Sprogimas

Keistos „linksmybės“

Nuomonė

Laižuvoje jau nuo XV amžiaus, o gal ir dar nuo seniau, gyvena žmonės. Jie dirba žemę, augina šeimas bei puoselėja savo krašto tradicijas, kultūrą bei aplinką, todėl nėra nieko keisto, kad Laižuvos bendruomenė gražiai prisistatė paskutinėje miesto šventėje „Miestas upės vingyje“, pačiame miestelyje taip pat vyksta įvairios šventės ir akcijos. Bet šiandien ne apie tai.

 

Gal prieš dešimt metų tos pačios bendruomenės žmonės sutvarkė savo poilsiavietę prie Vadaksties upės. Čia buvo įrengtos medinės pavėsinės, suoliukai ir netgi sūpynės, o dirbtinė salelė su lieptu ir pavėsine buvusio karjero vietoje tapo akcentu, papildančiu gražų vietos kraštovaizdį. Tačiau per nelabai ilgą laikotarpį Laižuvoje „priaugo“ ir susiformavo vyrukų, jaučiančių jėgos perteklių, ir labai akivaizdžiai matomą smegenų tūrio mažėjimą. Štai po kokio eilinio „bambalinio“ savaitgalio vandenyje nei iš šio, nei iš to atsiranda didžiulės ir sunkios sūpynės. Jas „išrauti“ iš vietos nėra taip paprasta, o dar ir nešti reikėjo ne vieną metrą. Kartą teko matyti, kaip keli laižuviškiai, dirbantys viešuosius darbus, bandė iš vandens ištraukti vietinių vandalų įmestas sūpynes. Net ir padedant keliems poilsiautojams, tada to padaryti niekaip nepavyko. Dažnokai tos pačios prigimties jaunimėlis negailestingai išvarto apsauginius stulpelius, kad galėtų pasivažinėti motorinėmis priemonėmis ir taip išdarkyti teritoriją. Jaučiama, kad vietos seniūnija teritorijai skiria nemažą dėmesį ir žmonių, kad paupys būtų tvarkomas, o pieva ir pakrantės būtų gražiai nušienaujamos. Per tą laiką, kurį mediniai daiktai gali atlaikyti lietų, saulės kaitrą ir žiemos šalčius, dalis stalų ir suolų, stogeliai jau gerokai aptrupėjo, gal jau reiktų pagaminti kažką naujo, kažką pakeisti ir papildyti. Gal ir pati vietos bendruomenė turėtų skirti daugiau dėmesio šio kampelio apsaugai.

Artėja Joninės ir daug visokių vasaros švenčių bei renginių, į gimtus namus vėl sugrįš studentai ar užsienyje dirbantys vietos gyventojai. Nežinau, ką jie šį kartą ras, atėję į pamėgtą vietą nusimaudyti, pailsėti ar išsikepti šašlykų. Paskutinį kartą vaizdelis buvo nekoks: lieptelio lentos ir turėklai išlupti ir sudeginti. Palikti nuodėguliai bylojo, kad naktinė orgija ir šį kartą neapsiėjo be „smegenų užtemimo“. Nenoriu teigti, kad kituose kaimeliuose ar miesteliuose nenutinka panašių dalykų, bet norisi, kad Laižuva nebūtų linksniuojama tarp tokių, kur klesti blogis ir nemeilė gamtai ar savo artimų žmonių pastangoms kurti jaukią ir mielą aplinką.

Vytas ALEKNAVIČIUS

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode