užklupo stribai. Atsišaudydamas bėgo miško link. Stribų šūviai partizaną pasivijo visai netoli Žibikų miško pakraščio. Jo kūnas buvo numestas ant Viekšnių miestelio grindinio. Vėliau užkastas ant Ventos upės pakriaušio. Platinant tiltą per Ventos upę, iš pakriaušio pabiro kaulai. Juos kapinių sargė surinko ir užkasė senosiose Viekšnių kapinėse.

Ir ten būta ne vien Lileikos kaulelių...

Albertas RUGINIS

Puslapį parengė Gajutė ABELKIENĖ

Algirdo Vilko nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode