Romas

G. Nausėdos vizitas Briuselyje: penkios svarbiausios temos

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį vyksta į Briuselį susitikti su NATO ir Europos Sąjungos (ES) vadovais. BNS pristato penkias svarbiausias vizito temas.

1. ES biudžetas. Susitikimuose su Europos Sąjungos vadovais G. Nausėda aptars Lietuvos siekį naujajame 2021 – 2027 metų ES biudžete užsitikrinti didesnes išmokas žemdirbiams ir vadinamąsias sanglaudos lėšas, skirtas mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą, taip pat aptars finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Pagal Europos Komisijos pasiūlymą, sanglaudos finansavimas Lietuvai mažėtų maždaug ketvirtadaliu, įvertinus šalies ekonomikos pažangą, o Lietuvos prašymas suvienodinti išmokas žemdirbiams šioje finansinėje perspektyvoje dar liks neįgyvendintas. ES šalių lyderiai prie biudžeto klausimo turėtų grįžti gruodį, tačiau galutiniai sprendimai turbūt nusikels į kitus metus.

2. Energetika. Po ilgų tarpusavio ginčų Baltijos šalys pernai patvirtino, kad elektros tinklus su Vakarų Europa sinchronizuos per Lenkiją. Vystant tam reikalingą infrastruktūrą, Baltijos šalys tikisi, kad Europos Komisija sėkmingai susiderės su Rusija ir Baltarusija dėl jų atsijungimo nuo posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiedeG. Nausėda taip pat turėtų pristatyti pasiūlymą steigti sinchronizacijos koordinatoriaus pareigybę. Prezidentas tikisi, kad toks ES pareigūnas leis sklandžiau plėtoti projektą. Šalies vadovas taip pat paragins ES lyderius imtis priemonių užtikrinti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės saugumą ir bandys įtikinti, kad su šia jėgaine susiję klausimai turi lemti ES – Minsko santykius.

3. „Brexit'as“. G. Nausėda su ES lyderiais turėtų aptarti galimus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES scenarijus. Bloko šalys su nerimu stebi konfliktą tarp britų premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) ir šalies parlamento. Ministras pirmininkas siekia įgauti daugiau laisvės deryboms, kad galėtų spausti Briuselį pakeisti „Brexit'o“ sąlygas apibrėžiantį susitarimą. B. Johnsonas teigia, kad spalio pabaigoje jo šalis pasitrauks iš ES arba su pakeista sutartimi, arba be jokio susitarimo. ES pareigūnai toliau laikosi pozicijos, kad su Theresa May (Tereza Mei) suderėta sutartis nebus keičiama. Briuselyje šiuo metu svarstomos galimybės atverti nelaimių atvejams skirtą bendrijos specialųjį fondą valstybėms narėms, jeigu jos patirtų ekonomines „Brexit'o“ be sutarties pasekmes.

4. Eurokomisaro postas. Susitikęs su būsimąja Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Ursula fon der Layen) prezidentas domėsis, kokį eurokomisaro portfelį gali gauti Lietuvos siūlomas atstovas Virginijus Sinkevičius. Šio 28-erių politiko kandidatūrai dar turės pritarti Europos Parlamentas. Jo įtaka gali priklausyti nuo to, ar Europos žalieji V. Sinkevičių pripažins kaip savo atstovą. 

5. Saugumas. Per pokalbį su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu šalies vadovas pristatys Lietuvos siekį per artimiausią dešimtmetį padidinti gynybos finansavimą iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. G. Nausėda taip pat turėtų kelti klausimus dėl regiono oro gynybos – Baltijos šalys siekia, kad konflikto atveju jose budintys oro policijos naikintuvai vykdytų gynybos užduotis, sąjungininkai pratyboms dažniau atsiųstų antžeminių sistemų. Lietuva, Latvija ir Estija taip pat bando įtikinti sąjungininkus sustiprinti čia dislokuotus tarptautinius batalionus oro ir jūrų gynybos priemonėmis. Be to, prašoma sąjungininkų indėlio užtikrinant, kad konflikto atveju Baltijos šalys nebūtų atskirtos nuo likusios NATO teritorijos, rusams užėmus Suvalkų koridorių ir įgavus Baltijos jūros kontrolę. Lietuva siekia detalesnių NATO gynybos planų regionui. Vilnius tikisi, kad šie klausimai bus aptarti per gruodį Londone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Autorius: Saulius Jakučionis

Vilnius, rugsėjo 4 d. (BNS). 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Powered by BaltiCode