Ssc pirmasis
Ssc antrasis

LB: Lietuvos ekonomika šiemet gali smukti 3-21 proc., kitąmet augs 10 proc.

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet, priklausomai nuo karantino trukmės, gali smukti nuo 3,4 iki 20,8 proc., tačiau realiausias scenarijus – 11,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis. Tuo metu 2021 metais centrinis bankas prognozuoja beveik 10 proc. ūkio augimą. 

LB ketvirtadienį paskelbė atnaujintas ankstesnes prognozes pateikdamas tris ūkio raidos scenarijus. 

„U formos, tai yra centrinio scenarijaus atveju, susitraukimas ekonomikos prognozuojamas daugiau kaip 10 proc. – 11,4 proc. Tuo tarpu, jeigu įtaka būtų greita, kad karantinas trunka du mėnesius (...) iki gegužės maždaug vidurio (...) – susitraukimas būtų tarp 3 ir 4 maždaug proc. Ir užsitęsusio U formos nuosmukio atveju (4 mėnesių karantinas – BNS) čia susitraukimas būtų maždaug 21 proc.“, – ketvirtadienį kalbėjo LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. 

Numatomas ekonomikos atsigavimas būtų anksčiausiai šių metų trečiąjį ketvirtį (V formos scenarijus), pagal šiuo metu laikomą baziniu U scenarijų (karantino trukmė – 2 mėnesiai) – atsigavimas įvyks vidutiniu laikotarpiu, o  blogiausiu atveju dėl ilgo karantino ekonomika patiria ilgalaikę žalą ir atsistato panašiu tempu kaip po 2009 metų krizės. 

„Kovo 16 dieną pristatytas scenarijus buvo tikrai optimistinis scenarijus, mes dabar apie jį nebekalbame. Priminsiu, kad tada mes kalbėjome apie galimą ekonomikos susitraukimą šiems metams 1,2 proc.“, – konferencijoje kalbėjo V. Vasiliauskas. 

Eksportas sumenks, nedarbas didės

Lietuvos bankas teigia, kad šalies ūkis didžiausią smūgį dėl koronaviruso protrūkio pajus antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais. Tačiau, tinkamai suvaldžius viruso plitimą ir stabilizavus ūkį, jau kitąmet ekonomika galėtų grįžti į augimo kelią.

2021 metais pagal bazinį scenarijų šalies BVP galėtų augti 9,7 proc.  

„Kalbant apie koranaviruso poveikį Lietuvai, tai jis pasireiškia tiek poveikiu paklausai, tiek pasiūlai. Mažėja eksportuojamų prekių paklausa, kitaip sakant, iš principo du pagrindiniai Lietuvos varikliukai – eksportas ir vidinis vartojimas – paklausos ir pasiūlos srityje tie neigiami impulsai daugiau negu akivaizdūs“, – sakė V. Vasiliauskas. 

Centrinio banko teigimu, pagal pirmąjį U formos scenarijų prognozuojama, kad Lietuvos eksportas šiemet sumažės panašiai kaip ir krizės metu 2009 metais – 13,4 proc., o kitąmet augs 15,1 proc.

Pagal V formos scenarijų eksporto apimtys šiemet kristų 4,7 proc. 

Nedarbas šalyje, anot centrinio banko, augtų iki 9 proc. ar net 16 procentų.  

„Kalbant apie kažkurio iš tų trijų scenarijų įtaką nedarbui, pasikeitimai būtų tokie, kad prie U formos scenarijaus nedarbas didėtų iki 12,5 proc., o jeigu kalbame apie dar blogesnį, užsitęsusį scenarijų, tada nedarbo didėjimas siektų 16 proc. Atitinkamai, jeigu kalbame apie V formos scenarijų, nedarbas siektų maždaug 9 proc.“, – kalbėjo V. Vasiliauskas. 

Kitąmet nedarbas siektų 6,9-9,1 proc., o pagal niūriausią prognozę – 19,8 proc. Pernai nedarbo lygis buvo 6,3 proc. 

LB prognozuoja, kad darbo užmokestis šiemet geriausiu atveju augtų 2,4 proc., bet veikiausiai mažėtų 2,6 proc., o blogiausiu atveju – 12,2 proc. Kitąmet jis augtų atitinkamai 3,6 proc., 2 proc. ir  mažėtų 2,5 proc. Pernai atlyginimai augo 8,8 proc. 

V. Vasiliauskas: Vyriausybės priemonės tinkamos

Vertindamas Vyriausybės parengtą ekonomikos gelbėjimo milijardinį paketą, V. Vasiliauskas pažymėjo, kad svarbus ir priemonių gyvendinimo preciziškumas. 

„Fronto pirmojoje linijoje turi stovėti Vyriausybė, būtent su fiskaliniu atsaku. Ir akivaizdu, kad paketas tikrai reikalingas, turint omenyje ekonominio šoko rimtumą. Vėlgi, priklausomai nuo scenarijaus, ta pagalba, jos dydis, jos poreikis skirsis, bet, kaip ir ne kartą girdėjome vykdomosios valdžios atstovų, tai yra gyvas procesas“, – sakė V. Vasiliauskas.

„Labai svarbu priemonių tikslumas, o tai jau susiję su priemonių įgyvendinimu. Tikimės, kad tas įgyvendinimas bus preciziškas ir bus laiku“, – pridūrė jis. 

Lietuvos bankas priminė, kad taip pat ėmėsi papildomų priemonių krizės akivaizdoje – nuo 1 iki 0 proc. sumažino bankams taikomą anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimą, atlaisvinantį bankų galimybes naudoti sunkiems laikams sukauptą kapitalą. Ši priemonė padidina bankų galimybes iki 1 mlrd. eurų kredituoti verslą ir gyventojus.

„Taip pat keičiame sandarą būtinos likvidumo pagalbos, jeigu prireikus į mus kreiptųsi finansų rinkos dalyviai. Atitinkamai įstatymų projektai bus pateikti bus pateikti Seimui (...) Tikimės, kad ten įstatymo projektas bus priimtas ir mes tada galėsime teikti likvidumo paskolas esant reikalui ne tik kredito įstaigoms, bet ir gerokai platesniam finansų įstaigų ratui“, – sakė V. Vasiliauskas. 

Autorius Vytautas Budzinauskas

Vilnius, kovo 26 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Powered by BaltiCode