Nuo pirmadienio mažeikiškiai turi galimybę darbo dienomis pasinaudoti papildomu reisu iš Mažeikių į Šiaulius. Šis reisas, kaip ir kiti du, suderintas su maršrutu Vilniaus kryptimi, tad norintys sostinėje atsidurti ryte Šiauliuose turės persėsti į kitą traukinį, kurio jiems reikės laukti tik 12 minučių. Tokį grafiką, pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovų, stengtasi pritaikyti prie keliaujančių darbo reikalais. Tačiau, jei toks maršrutas nepasiteisins, mažeikiškių eismas traukiniais gali būti vėl apribotas.
Patyrė nuostolių
Apie šią naujovę ir kitas aktualijas Savivaldybės vadovus, verslininkus ir AB „ORLEN Lietuva“ atstovus antradienį supažindino AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, Keleivių vežimo direkcijos vadovas Linas Baužys ir „Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos Pardavimų ir rinkodaros departamento direktorius Andrius Petrušis.
L. Baužys priminė, kad 2018 metų biudžeto projekte numatyta keleivių vežimą kompensuoti iš valstybės biudžeto, ko iki šiol nebuvo, bet kompensavimas, pasak jo, visada turi kelias sąlygas. „LR Susisiekimo ministerija aiškiai išdėstė savo poziciją – mažinti sąnaudas. Negalime gyventi iš valstybės kišenės turėdami daug traukinių, patiriančių didelius nuostolius, todėl įmonėje darome pertvarkas, mažiname administraciją, optimizuojame procesus. Atsižvelgus į skaičius, situacija tokia, kad iki šio pirmadienio į Mažeikius ir iš Mažeikių važiavo trys traukiniai, kurie mums buvo nuostolingi. Nuostolis yra daugiau kaip 1 mln. Eur per metus. Vienas keleivis mums kainuoja beveik 32 Eur, kai pačiam keleiviui bilietas Mažeikiai–Šiauliai kainuoja 3 Eur 90 ct. Klaipėda irgi nuostolinga, bet ten nuostolis siekia tik 7 Eur. Palyginimui paimkime Varėną, tai kaip ir jūsų kolegos, tik visai kitam Lietuvos kampe, neturi tiek pramonės, kiek jūs, gyventojų – 11 tūkst., bet ten keleivių skaičius siekia per 100 tūkst. Mažeikiuose gyventojų yra 35 tūkst., keleivių skaičius – apie 34 tūkst. Iš principo keleivių vežimo Mažeikiuose reikėtų atsisakyti, bet kol kas to daryti nesinori, todėl mes davėme dar vieną papildomą traukinį, kuris keleivius iš Mažeikių veš 5.45 val. Važiuodami šiuo traukiniu keleiviai turės galimybę Šiauliuose persėsti į traukinį, kuris važiuoja maršrutu Klaipėda–Vilnius ir per 3 val. 36 min. atsidurti Vilniuje, t. y. Vilniuje būtų 9.21val., tad mes jums siūlome negaišti laiko važiuojant mašina ir darant nereikalingus sustojimus, norint nueiti į tualetą ar nusipirkti kavos, o važiuoti traukiniu, nes traukinyje yra ir tualetas, ir kava, ir belaidis internetas, galima ir pamiegoti, ir šiokius tokius darbus pasidaryti, pasiruošti prezentacijoms ir kt.“, – kalbėjo L. Baužys.
L. Baužio teigimu, apie papildomai pridėtą traukinį viešai neskelbta, nes bus žiūrima, ar jis pasiteisins, jei ne, gali tekti atsisakyti: „Žiūrėsime, ar padidės srautai, jei ne, gali būti, kad teks atsisakyti ir daugiau, nes praėjusiais metais AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš keleivių vežimo patyrė 35 mln. Eur nuostolių, iš jų 2,5 mln. Eur buvo vien dėl to, kad prisikabindavome prie Maskvos traukinio, nuo šių metų gegužės mėnesio – atsikabinome.“
Siūlė paderinti ir kitus laikus
Susitikime dalyvavęs Tarybos narys Alvydas Balčiūnas pabrėžė, kad daugelis mažeikiškių važiuoja į Telšius ir iš ten važiuoja traukiniu Klaipėda–Vilnius, nes Šiauliuose kito traukinio reikia palaukti apie pusę valandos. „Tai, kad traukinių laikas sutaps ir nereikės ilgai laukti, labai gerai“, – sakė politikas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Šiurys tam pritarė bei pasiūlė paderinti ir kitus laikus: 16.00 val. išvažiuojantį traukinį pavėlinti iki 16.30, kad, nuvykus į Šiaulius, traukinio į Vilnių tektų laukti trumpiau, mat dabar tenka lūkuriuoti apie 40 min. „Lietuvos geležinkelių“ atstovai pažadėjo pažiūrėti, ką būtų įmanoma padaryti.
Bus korporatyviniai bilietai
Susitikimuose pristatyta ir dar viena naujovė, skirta įmonėms – korporatyvinis bilietas. „Principas panašus kaip degalinėje: įsipylėte kuro ir už jį iškart nemokate. Mes taip pat skiriame kortelę, galima pasirinkti, ar norėsite važinėti po visą Lietuvą, ar kokiu konkrečiu maršrutu, ir jums už važiavimą tereikės susimokėti už 60 dienų, tarkime, važiavote spalio 1 d., bet mokėsite lapkričio 30 d., be to, turint šį bilietą taikoma 20 proc. nuolaida, lyginant su automobiliu, tai bus visai kiti kaštai“, – teigė L. Baužys.
Kėlė klausimus
Tiek Savivaldybės vadovams, tiek verslininkams buvo aktualus klausimas dėl traukinio maršruto į Klaipėdą bei Rygą. „Manau, kad labai daug mažeikiškių savaitgaliais važiuotų į Rygą, jau neskaitant to, kad pas mus atvyksta labai daug latvių. Net nustebau, kai sužinojau, jog Mažeikiai parduoda daugiau maisto produktų negu Šiauliai ir visa tai dėl latvių“, – kalbėjo verslininkas Virgilijus Eidimtas, tačiau L. Baužio tai neįtikino, jo manymu, Susisiekimo ministerija nefinansuos nevietinių pervežimų.
Mažeikių verslininkų asociacijos vykdantysis direktorius Rolandas Lemežis susitikimo su geležinkeliečiais metu kėlė dar vieną klausimą dėl traukinių keliamo diskomforto. Geležinkelio bėgiai neatitverti nuo gyvenamųjų ir poilsio teritorijų garsą izoliuojančiomis sienelėmis, dideliu greičiu pravažiuodami gyvenvietę traukiniai signalizuoja po kelis kartus bei sukelia net už kelių šimtų metrų jaučiamą vibraciją, todėl R. Lemežį bei kitus verslininkus domino, kodėl nieko nesiimama Mažeikiuose, kai tuo tarpu tokiame kaime kaip Kūlupėnai ši problema išspręsta. „Yra nustatytos triukšmo zonos, iš Europos Sąjungos net gautas nurodymas, kur turi atsirasti triukšmo sienelės, bet Mažeikiai į tą zoną nepatenka“, – teigė L. Baužys.
Dar vieną problemą, kuri aktuali visiems mažeikiškiams, dėl piko metu važiuojančių traukinių kėlė UAB Mažeikių autobusų parkas vadovas Arvydas Šemeta. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas pažadėjo pirmadienį vadovybės pasitarime apie tai pakalbėti, bet nieko nepažadėjo.
Vaida GALDIKĖ
Nuotrauka iš „Būdo žemaičių“ redakcijos archyvo
