Dėl geresnių negu tikėtasi JAV statistinių duomenų penktadienį pakilęs JAV dolerio kursas pirmadienį lėtai svyruoja pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu.
Euro kursas, penktadienio vakare siekęs 1,1128 JAV dolerio, pirmadienio ryte ūgtelėjo iki 1,113 JAV dolerio.
Jenos atžvilgiu Europos valiutos kursas smuktelėjo nuo 120,9 iki 120,85 jenos. O JAV doleris Japonijos valiutos atžvilgiu atpigo nuo 108,67 iki 108,61 jenos.
Indeksas „ICE US Dollar“, kuriuo vertinami JAV dolerio kurso pokyčiai šešių pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, sumenko 0,01 procento. O indeksas „WSJ Dollar“, kuriuo vertinama JAV valiutos kurso dinamika šešiolikos pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu, ūgtelėjo 0,03 procento.
JAV dolerio kursą praėjusios savaitės pabaigoje palaikė duomenys apie JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčius šių metų antrąjį ketvirtį.
JAV prekybos departamento paskelbti išankstiniai duomenys parodė, kad JAV BVP balandžio–birželio mėnesiais, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, padidėjo 2,1 procento.
Nors metinis prieaugis buvo pastebimai mažesnis negu šių metų pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 3,1 proc., jis visgi buvo didesnis už analitikų prognozuotą vidutiniškai 1,8 proc. rodiklį.
Rinkos dalyvių dėmesio centre šią savaitę bus įmonių skelbiami veiklos rezultatai ir Jungtinių Valstijų Federalinio rezervo sistemos (FRS) posėdis, kuris įvyks liepos 30–31 dienomis.
Europos Centrinio Banko (ECB) liepos mėnesio posėdžio rezultatai ir banko vadovo Mario Draghi (Marijaus Dragio) pareiškimai rinkos dalyvius paskatino pradėti iš naujo vertinti savo lūkesčius dėl to, kiek galėtų būti sušvelninta FRS pinigų politika.
Kaip parodė ECB pareiškimas, kuris buvo paskelbtas pasibaigus ketvirtadienį įvykusiam euro zonos centrinio banko posėdžiui, ECB nepakeitė pagrindinių palūkanų normų.
Bankas taip pat pakeitė savo prognozę ir dabar numato, jog pagrindinės palūkanų normos dabartiniuose arba žemesniuose lygiuose liks bent iki 2020 metų pirmojo pusmečio pabaigos arba tol, kol infliacija euro zonoje ims tvariai artėti prie tikslinio beveik 2 proc. lygio.
Anksčiau ECB prognozavo, jog pagrindinės palūkanų normos minėtu laikotarpiu liks dabartiniuose lygiuose.
Tuo tarpu M. Draghi per spaudos konferenciją pareiškė, jog pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimas ir prekybos ginčai didina riziką, galinčią slopinti euro zonos ūkio plėtrą, ir išreiškė rūpestį dėl infliacijos ir ekonomikos augimo euro zonoje silpimo.
Visgi jis pažymėjo, jog palūkanų normų mažinimo klausimas liepos mėnesio posėdyje nebuvo svarstytas.
Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ECB vadovas nepateikė išsamesnės informacijos apie galimas skatinamąsias priemones ir kad jo pareiškimai apskritai buvo mažiau „balandiški“ negu tikėtasi.
Šią savaitę taip pat posėdžiaus Japonijos ir Didžiosios Britanijos centriniai bankai.
Londonas, liepos 29 d. („Interfax“-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
