Reklama 2

Likę krepšeliai – signalas ateinantiems metams?

 

Šįmet Švietimo ir mokslo ministerija atsižvelgė į aukštųjų mokyklų, darbdavių, verslo ir investuotojų poreikius bei prašymus padidinti krepšelių kiekį tiksliesiems, inžineriniams mokslams. Visgi, liko neužimtų daugiau nei 5 tūkst. valstybės finansuojamų studijų vietų. Tačiau, pasak specialistų, tai rimtas signalas būsimiems abiturientams kur link turėtų krypti jų prioritetai renkantis būsimas studijas.

Skaičius prognozavo pavasarį

Prabėgę stojimai ir likę nepanaudoti valstybės finansuojami studijų krepšeliai sukėlė daug diskusijų ir įvairių nuomonių, tačiau, pasak Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidento profesoriaus Prano Žiliuko, tokio rezultato ir buvo galima tikėtis, o metai buvo skirti parodyti valstybės požiūrį ir būsimas perspektyvas jaunimui.

„Likę 5300 krepšelių – 800 universitetuose ir 4500 kolegijose, mūsų nenustebino. Savo prognozes mes pateikėme dar pavasarį, o vasarą jos pasitvirtino. Mat didesni reikalavimai stojantiesiems ir mažas matematikos, fizikos, chemijos, informacinių technologijų valstybinius brandos egzaminus pasirinkusiųjų skaičius neleidžia tikėtis didesnių permainų. Žinoma, žiūrint į ateitį, siekis visiems abiturientams užtikrinti valstybės finansuojamas bakalauro studijas, didinti tiksliųjų mokslų studentų skaičių, sustiprinti koleginį sektorių, atitraukti dėmesį nuo viešojo poreikio neturinčių krypčių yra pagrįstas. Tačiau tokiam siekiui įgyvendinti reiks dar ne vienerių metų.

Vyriausybė taip pat norėjo parodyti jaunimui kryptį, tiksliųjų, inžinerinių, gyvybės mokslų svarbą ir būsimą potencialą. Apie šių sričių specialistų poreikį dabar kalbama labai garsiai, tai sako ir „Investuok Lietuvoje“, ir į mūsų šalį žengiančios užsienio investuotojų kompanijos, vietos verslas ir pačios aukštosios mokyklos“, – sako prof. P. Žiliukas.

Profesoriui pritaria ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas.

„Šioje situacijoje yra labai svarbi valstybės politika, kokie keliami tikslai valstybėje. Matome, kad valstybė yra ne kartą įvairiais lygmenimis deklaravusi, kad mums yra reikalingi kūrybingi inžinerijos sričių specialistai. Dabar yra žengiami kiti žingsniai – didinamas valstybės finansuojamų studijų krepšelių skaičius. Parodoma, kad čia yra perspektyvos ir į čia jaunam žmogui reikėtų pasukti savo žvilgsnį.

Likusios vietos yra aiškus signalas ateinančių metų abiturientams, kad valstybei reikia inžinierinių sričių specialistų, todėl jiems privalu rinktis tiksliuosius mokslus, aukštesniu lygiu mokytis matematikos, fizikos, chemijos. Aš, būdamas KTU inžinerijos licėjaus direktoriumi ir mokytoju, visada mokiniams siūlau pasirinkti universalų egzaminų paketą, kuris neužkirs kelio niekam, o, išlaikius egzaminus, bus galima rinktis specialybę, kurios norisi, o ne kurią leis rinktis anksčiau pasirinkti egzaminai. Tam reikia lietuvių, anglų, matematikos ir dar vieno ar dviejų iš tiksliųjų mokslų egzaminų.

Žinoma, reikia ir daugiau iniciatyvų iš mokyklų, kurios turi suteikti objektyvią informaciją apie būsimas karjeros perspektyvas. Reikia daugiau tyrimų ir statistikos apie specialistų poreikį, laisvas darbo vietas, darbo užmokesčius ir kt. Mokykloje dirbantis personalas turėtų suteikti objektyvią informaciją, kad mokinys galėtų tikslingiau ir labiau pamatuotai suprojektuoti savo karjerą.

Šie metai taip pat didelis signalas mokykloms, ką reikia parodyti mokiniams, kaip patarti susidėlioti prioritetus. Dalis abiturientų tikrai dar nėra apsisprendę dėl savo ateities. Mano nuomone, 40proc. mokinių pasirinkimas būna labai atsitiktinis. Analizuoti duomenys parodė, kad moksleivio sprendimui bene daugiausiai įtakos daro vyresnis jau kažkur studijuojantis draugas ir jo rekomendacija. Tad mūsų laukia sunkus darbas, norint išsamiai pasiūlyti galimas karjeros perspektyvas“, – teigia Dr. D. Žvirdauskas.

Kur keliaus likę krepšeliai?

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidento, Kauno technikos kolegijos (KTK) direktoriaus Nerijaus Varno teigimu, Vyriausybės žingsnis atliepti specialistų poreikį yra sveikintinas, tačiau geresnių rezultatų bus galima tikėtis tik po to, kai pasikeis abiturientų pasirinkimai ir pasirengimas.

„Pagal stojimų rezultatus matome, kad didelė dalis moksleivių tiesiog negalėjo rinktis technologinių, inžinerinių mokslų, nes dar pavasarį buvo pasirinkę ne tuos egzaminus, mokėsi ne tuo lygiu, todėl negalėjo pretenduoti į valstybės suteiktas finansuojamas studijų vietas. Šiemet į kolegijas iš viso pakviesti 10 645 studentai, iš jų valstybės finansuojami – 5153. Taigi, krepšelių liko beveik tiek pat, kiek įstojo studentų, mokančių už studijas.

Tokią situaciją lemia besikeičiantys reikalavimai stojantiesiems, ypač matematikos. Kolegijose šiais metais sumažėjo valstybės finansuojamose vietose studijuojančių studentų skaičius ir išaugo studijuojančiųjų savo lėšomis. Tai iš dalies mažina studijų prieinamumą norintiems studijuoti, tačiau į studijas ateina labiau pasirengę joms stojantieji. Turėtų būti balansas, jei keliami reikalavimai, tai ir finansavimas turi keistis.

Dar 2009 m. inžinerinėse studijose nuolatinės formos studijų krepšelis metams siekė 1413 eurų. Vėliau, 2010-2014 m. jis sumažintas iki 1360 eurų, o dabar kiek paaugo ir pasiekė 1389 eurus. Gyvenimas, kainos ir atlyginimai bei studijų kaštai Lietuvoje per 9 metus pasikeitė ženkliai, o studijų krepšelis ir toliau lieka toks pat, net kiek mažesnis nei buvo tada“, – sako KTK direktorius.

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) vadovo Eigirdas Sarkano teigimu, valstybė įsiklausė į verslą ir darbdavius, tačiau pokyčiai buvo padaryti per staigiai.

Šių metų sprendimai buvo priimti dėl darbdavių išreikšto poreikio. Ministerija ir Vyriausybė įsiklausė ir skyrė papildomas vietas bei atvėrė visas galimybes stoti į inžinerines, technologines studijų kryptis. Iš dalies tai teisingas sprendimas, tačiau rezultatai rodo, lyginant su praėjusiais metais, kad padaugėjo studentų, kurie už studijas moka savo lėšomis. Mūsų manymu, žengti šia kryptimi buvo galima ne taip drastiškai. Galbūt dalį krepšelių buvo galima paskirstyti į kitas sritis, kad ir socialinių, humanitarinių mokslų,  ir tokiu atveju proporcija tarp mokančių ir nemokančių studentų būtų didesnė.

Antras dalykas, kurio buvo galima imtis skirstant studijų krepšelius, tai padidinti finansavimą vienam studentui. Tokiu atveju galima prognozuoti, kad augtų studijų kokybė, studentams būtų užtikrintos didesnės socialinės garantijos, nereikėtų ieškotis papildomo darbo, o visą dėmesį būtų galima sutelkti studijoms.

Taip pat kyla klausimas, kas bus dabar su likusiais studijų krepšeliais. Ankstesniais metais nepanaudoti krepšeliai būdavo skirti aukštosioms mokykloms pagal įstojusiųjų skaičių. Kas bus šįmet, dar pamatysime“, – sako LSA prezidentas E. Sarkanas

Problema – tikslieji mokslai

LAMA BPO prezidento teigimu, viena didžiausių problemų – nors ir augantis, tačiau vis dar ženkliai per mažas tiksliųjų mokslų populiarumas.

„Mokyklose labai mažai vaikų renkasi A lygiu mokytis fizikos, chemijos. Besimokinančių matematikos procentas didėja, nes egzaminas tapo privalomu, bet anksčiau tai buvo didelė problema. Ankstesniais metais apie 60 proc. abiturientų stojo į socialinius mokslus. Pastaruosius 5-erius metus pradėjo augti susidomėjimas inžineriniais, technologiniais mokslais, jau nekalbant apie mediciną. Socialinių mokslų populiarumas sumažėjo per 20 proc. Paaugo trauka į informacinių technologijų ir gyvybės mokslus. Tačiau ir čia pasiektos ribos, ir universitetuose liko laisvų vietų, nes nebėra tiek abiturientų.

Vidurinėse mokyklose ir gimnazijose chemijos egzaminą šiemet rinkosi tik 5 proc., fizikos ir informacinių technologijų 7–8  proc., tik matematikos daugiau – 58 proc. Kai toks mažas tiksliųjų mokslų populiarumas, vaidmenį suvaidina ir pakelta stojimų kartelė. Kolegijų sektoriuje jos iki šiol praktiškai nebūta, abiturientai gavo signalą, kad ir koleginėms studijoms reikia rimtai rengtis.  Deja, prastą pavyzdį parodė privačios Socialinių mokslų ir Kolpingo kolegijos, kurios nesilaikė sektoriaus nusistatytos kartelės ir priėmė daug silpnų stojančiųjų“, – sako jis.

Kalbant apie būsimus metus, profesorius pabrėžia, kad didelio augimo inžinerinėse studijose dar būti negali, o situaciją pakeisti gali prioritetų persiskirstymas ir aukštesni reikalavimai brandos atestatams, gimnazijų vidaus politikos pokyčiai.

„Augimo dar negali būti, net jei emigracija ir nedidės, nes abiturientų kiekvienais metais mažėja apie 300–500. Šįmet palyginti gerus bendruosius skaičius lėmė ir vyresni asmenys, kurie rinkosi galimybę studijuoti, tačiau jų skaičius ribotas.

Ryškesnis pokytis gali įvykti tik keičiantis bendrojo ugdymo sektoriui. Pavyzdžiui, jei būtų įvesti didesni reikalavimai brandos atestatui. Turėtų būti privalomi bent du valstybiniai brandos egzaminai, kaip yra daugelyje šalių. Tada asmuo, turintis atestatą, būtų pasirengęs studijuoti aukštojoje mokykloje, nebūtinai iš karto po gimnazijos baigimo. Dabar vos ne trečdalis gauna atestatus nelaikę valstybinių brandos egzaminų, todėl neturi galimybių niekur įstoti“, – problemą įvardina LAMA BPO prezidentas.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode