Sprogimas

Vėlinės paskelbtos ne darbo diena

 

Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas (projektas Nr. XIIP-4833(2), kuriomis nutarta nuo 2020 m. lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. Už naujas teisės akto nuostatas balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 24 parlamentarai.

„2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – pažymi pasiūlymo iniciatoriai.

Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra paskelbta 13 valstybės švenčių, dalis jų švenčiamos sekmadieniais.

Seimo informacija

Seime prisiekė nauji susisiekimo, vidaus reikalų ir žemės ūkio ministrai

 Seime antradienį prisiekė trys nauji nauji ministrai – susisiekimo, vidaus reikalų ir žemės ūkio, į šias pareigas paskirti atnaujinus Vyriausybę.

Po priesaikos vidaus reikalų ministrės pareigas pradeda eiti Rita Tamašunienė, susisiekimo – Jaroslavas Narkevičius, žemės ūkio – Andrius Palionis.

Pirmuosius du politikus į ministrus delegavo Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), A. Palionį – Lietuvos socialdemokratų darbo partija.

Ministrų kabinetas atnaujintas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Socialdemokratų darbo partijai, „Tvarkai ir teisingumui“ bei LLRA-KŠS liepos pradžioje sutarus dėl valdančiosios koalicijos.

Seimas antradienį atnaujintai Vyriausybei 75 balsais „už“, 27 politikams balsavus „prieš“ ir devyniems susilaikius iš naujo suteikė įgaliojimus, tačiau opozicija sprendimą ketina skųsti Konstituciniam Teismui. 

Opozicijos atstovų įsitikinimu, sprendimas dėl įgaliojimų turėjo būti priimtas ilgesniu keliu, iš naujo tvirtinant Vyriausybės programą, o ne balsuojant dėl protokolinio nutarimo.

Seime dėl įgaliojimų Vyriausybei suteikimo balsuota iš naujo, nes nuo premjero Sauliaus Skvernelio vadovavimo kabinetui pradžios 2016 metais pasikeitė daugiau nei pusė ministrų.

Autorius: Milena Andrukaitytė

BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose beraštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

A. Monkevičius: „Mokslo metų trumpinti neketinama“

Mokslo metų trumpinti neketinama, po susitikimo su savivaldybių atstovais ir mokyklų bendruomene     antradienį pareiškė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

„Turime įgalinti daugiau savivaldybių, mokyklų kūrybiškai ir drąsiai ieškoti geriausių sprendimų, galima intensyvinti pamokas, kitaip jas skaičiuoti, nereiškia, kad vienodu metu reikia baigti mokslo metus. Nesiblaškysime – žingsnis į priekį, žingsnis atgal – trumpinant ar dar kažką, reikia stabilumo“, – žurnalistams sakė švietimo ministras.

Jis dalyvavo tik susitikimo pradžioje, vėlesnėje diskusijos dalyje su savivaldybių atstovais ir mokyklų bendruomene A. Monkevičius būti negalėjo dėl Vyriausybės tvirtinimo Seime.

Ministras teigė, kad mokyklos ir savivaldybės bus konsultuojamos dėl ugdymo proceso, taip pat žadama daugiau lėšų neformalioms mokinių veikloms.

„Keisis daug kas. Būtent finansinė parama, reglamentavimas, aiškios konsultacijos, gyvi seminarai, padedant mokyklai įgyvendinti ugdymo programą – tai yra svarbiausia kryptis“, – teigė A. Monkevičius.

Jis įsitikinęs, kad panašių susitikimų su savivaldybių atstovais ir mokyklų bendruomenėmis prireiks ir ateityje – ne tik dėl mokslo metų trukmės, tačiau ir kitų klausimų, pavyzdžiui, dėl valstybinių brandos bei kitų egzaminų grafiko.

„Tai bus tema, kurią reikės aptarti. Gal tai kažkiek kainuos, gal kiek kitokiu grafiku reikės daryti, bet šią temą reikės aptarti ir su Nacionaliniu egzaminų centru, ir su mokyklomis, kad egzaminų sesija kuo mažiau trukdytų mokykloms“, – sakė švietimo ministras.

Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, du trečdaliai savivaldybių palaiko mokslo metų trumpinimą, tėvų organizacijų atstovai mano, kad ugdymo procesas birželį galėtų nebūti privalomas.

Lietuvos moksleivių sąjunga įsitikinusi, kad kol kas kai kuriose mokyklose ugdymo laikas birželį neišnaudojamas kokybiškai, todėl moksleiviai tikisi „rimtų sprendimų“, tačiau taip pat teigia, kad norėtų ir lankstesnio požiūrio iš pačių mokyklų ir savivaldybių, ypač reaguojant į karščius.

Pagal numatytus planus, šiemet mokslo metai pradinukams truko 35, vyresniems moksleiviams – 37 savaites. Prieš dvejus metus mokslo metai buvo trumpesni trimis savaitėmis. 

Autorius: Ramūnas Jakubauskas

BNS

                  Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei

 interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Mirė ilgametis Jaunimo teatro aktorius R. Karvelis

Eidamas 87-uosius metus pirmadienį Vilniuje mirė žinomas Lietuvos kino ir teatro aktorius Rimgaudas Karvelis.

Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis BNS sakė, kad aktorius bus pašarvotas antradienyje Vilniuje, laidotuvių namuose „Nutrūkusi styga“, o laidojamas ketvirtadienį Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

Kaip šiandien kalba mūsų krašto žmonės

Seda, Žemaičių Kalvarija, Pikeliai, Židikai... Aplinkiniuose miesteliuose tarmiška kalba dar yra išsilaikiusi ir naudojama kasdieniame gyvenime bei įvairiose veiklose. Nors jau praėjo ne vienas šimtmetis, tačiau mūsų krašte ir toliau puoselėjama protėvių kalba.

Mirė ilgametė LRT žurnalistė R. Jakutytė

Eidama 70-uosius mirė ilgametė LRT žurnalistė Rima Jakutytė, pranešė LRT radijas.

Moteris netikėtai mirė savo namuose. Pastaruoju metu ji rengė LRT RADIJO laidas žemės ūkio ir ekonomikos temomis „Gimtoji žemė“ ir „Žinoti verta“.

Traukiasi „Klaipėdos butų“ direktorė

 

Per 1,5 tūkst. Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančių ir socialinių butų valdančios viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ direktorė Polė Maskeliūnienė nuo rugpjūčio 20 dienos traukiasi iš pareigų, rašo portalas ve.lt.

Lietuvos karo akademijos pirmakursių skaičius šiemet išaugo kone dvigubai

 

Nepaisant mažėjančio abiturientų skaičiaus Lietuvoje Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje įstojusiųjų skaičius išaugo. Šiemet Lietuvos karo akademijos kariūnų gretas papildė didžiausias nuo 2003 m. jaunuolių skaičius - šioje vienintelėje karininkus Lietuvos kariuomenei rengiančioje aukštojoje mokykloje studijas pradėjo 77 jaunuoliai, tarp jų – 16 merginų. Tai beveik dvigubai daugiau nei pernai karininko kelią pasirinkusių jaunuolių.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode